Daugiametės gėlės VII tema. Ir vėl pavasaris

Viksvos tikrai yra galimų augalų sąraše, tik aš jas kaip tik įsvaizduoju įpintas į kitus augalus Vienas iš svarstomų variantų - dalinti tą šlaitą į dvi zonas. Viena - šalia vandens, ten galėtų būti juosta šlapiamėgių augalų. Tokia laukinė marmalynė su vilkdalgiais, raudoklėm, viksvom ir pan. Privalumas - tokius augalus lengviau susirinkti iš draugų ir pažįstamų ir klaidos mažiau matosi

Šlaito viduriu eitų takas, o virš jo kažkas labiau struktūriško. Man labai gražu stambios krūmų grupės. Svarstomi variantai yra sedulos, erskėtrožės, kalninės pušys arba kadagiai. Gal dar kažkas tiktų? Labai noriu išvengti šienavimo šlaite ir maksimaliai sumažinti ravėjimo.

1)Dėl ravėjimo ir šiaip komplikuotos priežiūros visai atsisakiau barzdotųjų vilkdalgių (prastai atrodo po žydėjimo, reikia nukarpyti žiedkočius, prasikala piktžolės), o išaugo meilė sibiriniams vilkdalgiams - jokia piktžolė pro juos neprasimuš, nužydėję stagarai savotiškai žavūs ir žiedai labiau įsipaišo į pievų vaizdą. Raudokles auginu tik pora metų ir jomis netgi labai patenkinta savo "reprezentaciniame" gėlyne prie terasos, tačiau man atrodo, kad laukinei pievai jie perdaug gležni - ravėti tarp jų tikrai reikės. Galima ir mulčiuoti, bet aš nemulčiuoju, nes jie pasisėja - tada raunu ir plečiu jų koloniją

2) Man labiausia patinka kalninės pušys - pastovus geras vaizdas visais metų laikais, piktžolės neprasikals... Erškėtrožės gal ir nieko - žydi (bet jei bus žydintis gėlynas, tai tai turėtų užtekti), rudenį keičia spalvą ir uogos žiemą gerai atrodytų (tik kaži ar būtų matomos iš tolo) - bet jų priežiūra mane gąsdina - pavasarį kol sužaliuotų jau gali piktžolės suvešėti - o ravėjimas būtų siaubingas
Kadagiai gal irgi nieko. Dar galėtų būti mikrobiotos - kažkada jas rinkausi atraminės sienelės apželdinimui nes nebijo šuniuko "pakeltos kojos"

su virtimu probelma atsirado šiemet, bet kai ji virsta į gėlyno vidurį tai nieko baisaus, dėl kaimynų sutinku, reikalingas kontrastas tam ažūrui, bet konkrečiai mano įvardintos veislės pameta savo burbuliukus, nes jie tiesiog iš toliau nematomi, tuo tarpu tamsūs rūšinės kraujalakės žiedeliai lendrūno ''šieno fone'' tiesiog švyti, ir man šis duetas be galo patinka. na o dėl gėlyno gylio, tai dar klausimas pas ką tas gylis didesnis, nes čia tik tokiu kampu pasukta, gylis bus tikriausiai 2-3 metrai



sutinku, per vienodai smulki faktūra, ir per didelė įvairovė.

paskutinė mintis, kurią po truputį jau įgyvendinu, tai takas tarp gėlynų, šis didysis želdynas tampa viena tako puse, kitas tako želdynas kartu ir terasos. žiūrint pro langą, esamas želdynas tampa tolimesniuoju, o terasinis atsiranda arčiau, tai ir svarstau, kad greičiausiai tolimesniame plane galima imti kažką kontrastingesnio, ne tokia smulkia faktūra, o smulkmes pasilikt arčiau akių, tai yra persikelt arčiau terasos. bet paskutiniu metu mane labiau vilioja sustambint grupes, mažinant augalų įvairovę, tik vis iškyla abejonių, ar ne per mažas tas plotelis ir tos tariamos grupės visgi bus tik grupelės. pagrindinius augalus ar jų duetus vistiek reiktų atkartot abiejuose želdynuose, tai tersa gaunasi apželdinta aukštais augalais, mane kol kas ta mintis veža , man patinka kai čeža žolės vėjyje, man patinka kad terasa nebus visai atvira. galbūt neįvertinau kai kurių aspektų, kurie jūsų akimis būtų didelis minusas terasai apaugintai stambiais augalais, tokiais kaip kemerai, lendrūnai molinijos ir pan.?


Aispra, jūsų užmojai ir idėjos mane žavi, tikiu, kad jums pavyks sukurti kvapą gniaužiantį vaizdą. tiek kiek aš įsivaizduoju, tai norėtųsi ''laukinio'' vaizdo, ir priežiūros kad nebūtų itin daug. bet kaip tai suderint man vis dar sunkiai įsivaizduojama .

O kaip toks variantas, kad tolimesniji apsodini kontrastingu augalu grupemis, gan didelemis, o artesniajame tuos augalus atkartoji ne grupemis, o tiesiog kaip akcentus, o smulkme lieka artimesniajame kaip uzpildas?

patinka man tokia mintis,labai! nebuvau apie tai pagalvojus. ačiū, davėt peno apmąstymams:)

Keletas foto

Tik be 'jus', jei galima. Dievazi:)

sutariam

grįžau iš savo plotų, grubiai pamatavau tą ''didįjį gėlyną'', nu nedidelis jis, visiškai, ilgis bus apie 7-8m, plotis, riebiausioje vietoje gal sieks 4 metrus, o gal ir ne. spėju reikia smarkiai lipt per save ir mažint augalų rūšis, mąstau kad tikrai lieka lendrūnai ir kemerai, ir tai juos sodint reikia matyt išilginėmis kaip bangomis, nes didesnio ploto ale blyno visgi nesutalpinsiu...

na ir skausmingiausia vieta, hortenzijas lauk? liepą man jos tobulos, nu bet po vėjų....vėl visą vasarą svarsčiau ar jas palikt gėlyno gilumoj, kad prieky esantys augalai kažkiek atlaikytų vėjo jėgą(nes būtent gilumoje esantys krūmai neatrodo prastai) ar vistik krapštyt krūmus iš gėlyno visiškai, pasilieka tik gyvatvorė ir žoliniai.

jediara, čia pas jus vienodos soruolės (‘Hameln‘?)? Kiek joms laiko? Foto toks dalykas, iš kurio daug teisybės neišprašysi...
_______________________
Jau trumpai rašiau apie savo pastebėjimą dėl žolynų atėjimo į Vilniaus želdynus. Šiandien dar pridursiu. Priešais Operos ir baleto teatrą esantis transporto žiedas neskūpai įrėmintas soruolėmis (berods, var. viridescens). Dar pastebėjau, kad iš apželdintų bliūdų žolynus žmogai mielai „skolinasi“ – gal dėl atsispirti neleidžiančio jų grožio, o gal dėl kitų džiaugsmo stengiasi... Kalvarijų turguje šiemet žymiai padidėjo žolynų įvairovė, bet pardavėjos vis tos pačios dvi. O gatvėje bobulytės pardavinėja puokšteles, susuktas iš miskantų šluotelių. Žodžiu, vis linksmiau darosi besižvalgant mieste.
Gi man Sesleria autumnalis reikia, tik nėr iš kur „skolintis“...

Pirmoji Hameln - auga jau 2 metai, o antrosios pavadinimo nežinau , ją gal jau 3 ar 4 m. auginu, tik ji pavasarį labai vėlai dygsta

Čia šiek tiek iliustracijų, kaip smilgomis želdinami šlaitai:

http://www.rhonestre...bob-hyland.html

Ką manote?

man tai labai grazu, tik sunkai isisvaizduoju tokio slaito prieziura. paskutinese nuotraukose rodo, kad mulciuota. kazin gal dar po mulcu kas nors
----------
kas auginote zundas- ar jos ilgam? kiek metu vienoj vietoj auga? ar cia tik trumpalaikis augaliukas?
tokia grazi pas mane uzderejo- mastau gal plestis