Ar/kaip maitinate aukles?

Apšalai ko? kad auklei bandelę nupirko? sakai kavą pigesnę?ir paskui kad tavo vaikui šikną bučiuotų? ar jūs pačios paskaitot ką rašot???? koks smulkmeniškumas, koia panieka žmogui.. siaubas.

Mes jau mazdaug issiaiskinom aukles maitinimosi poreikius ir vieni prie kitu prisitaikem.
Kava mes jai perkam ne del to kad pigesne ar dar kas, tiesiog musu seimoje niekas kavos negeria, todel kava perkama TIK auklei specialiai, ir jei ji pasibaigia (ar dar kas nors svarbaus pasibaigia, pvz pienas reikalingas vaikui ar kt.) tai auklei duodami pinigai ir ji eidama su vaiku i lauka tuo paciu nueina i parduotuve ir nusiperka suderinusi su mumus mazdaug pirkinius plius 2 bandeles
Sau ji noretu kad namuose butu (jai maitintis): 1% pienas, suris, desreles, bulves ar ten kruopos, juoda duona, kava ir jos silpnybe yra bandeles Kartais as paprasau jos pagaminti maisto seimai, pvz kotletu ar troskini, palikusi ingredientus. Ir ji gali irgi aisku tai valgyti. Mane kolkas tenkina toks produktu sarasas, kadangi aukle negaliu skustis, tai tiek to tegul pasilepina tomis bandelemis

jokios paniekos zmogui nejauciu,bet jausti sakiai irgi reiketu, suprantu auklei ten pietu pasiulai, kas yra saldytuve, kotletai, sriuba ir t.t. o kas kita kaip auklei reikia nupirkti tik juoda duona, bandele ar sokaladuka prie popietines kavutes.
vien kaip pasiskaitai uz kokia suma aukles sutinka dirba, tai pasiklausius pasakyciau visai geras darbas
ir mano vaikui siknos tikrai nereikia buciuoti, to net nereikalauciau, turbut jums sikna buciuoja uz bandeles

Nelabai suprantu kam Mamytems taip rasyti viena kitai, bet turbut cia ja jusu reikalas:) mano nuomone kiekvienoje seimoje yra skirtingas poziuris ir skirtingas susitarimas su aukle. Pries pradedant dirbti kiekvienas is musu susizinome darbo salygas, taip ir cia manau. As asmeniskai net neturiu jokiu minciu ar duoti kazka auklei ar neduoti. Pas mus ji kaip seimos narys, ja myli mano vaikai (kurie man yra patys svarbiausi siam gyvenime) ir tuo viskas pasakyta

As manau kad viskas yra susitarimo reikalas, ar maitinti aukle, ar apmoketi keliones islaidas. Nors kazkas stebisi tikrai yra darbdaviu kurie ir maitina darbuotojus (arba darbuotojai perka maista uz simboline kaina), ir kelione i darba apmoka Galima ir auklei pasiulyti kad jei nori valgyti pietus pas jus tai "nuskaiciuot" kokius 3-4 Lt per diena.
Manau jei aukle dirba ne visa darbo diena uztenka kavos/arbatos ir kokiu sumustiniu pasiulyti galima. Bet jei aukle dirba po 8 ar net 10-12 valandu ir dar gamina pietus tikrai reiketu siulyti ir auklei pavalgyti, bent jau as taip daryciau

Pries nepilnus metus rasiau, kad mus apvalgydavo mano aukle. Dabar as ja jau puse metu kaip atleidus, tai galiu pasidalinti patirtimi placiau (nors iki siol dar bloga apie ja pagalvojus).
Priziurejo ji mums du vaikus. Mokejau gerai. Visuomet grizdavau is darbo laiku ar dar siek tiek anksciau. Darbas buvo tik priziureti vaikus (viena is ju parvesti is darzelio), isvesti i lauka, ir pasildyti/isvirti/iskepti paruosta maista – pas mus buvo savaitinis meniu, ir visuomet is vakaro palikdavau paruosta ar pusiau paruosta normalu kokybiska maista, primesdama kad uztektu ir jai ir vaikams, o tiksliau tai pagamindavau del viso pikto tiek, kiek gaminciau savo keturiu asmenu seimai. Grizus namo niekada nebudavo nieko like, nepriklausomai nuo kiekio. Plius spinteles budavo istisai tuscios, visi vaisiai, sausainiai, duona, jogurtai, indeliai padazu, majonezu, ketcupu, sukapojami per pora dienu – nesvarbu kiek nupirksi. Nespedavau pirkti. Sestadieniais pirkdavau savaitei, o antradieni vakare saldytuvas ir spinteles budavo kaip issluotos. Negaliu pasakyt, kad buvau « skriaga », nes pries vyrui susirandant darba, vyras su vaikais namie budavo, ir kiekiai budavo nei kiek nepanasus. Kai pabariau ja, tai « susizgribo », atsinese savo kavos ir saldiklio… bei trumpam pajuto saika, o po poros savaiciu vel viskas grizo i savo vezes. Galbut nesdavosi namo, niekad netikrinau, bet siaip ar taip pasitikejima praradau.
Atleidau ja po 8 menesiu darbo nebeapsikentusi (reikejo anksciau). Viena diena buvo „issluotas“ ne tik maistas, bet ir suvalgytas pilnas formines duonos kepalas – pagal jos pasakyma, vaikai daug valge pusryciams ! (vaikai pusryciams valgo sausus pusrycius). Atleidau is karto, o ji net nesigincijo, nebeatejo, manau kad jautesi kalta….
Pradzioj tai ji man buvo palikus gera ispudi.. rami, punktuali, palikdavo tvarka man grizus is darbo.. bet po to susidariau ispudi, kad ji tik sededavo dienom prie kompo, vaikai siausdavo, po to ji su jais nebesusitvarkydavo, per visus 8 menesius isvede tik i zaidimu aikstele prie namu ir net nenuvede i uz 5 min. pesciom esanti parka…
Su dziaugsmu pastebu kad jos skelbimas „ieskau aukles“ darbo nuolat kaba internete… Gal kada ismoks dirbti saziningai..
(veiksmas ne Lietuvoj, bet aukle lietuve)

abejoju. Juk kai aukle susirgs, tai niekas jai ligos laikotarpio neapmokes. O jei pvz. koja susilauzys, tai kelis men. nedirbs, tai is ko tada gyvent? Dar ir atostogu dauguma darbdaviu neapmoka, tai vel reikia pasitaupyt tam laikotarpiui. O kai be darbo lieka, tai darbo birza pasalpos pusmeti nemoka.
Gal ir "geras" darbas, kol labiau neisigilini.

cia betkokiam darbe jai tu sutinki dirbti nelegaliai, tai niekas uz atostogas,uz ligas neapmoka.
o sneka buvo ar maitina ir man keista netodel, kad aukle maitina(jai yra sriubos. koks kotletas ir panasiai) o tuom, kad auklem perka specialiai, tik tokia duona,ar tevai vegetarai, o auklei mesos gabaliuka,ar kokiu bandeliu kur tevai savo vaikams neperka

tai cia jau pacios mamos kaltos, kad taip legiasi, o paskui dar skundziasi. Jei mano namuose nera kavos, tai as ir auklei ja darbindama pasakysiu: kavos as neperku, o arbata galit vaisintis. Argi taip sunku KALBETI???? Pasakyti viska is pradziu? Tai juk praktiskai beveik kaip normalus darbas, kai zmogus darbinasi turi zinoti darbo salygas. Ir pries isidarbinant! Jei salygos netiks, aukle ras kita seima, o seima gales rast kita aukle, kuriai salygos tiks. Taip maziau nesusipratimu bus ir nereiks vienai pusei kita skustis.

Galima, kiek imanoma ir aptariama is pradziu, bet VISO GYVENIMO su smulkmenom numatyt ir aptarti is anksto neimanoma, todel kai kurios detales islenda eigoje. Svarbu kad butu balansas proto ribose o ne piktnaudziavimas vienos ar kitos salies. Kodel gi nepirkti kavos auklei net jei seimininkai neperka kavos, juk kava/arbata kitose darbovietese dazniausiai pasiuloma nemokamai. Del pietu/specifiniu patiekalu ciau jau idomiau.

Man taip buvo nepriversi vaiko valgyti, beeeet kai auklė atneša, tai belenkoks skanumėlis, nesvarbu tai gali būt juodos duonos gabalas, ale koks jis gardus kai iš auklės tašės

Bet mums nebuvo dėl to problemos, juk žmonės esame, galime kalbėtis ir susitarti. Sutarėm, kad duodame jai pinigų, o ji perka ir gamina pietus vaikui ir sau

nematau jokios problemos, kad perkamas kazkoks kitoks maistas nei visai seimai; realiai koks skirtumas, kokia duona/bandele/desrele pirkti, jei as ta duona vistiek pirksiu.

galu gale, jei jau susitarei su zmogum, kad maitinsi tai ir prisiimi tam tikrus isipareigojimus.