"Štai ką viename vokiškame psichotinklapyje radau apie požiūrių skirtumus ar darbo metodus
Praeivis klausia: "Kaip nueiti iki traukinių stoties"?
Pedagogas: be abejo, aš žinau, kur yra stotis. Bet manau, kad tau bus naudingiau, jei pats ją surasi.
Socialinis pedagogas: aš irgi nežinau, bet tai yra nuostabu, kad mes abu apie tai galime atvirai pasikalbėti.
Socialinis darbuotojas: neturiu jokio supratimo, bet tuojau tave ten nuvešiu.
Psichoterapeutas: jūs nežinote, kur yra stotis ir tai jus ne tik liūdina, bet ir gerokai piktina.
Psichoanalitikas: jūs turite omenyje tą tamsią olą, į kurią pirmyn atgal važinėja kažkas ilgo?
Psichologas: jūs norite išvykti?
Kognityvinės terapijos specialistas: pirmiausia pakelkite dešinę koją ir ištieskite ją į priekį. Dabar nuleiskite. Labai gerai. Super !
Šeimos terapeutas: ką, jūsų manymu, galvoja jūsų sesuo ir ką jaučia jūsų tėvai, girdėdami, kad jūs norite į stotį?
Psichodramos terapeutas: Į stotį. Puiku. Mes tai suvaidinsime. Duokite man savo skrybėlę, aš jums - savo švarką ir mes...
Hipnozės specialistas: užmerkite akis. Paklauskite savo pasąmonės, ar ji nori jums padėti šiose paieškose.
NLP terapeutas: įsivaizduok, kad jau esi stotyje - kokius žingsnius žengei prieš tai?
Ezoterikas: jei tu turi ten būti, tai atrasi ir kelią.
Neurologas: taigi, jūs praradote orientaciją. Ar dažnai tai jums nutinka?
Psichiatras: stotis? Kelionė traukiniu? Kuria klase?
Kaučeris: jei aš jums sukramtysiu sprendimą, jūsų problema išsispręs tik laikinai.
Kunigas: šventasis Antanai, teisusis žmogau, pagelbėk jam rasti stotį. Amen!"
*
Bus taip, kaip bus, ir dar truputį taip, kaip labai norėsi...