Stengemes su aukle bendrauti kai su artimu zmogumi. Juk jis mano vaika priziuri. Taciau pastaruoju metu jau visai ant galvos uzlipo ir kas savaite vis nauji bajeriai. o konkreciai su aukles maitinimu mano patirtis tokia: iskart sutarem, kad as jai maisto nedarysiu, bet produktu pirksiu. Paklausiau, ar yra kokiu nors specialiu pageidavimu. Ji pasake, kad turi tik viena pageidavima - nurode duonos rusi, kuria tik viena ji valgo. visas kita nesvarbu, ji prisitaikys. po keliu savaiteliu darbo paklausiau, ar ja tenkina toks maistas, kokia perkam. Atsake, kad taip. Pirmus kelis men viskas ejosi gerai - kazka zmogus valgo, matosi, kad maisto mazeja, bet normos ribose. Matosi, kad mazeja saldumynu, bet normos ribose. Po to istorija pasisuko idomia vaga - pradejo dingti saldainiai dideliais kiekiais. ir ne tie paprasti (karvute, anansiniai, irisai), o tokie kaip Rafaelo, Ferrero Roche, ranku darbo sokoldas. Mes paprastai turim tokiusaldainiu bent po kelias dezutes - tam, kad atejus netiketiems sveciams butu kuo pavaisinti. galvojau, moteris per savaite-dvi atsivalgys ir apstos. ne, neatsivalge. Iseiti radom tokia - nuo siol saldainiai pas vyra bagazineje. be rysio, bet ka daryti, jeigu nesusipranta.
veliau prasidejo maisto kiekiu didejimas. ir dar nebutu taip pikta, kad maisto kiekiai didetu, bet valgymas mazdaug taip. mes 7dieni nuperkam maisto savaitei. Zalios mesos, mesos gaminiu, vaisiu, darzoviu, pieno produktu, miltiniu gaminiu ir pan. ir produktu su ilgesniu galiojimu - rukytos mesos, vakumuotu suriu, silkiu ir pan. Tai aukle nustojo visai sua gamintis. valgyti pirmadieni pradeda nuo salto rukymo produktu ir delikatesu. kam jai kotletus keptis, jeigu galima rukyta kalakuto krutinele ar vistos sparnelius rukytus suvalgyt, o vaika pamaitinti pieniskomis desrelemis. tada pereina prie karsto rukymo produktu, surio ... apie koki ketvirtadienio vakara jau mazdaug buna "Damusta" ilgiau stovintys produktai, tada penktadieni jau bando imti mesa is saldiklio, kuria as kokia antradieni buvau sukisusi, o dali greciau gendanciu produktu jau ismetus. Zodziu, dabar jau jauciuosi isnaudojama akivaizdziai. bent jau man tai atrodo tikrai nenormalu, nes tikrai manau, kad jos maitinimas jau kainuoja daugiau negu puse jos algos. o moku as jai 1500 ir dar sia savaite pparase, kad pakelciau. Tiesa, musu namo mikroklimatas suprastejo ir cukrus garuot pradejo. Ir valgyti pradejo taip: pusryciai, pietus, pusvalandis pries man griztant vakariene, kelios kavos pertraukeles su uzkandziai+ kas kokia antra diena kavos pertrauka su kaimynu aukle.
Zodziu, nusprendziau su ja pasikalbeti rimtai ir pasakyti, kad nuo siol ji kiekviena penktadienio vakara tures sudaryti sarasa produktu, kuriuos pageidauja, kad as nupirkciau jai kitai savaitei. as jai visa ta supirksiu, bet musu maisto prasau neliesti, nes mes norime tureti galimybe su vyru planuoti, ka valgysim grize is darbo. na, nebent jos maistas i gala savaites baigsis. bet tada i tai ji turi atsizvelgti planuodama kitos savaites pirkiniu krepseli. paziuresiu, ar i ji pateks tokie dalykai kaip vytinta desa, rukyta kalakutiena, salto rukymo jautienos/kiaulienos ispjova, maskarpones suris, ajeru duona, coca Cola, Rafaelo, kava 3 in 1, misraines is maksimos, persimonai, persikai, melionai, vistu sparneliai... jeigu jai nepatiks mano taisykles, galim atsisveikinti, kadangi tai ne pagrindinis jos minusas, o pastaruoju metu su vaiku visai nebendrauja. Tiksliau bendrauja tik kas pusvalandi issakomais draudimais. Zinau, nes kamera buvom palike. Itariau, kad yra problemu, bet negalvojau, ka tokio masto. Taigi maisto problema cia tik antrine, bet tema buvo butent apie tai.
Uzmetykit mane akmenimis, sakykit, kad as mama "Skrudze", bet as manau, kad ji tiesiog jau nejaucia saiko ir mumis naudojasi. ir kazkurioje vietoje turi buti riba tarp to kiek galima leisti auklei ir ko jau jai nevalia daryti.
bet paskaiciau, tai cia jau ribos gerokai perzengtos , ir, nelabai suprantu kaip Jus tokia aukle pakenciat