Samdydama auklę sutarėm, kad pusryčiais ir pietumis pasirūpinsiu aš (t.y. visą laiką turėsiu maisto, kad ji galėtų pasiruošti, ką nori). Galiu pasakyti, kad dabar gailiuosi... Nesitikėjau, kad dabar teks triskart per savaitę maišus maisto pirkti ir į namus tempti (Anksčiau prekindavausi kartą per savaitę.)
Išlaidos išaugo iki dangaus
Panelė auklė laikosi kažkokios specialios dietos, kemša mėsą, tuną ir daržoves su vaisiais. Neprasideda nei su košėm, nei su sriubom, nei su makaronais, ar kotletais... tik gryni produktai!, na ir dar tie sveikuoliški sausainiai su obuoliais ir razinomis (be cukraus, be riebalų, be konservantų, randami tik specialiose parduotuvėse) kurių sušveičia pusantro kilogramo per dvi savaites.
Ką gi, sutarėm tai sutarėm, aš jai nieko nesakau, bet dabar tenka taupyti šeimos sąskaita, (mes su vyru savaitę valgom sriubą iš vištienos nugarkaulių (kilogramas - 3 Lt), daržovių ir makaronų). Brangių produktų nebeperkam.
PS per mėnesį jai moku apie 1700 Lt (pagal Meksikos pragyvenimo lygį, tai daug)
Naujam žmogui ieškoti nėra nei laiko, nei sąlygų. Dar kažkiek pakentėsim iki vaikų darželio. Bet kad pasimokiau, tai visam laikui
nevalgysi juk tuolete pasislėpęs ... o dirba pilna darbo dieną .
Reiktu jai pasakyti kad maista zadejot bet tokio pat lygio kuri valgo jusu seima, prasom imti, o jei netinka tai sveikatingumo batonelius tegul pati atsinesa 
bet ateičiai tai jau būsiu paruošusi labai detalų kontratą. būna gi žmonių su išskirtiniais poreikiais 
Su ta pačia problema susidūriau ir aš pati. Tiesiog nepagalvojau net, kad tiek gali kainuoti maitinimas. Daugiau tokios klaidos, jeigu samdyčiau auklę, nedaryčiau-tikrai tarčiausi, kad ji neštųsi savo maistą 
