Kaip kovojat su "ožiukais"?

Mamos, atidarau nauja teme apie neramius vaikelius, nes matau, kad tai tikrai aktuali temele auginant mazuosius.
Zodziu, kaip rasiau antroj temoj apie oziukus, mano geras (2metu 3menesiu) berniukas per nakti pasikeite i velniuksti, kuris atsisake rengtis, praustis, valgyti, eiti i lauka ir zodziu viskas, kas buvo normalu, pasikeite nepazistamai. Nebeturejau kantrybes, rekiau ant to savo mazylio, per sikna uzpliekiau pora sykiu. Situacija tik blogejo, visiskai savo vaiko nebesupratau. Zodziu, padariau kraujo, slapimo tyrimus, viskas liuks. Nusiunte pas neurologa. Labai palengvejo, kai ten pasisnekejau su ja. Taip, pagal isvardintus simptomus jam pripazinta 3 metu krize. Patarimai tokie: stengtis neleisti vaikui kristi i isterija (pvz. jis nenori rengtis, o as ji per prievarta rengiu, jis bliauna, raitosi, o as savo valdzia mat rodau ji renkdama). Daktare pasake- jei nori, tegul nesirengia, lai vaiksto plikas. Zinot kiek tai tesesi? Lygiai 4 dienas. Pavaikstinejo plikas, as jam paaiskinau, parodziau, kuru jo triusikiukai, kur kelnes, kur kojines ir pasakiau, kad kai noresi rengtis, atsinesk rubelius pats, as tau padesiu. Ir taip, stebuklas ivyko. Pirmiausia tik triusikelius atnesdavo, paskui ir maikute, dar veliau ir kelnes. Dar sake, kad su vaiku kalbantis griezciau reikia atsitupti, kad akys butu vienodame lygyje ir i vaika nebutu zvelgiama is auksto. Ir dar - leisti vaikui rinktis, bet nenuolaidziauti per daug. Pvz. jei jis atsidaro saldytuva ir issiima tarkim sureli ir sako noriu valgyti, tai gerai, bet jei jis darineja saldytuva be tikslo, liecia produktus ir t.t, tada grieztai reikia sakyti NE!
Zodziu perskaiciau daug informacijios apie ta krize, nusipirkau knyga "Kaip tapti gerais tevais", apsisarvojau kantrybe ir matau, kad situacija tikrai keiciasi i gera.

kiek skaitau patarimų ir kaip elgtis su vaiku, kuris "ožiukus gano" vis patariama arba pasakojama kaip reikia tartis ar tarėsi su vaiku ir visi patarimai tada man regis daugiau tinka jau vyresniems vaikams, kurie supranta ką jiems sako, bet vat mano dukra jai dar nėra 2 metų, bus vasaros gale, man regis viskas ką jai sakau, bandau aiškint tai tas pats, kad man koks indėnas savo gimtaja kalba kažką pasakotų, garsas eina, bet prasmės nesuvokčiau, turiu įtarimą, kad ir su mano dukra dar tas pats dar gal ne viską supranta, ne viską suvokia, bet su ožiais jau gyvenam ir kartais rankos jau svyra ir pati pastebėjau, kad darau tipinę klaidą nusileidžiu čia ir dabar tam kartui be perspektyvos į ateitį vat konkretus pavyzdys,
darau pietus, kepu lietiniams blynus tad reikia ten nesnaust, neperkept ir tttt staia ji užsimano, kad paimčiau ant rankų, aš neimu, aiškinu, kad mama dabar labai užsiėmus, baigs darbus būtinai paimsiu, bet mano žodžiai žinoma kaip žirniai į sieną, prasidėjo isterija klykia be ašarų į koją man įsikibus, o aš sukandus dantis bandau taikyt ingnoravimo metodą iš serijos nematau, negirdžiu (iš praktikos žinau, kad jei pašnekinsiu, paglostysiu, bet nepaimsiu ant rankų bus dar didesnė isterija), žodžiu kantriai laukiu kada baigisis ožio ganymas, o jis kartais baigiasi, bet dažnai baigiasi tuo, kad įsiverkia taip, kad jau sustot jai sunku iš pradžių matau, kad iš pasiutimo šaukia, o paskui jau tikrai skausmingai verkia ir sustot jai neina tada aš nusileidžiu ir ji gauna ko nori , nepasakyčiau, kad ji kokia nors nervinga, bet vat tas ėmimas ant rankų mane jau vargina kol buvo visai maža, stengiausi nevirkdyt ir vos ne su viena ranka ir bulves nusiskusdavau, o dabar jau manau metas būtų nuo tų rankų atpratint, bet kaip kai šitaip rėkia? žodžiai manau jai visiškai nieko nereiškia nes gal dar per maža suprast ką aš sakau, o gal aš nuvertinu tokių mažių sugebėjimą suprast ką jiems sako?

o šeip pastebėjau, kad po truputį (o jei teisingiau visada) pataikauju, kad tik išvengt tų ožių, nenori valgyt-nevalgyk, nenori rengtis-nerengiu, nori dainelių klausyt-klausyk ir dzin, kad jos man dirbt trugdo ir visada mes sulipusios, salotas pjaustau ji man ant kelių sėdi, bulves skutu, ji ant kelių ir nebandyk pastatyt tuoj rėkimas...... sunku man tuos ožius pakelt

Bet o cia oziai? gal vaikas staiga pasijaucia nesaugus, arba nori isitikint, kad mama tikrai salia ir ji jam dar idomi, ar siaip pasimyluot - o susierzina, kai isitikina, kad mamai jos nereik, nes neima ant ranku - tokie vaikai tiesiogiai ta supranta. tik apie 2,5-3 metus pradeda pamazu atsiskirt nuo mamos ir ilgiau uzsiimt savais rekalais, todel tas amzius ir rekomenduojamas darzeliui...

tokio amziaus vaikui, jungciau keptuve lauk, traukciau blynus salin ir imciau vaika ant ranku. Esu tikra palelekinus pora min ir paleidus vaika, jis toliau drasiai uzsiims savais reikalais. Arba ipilciau teslos i kt bliuda, duociau samti ir lai maiso, kartu kepa

Isterija daznai uztrunka keleta ar keliolika minuciu. Kartais yra verta suteikti demesi porai minuciu, kad galetum toliau darbuotis.

visai galimas daiktas, kad jūs teisi visu 100 proc. gali būt, gal būt aš pavargau, buvo metas kai močiutė kelias valandas per mėnesį pažiūrėdavo dabar ir su ja nepasilieka



šiandien išmokau viena ranka blynus keptuvėje apverst
nežinau gal dar ką nors išmoksiu viena ranka daryt jau nemažai ir taip moku

porą minučių lelekinimo mano vaikui neužtenka, neužskaito tiek, mes su ja lelekinamės ir lelekinamės

bet gal būt jūs abi teisios gal dar ji per maža, gali būt, kad aš noriu truputį įvykius paskubint ir kad ji turėtų savų interesų ne tik mamos sijonas, teks dar kantriai panešiot ant rankų tą savo grožį ir gėrį

cia vietoje butu ta reklama - mama... palauk, dabar plaunu indus... ir po keliu metu - dukrele... mama, eik plaut indu

tai jau ne, sakysiu jei nori, kad palelekinčiau eik mamytei išplauk indus kitaip mamytei nesileleleleleekina

tai atsakys - ai eisiu pasilelekint pas teti ar drauga

tada suprasiu, kad akcija lelelekinimą aš jau įvykdžiau ir atėjo metas savilelekinimui

MAnau , merginos teisingai pastebejo.
DAr manau, vaikui labai idomu ka jus darot, tai ir nori matyti ir praso , kad pakeltumet, juk taip idomu tuos blynus kepti, mano tai du tokie, vis dar prilimpa kartais,pvz kai kepu blynus abiem reikia ir tesla ideti ir apversti
Ir gaminam daznai kartu, dabar jau ir patys pradeda, as karta girstu is kiemo , o dukryte jau kiausinius susimususi i bliuda, tesla daro-sako pyraga kepsiu . Nenori vaikai vieni kazkur kazka veikti, jie nori ta pati daryti ,ka ir mama, buti salia, juk suaugusiu gyevniams toks idomus, be to rekia daug ka jiems ismokti, o kaip ismoksi, jei nematysi, pats nepameginsi? duokit jai gal daugiau panasiu darbu kartu su jumis, kaip siule pvz tesla maisyti ir t.t.

mes visada su savo mažiuku kartu kepam blynus, jis deda miltus, pienuką pilą, poto eina laukti blynų, dažnai duodu jam pirmus blynelius jai neturi ką veikti, kol valgo iškepu kitus..

mūsų ožiukai lėtai bet mažėja.. tfu tfu tfu

Narduve, is to ka parasete, tai cia tikriu tikriausias separation anxiety. Jo pikas buna apie 1.5 metus, bet vieniems anksciau, kitiems veliau. Pakentekite truputeli, ir viskas praeis. Tada jau vaiko nesugaudysite Dargi esu skaiciusi, kad jei sitame laikotarpyje vaikelio artumo poreikis nepatenkinamas, tada jo savarankiskumas veluoja, o pagrindinis tikslas tampa demesio ieskojimas. Tad geriau glauskite, ir glauskite stipriai, ir nepastebesite kaip viena diena ji pati pabegs!

Tas vienarankis gyvenimas man irgi buvo isigrises, tad isisodinau savo mergicka i slinga. Namie man buvo nepakeiciamas dalykas iki ji nepradejo vaikscioti, paskui jau issirangydavo ir prasydavosi, kad nuleisciau