Daugiametės gėlės VII tema. Ir vėl pavasaris

na tada guodzia- tiek raveti man tinka. nieko pas save dar nesu mulciavus zieve, tik vejos zole ir sienu. bet sito, jei tik nespeji papildyt laiku nauju mulcu, iskart apzelia.
tik va mulca imsiu toki ne visai tikra- smulkintas pusies zieves is gretimos lentpjuves. na, gal ant virsaus grazaus parduotuvinio kiek uzbersiu, nes plotas didelis...

nagi plačiau plačiau apie 'Schotland' prašom, tai kokio gi dydžio ta šluotsmilgė patampa? nes aš planuoju sodinti jas po kelis vienetus, tai dabar įdomu, kaip greit ir į kokį plotą ji pretenduoja. nes jei pas jus jos neatrodo, kad galėtų taip išsiplėsti, tai pas mane augančios man kelia daug klausimų. pernai iš Rasos gavau vieną sodinuką, vargo, skurdo, išleido vieną smilgelę ir maniau pamirs, išroviau, išskaidžiau į šešias dalis ir sukišau daržan, šiemet jos visos susiėmė įriebius kupstus, lyginant su pernai pasodintais. šiemet daviau vieną kaimynei, išskirtėm dar į 9 vienetus tą vieną šiemetinį kupstelį. taigis mano akimis ji greita plėstis. tai kokiais atstumais sodint? ar ilgai jos auga nedalomos?jei taip greit plečiasi tai gal greit ir sensta?gal susodintos tankiau neužima tokio ploto kaip viena, bet dėl to smarkiai nenukenčia dekoratyvumas?

Kažkaip į rudenį labai atgijo šita (mano mėgstamiausia tema), ir diskusijų temos labai artimos - tai negaliu susilaikyti ir aš neįsiterpusi
Jūs man pasakykit - ar iš Rasos įsigyti augalai pasiekia tokį įspūdingą dydį, kaip pas ją? Pas mane tai tikrai ne - pernai rugpjūtyje reorganizavau vieną iš gėlynų - tai, jei nebūčiau į tarpus prisodinus vienmečių, būtų apgailėtinas vaizdelis. Gal reikia gerinti dirvožemį kad ir kompostu? Bet jo man net šiltnamiui neužtenka.... Galvoju kitamet iš pavasario ilgai veikiančių trąšų normaliai paberti - nes šiemet planavau laistyti, tai gal kokį porą kartų ir palaisčiau - vis neprisiruošdavau. O kaip darote jūs?
Dėl vienmečių - šiais metais mane išgelbėjo patagoninė verbena, nors dar birželį galvojau, kad per vėlai ją pasėjau, bet ji staigiai subujojo ir pakeitė vaizdą - šiaip tai ji tapo nauja mano meile - nerealus augalėlis... Dar buvau pasisėjusi į dėžutę pankolių, bet daržas nedidelis, nebeliko jiems vietos - pasivoliojo mėnesiuką ir staiga atėjo išganinga mintis - į retoką gėlyna juos - nu tikrai nesigailiu
Ir dėl žoliu..Jau antri metai po atostogų grįžtam automobiliu per Lenkiją, tai MB skundėsi kad jam tenka sedėti iš visų pusių apkrautam viksvom. Kaimynė irgi nesuprato, kam tas žoles iš taip toli tempti

Ar cia tik as isskaitau veik panika? Na neklysta ta literatura taip drastiskai, kad ja reiketu taip nepasitiketi.
Auga greitai, sensta greitai. 3-4 metai ir vidurys isplinka, bet per ta laika vaiku paseja. Koki 50cm tikrai uzima. Nepagailekit vietos, lipancios viena ant kitos neatrodys gerai.

jot.ka, į klausimus atsakysiu šiandien arba rytoj, nes kaip sykis šiandien važiuoju pas Didžiąją Šluotsmilgę bei jos šeimininkę, tad bus proga ir išmatavimams, ir pasiklausinėjimams.

reg, pas mane Rasos augalai pasiekia normalų dydį, o nekurie viršija normas (saulainės 'Sahin's Early Flowerer', pvz.). Tiesa, yra ir nelaimėlių, kurių būklė mane daugiau nei neramina. Tai jau ne kartą čia mano minėti astrai ‘Lutetia‘ ir ‘Brilliant‘, na ir blizgialapę rudbekiją bei saulainę 'Rubinzwerg' prie pastarųjų pridursiu. Tačiau šiems nelaimėliams savo diagnozę jau nustačiau – tai dirvos ir drėgmės problema. Beveik visus augalus sodinu į pirkto grunto ir vietinio grunto, iškratyto iš velėnos, mišinį. Būna, kad ir pirktinio humuso pridedu. Gaunasi lengvas, puveningas, laidus vandeniui gruntas. Išvardinti nelaimėliai mėgsta drėgmę, kurios sausą arba šiaip karštą vasarą, kad ir kiek belietum, pritrūksta. Kadangi nenoriu šių augalų atsisakyti, kitais metais mėginsiu pasunkinti dirvą, o šaknis pridengsiu mulču. Tikiuosi padės.

Ir dar. Manau, kad 1-2 metai yra per mažas laikotarpis, kad spręsti apie augalo prisitaikymą prie konkrečių sąlygų. Nekuriems augalams, galbūt, reikia laiko įsitvirtinti naujuose namuose – suformuoti didesnį šaknyną ir platesnę bei tvirtesnę antžeminę dalį, kad galėtų savarankiškai tvarkytis su neidealiomis augimo sąlygomis. Sprendžiu iš augalų, kurie ilgai netrunka, kad prisitaikyti. Pavyzdžiui, dičkė ‘Lady in Black‘, irgi astras, t.y. drėgmės mėgėja, pasodinta tuo pačiu metu, ten pat (už metro) ir tokioje pačioje dirvoje kaip ir ‘Lutetia‘ ir ‘Brilliant‘, jau pirmą sezoną iš mažo sodinuko pavirto į iš toli toli matomą krūmą. Matyt, ji moka nuožmiai ir greitai formuoti platų ir tankų šaknyną, po kuriuo užlaiko drėgmės atsargas, be to, iš kaimynų kiek vandenėlio pasivagia, o dar pasidaro nemenką šešėlį, neleidžiantį drėgmei išgaruoti, tad jai ir 1 sezono gana, kad įsitvirtinti, gi toliau jau kitus nuo jos teks saugoti. Kitiems augalams tokiems patiems reikalams laiko prireikia daugiau.

O kokie pas jus augalai sukelia apgailėtiną vaizdelį? Ir koks jūsų dirvožemis?

Nezinau kas tokio pas Rasa yra, bet manau, kad galimi du variantai. 1. Kantrybes trukumas - pas ja augalai auga ne 1 ir ne 3 metus. Tai po keleto metu pas jus irgi gali atrodyti taip, kaip pas ja, nes kaip supratau, jus rezultato po metu laukiate. O jei reorganizacijos kasmet.. 2. Gal is tiesu nera tokia prasta ta jos zeme ir gelynui ji buvo labai tinkamai paruosta nuo pradzios. Bet ko nemanau kad reik daryt, tai trest ir laistyt.

Tai ir aš taip manau, todėl ir klausiu Reorganizuoto gėlyno vietoje gėlės augo virš 10 metų (taigi aš tikrai ne naujokė) - jos bujojo, bet per tą dešimtmetį pasikeitė gėlyno koncepcija - užsimaniau natūralumo. Dalį augalų palikau - flioksus, poavižes, blakėžudes - tik išdėstymą pakeičiau. Su senais augalais viskas gerai, o vat naujieji ne visi nori parodyti savo grožį. Labai patenkinta katžole 'Walker's Low', gerai atrodo šalavijas 'Purple Rain' ir notra 'Helen von Stein'. Bet ežiuolės 'Fatal Attraction' išleido tik po 3-4 žiedus, blogiausia atrodo veronika „Pink Damask“ - žiedeliai buvo maži, kelmelis neišsiplėtė beveik, kraujalakių kelmeliai mazi ir jos žymiai žemesnės, nei turėtų būti, ir tragiškos perovskiajos - tik pora nedidelių šakelių. Planavau šiais metais vėl pas Rasą važiuoti, dar monardų papirkti - bet paskaitinėjau šią temukę ir nusprendžiau nebedidinti augalų įvairovės - tik kaip jūs ten taip pasidauginat tuos augalus per porą metų, tai man neįkandama - labai norėčiau dar ežiuolių, bet ką ten skaidyti, kai kelmelis ir taip per mažas, o pirkti dar kokius 5 vnt to paties augalo širdis (tiksliau piniginė) neleidžia
Ką gi - gerinsiu dirvožemį ir kantriai lauksiu. O taip norisi greitesnio rezultato, ypač kai buvau pratusi prie augalų miško
Ačiū visoms už norą padėti

Keli pastebėjimai: perovskijos turiu du krūmelius, vienas gana arti veigelos, kurią kiekvieną pavasarį tręšiu džiovinto galvijų mėšlo granulėmis, apmulčiuoju. Pastaroji keturgubai didesnė už kitą; Ežiuolės Coconut Lime ir Pink Double Delight auga šalia rožių, kurios yra kiekvieną pavasarį tręšiamos lėtai tirpstančiomis rožių trąšomis - pernai skaidžiau ežiuoles, šį pavasarį skaidžiau ir dabar yra ką skaidyti. Kita grupė ežiuolių trąšų negauna ir plečiasi gana kukliai

vat tas nelaistyt ir netrest man irgi gana abejotinas
su tresimu man gaunas kazkaip lengviau. gyvenam kaime, kur zmones laiko ivairiu galviju, tai meslo tikrai stygiaus nejauciu. plius vejos zole stengiuos mulciuoti. ivairios chemines trasos irgi milijonu nekainuoja- iperku dar.
o vat su laistymu...cia jau kita kalba... nesugebu to daryt nuosekliai. esu eilinis mirtingasis neturintis perteklinio laiko. speju- laistau, nespeju- tai ir lieka nespeta. ir visgi matau, kad toks nenuoseklus laistymas ner gerai, nes zeme- sausas priesmelis, ir seselingu vietu veik neturiu. tokia sausa kaip si vasara net mulciavimas ne ka tegelbsti. todel dregme megstanciu augalu kol kas nesodinu: paziuriu, pasigroziu, padusauju ir atidedu penCijai

prisiminiau šį bei tą Tai štai, kam įdomu tręšia ar nea Rasa, galima perskaityti pačios pateiktoje informacijoje. Dabar turėtų būti aišku, ką daryti toliau

Sveikos, gal kuri turite dygstancios paukstpienes nuotrauka?

jot.ka, apžiūrėjau šluotsmilgę ir pasiklausinėjau. Plotis apie 60 cm, o tokį dydį ji pasiekė per 3 metus. Išplikimo iš vidaus šluotsmilgės šeimininkei dar neteko regėti, nes gal taip ilgai jos pas ją neužsibūdavo, tačiau sakė, kad su amžiumi grožis šiuos žoliukus po truputį apleidžia. Neįvardino kaip būtent. 3 metų dičkė atrodė nušiurusi (nurudavusi) taip pačiai, kaip ir mano metinukės. Sodinti patarė 50 cm atstumais. Kas būtų, jei susodintų tankiau, - nežino, nes nebandė. Tačiau literatūroje yra rekomendacija į 1 m2 sodinti 5-6 augaliukus, taigi gautųsi tikrai trumpesni nei 50 cm atstumai. Kadangi iš šluotsmilgių darau pievą, tad sodinsiu jas kiek tankiau. Po 2-3 metų galėsiu papasakoti, kas iš to gavosi. Užmiršau paklausti dėl nurudavimo, apie kurį čia neperseniausiai rašiau. Tai dabar pas jus paklausiu – ar nenurudavo šią vasarą jūsų šluotsmilgės? Nurudavimu vadinu dalies lapų, tačiau ne kuokštais, o proporcingą, nudžiuvimą. Įdomu, ar tai tik šios karštos/sausos vasaros padarinys, ar tai šio augaliuko savybė, su kuria reikia susitaikyti ir įžiūrėti toje margoje plaukuosenoje itin subtilų grožį?