Daugiametės gėlės VII tema. Ir vėl pavasaris

Gerai, kai vietos daug
Sunkiai isivaizduoju 200 metru ilgio daugiasluoksne krumu ir geliu kombinacija, tad idomu bus pamatyti.

turiu tokią gyvatvorę apie 10metų, kokių 15m ilgio.
Dariau pasinaudodama "špargalka" iš vokiško žurnalo, gal pusęaugalų keičiau...
Eigoje buvo ir daugiau keitimų...(nes norėjosi užsodint visą ilgį iškart, o tuo momentu neturėjau susirinkus visos sodinamosios medžiagos...).
Mano gyvatvorėj auga šilkmedis, vengrinė ir paprasta alyva, pūslenis Djabolo, svarainiai ir juodulis šeivamedis, putinas "gulbinas", raugerškis, lanksva, keletas jazminų, šluotelinė hortenzija, veigelė, migdolas keružis .... ir klevas. Gėlių jau beveik neliko, nes 8a sklype skirt bent 3 metrus pločio gyvatvorei yra šiokia tokia prabanga... Iš žolinių augalų liko pavasariniai smulkiasvogūniai ir viena kita tulpė, bei raganė, kuri gyvena "ant raugerškio"...

Krūmus jau tenka smarkiai pagenėt, nes ne visi vienodai greitai auga, ir vidurinysis sluoksnis vietomis yra aukštesnis už ateityje numatomą aukščiausią sluoksnį .

Prieš trejetą metų panašų projektą padėjau įgyvendint giminaitei. Pas ją "dalyvauja" erškėčiai, spygliuočiai, margalapė sedula , medėjantis bijūnas, rudeniniai aukštaūgiai astrai, sibiriniai vilkdalgiai. . .

Pamokos, kurias gavau:
1. Susidėliot planą ant popieriaus ir labai kruopščiai įvertint atstumus tarp suaugusių medėjančių augalų. (Geriau atstumą tarp augalų palikt šiek tiek didesnį, nei numažint)
2. Būtinai naudot mulčą ir visas kitas piktžolių augimą ribojančias priemones (pvz.agrodangą po mulču)
3. Įjungiant į schemą medžius, sodint juos labiau šiaurinėj daly, kad kuo mažiau šėšėlio teiktų kaimynams, ir ... klevai, beržai, riešutmedžiai tikrai perdaug galingi į tokią schemą..

O jei kada kraustysiuos į kitą didesnį sklypą, tai būtinai vėl darysiu tokią gyvatvorę - tik būtinai įjungsiu dar ir spygliuočių bei tokių krūmų, kurie ilgai rudenį-žiemą išlaiko dekoratyvius vaisius (šermukšnius, gudobeles,..)

linkiu voblai įgyvendint tokį planą

oj, nia nia. visu perimetru taip nedarysiu nes dalis sklypo atiteko miskui, dalis, darzui. kas bus pas miska sklypo siena- dar nesugalvojau ir net galvot nepradejau. pas darza jau atsiribojau avietem. tik ten kur fasadine puse. mazdaug 16 metru juosta iki darzo ribos ir viena krastine- 46 metrai atmetus ivaziavima. siems metams buvau nusprendus apzeldint 12 metru gabala, bet va siom dienom reikalai dar komplikuojas del neaiskumu su kanalizacija sklinda gandas, kad i musu krastus civilizacija ateis, kad ves miesto kanalizacija ir pagal kanalizacijos ivada is namo matau, kad visa tai dros skersai mano siems metams suplanuotos gyvatvores
velniava
o gal ta kanalizacija isvis niekad neateis, o tik anukams laukt aiskumo, ar visgi sodint

o ar turit pasirašę sutartį, kad "jei ateis" kanalizacija, tai būtinai prie jos prisijungsit? Juk dabar ko gero naudojatės kažkokiais nuotekų valymo įrengimais?(ar tik NKR?)

atmetus silkmedi ir kleva- man toks komplektas labai labai
manau geles tarnaus kaip laikinas uzpildas, kol patys krumai suaugs.
del mulciavimo, tai taip- kaip tik apie tai mintijau, kad tokio plocio juosta butu ziauriai nepatogu ravet, kol krumai nebeisileis savo tarpan piktzoliu.
Papildyta:

taip, tikrai yra sutartyje sitas punktas. bet nesitikejom, kad kada nors cia vyks koks nors progresas. pagal projekta turim isgriebimo duobe, su kuria as mirtinai uzsiknisau. kaip tik deliojomes siemet daryt buitiniu nuoteku valymo irengini ( po kurio irengimo zadejau startuot su savo gyvatvore) ir va tokia alternatyva islindo... dabar tik tripent belieka. arba spjaut i viska ir sodint, pasipraktikuot taip sakant ir mesos prisiauginti

Apie rūgties „Taurus“ „pigmentaciją“.

Pirm pamačiau tą nuraudusią rūgtį kitur, ir pagalvojau – fe, matyt, vandens pagailėjo, tačiau kiek vėliau tokį patį vaizdelį išvydau pas save. Lyg ir vandens negailėjau, o augaliuką vis vien išsimėtė pigmentinėmis dėmėmis. Jei jos kaimyno šviesaus astro būtų daugiau, tos pigmentinės dėmės gal būtų ir pliusas, tartum žiedų daugiau, tačiau su šiuo (Lutetia), kaip ir su kitu (Brilliant) astrais jau antri metai nieko gero nesigauna ir jie šiame derinyje toliau dirba tik klounais. Kiti metai bus paskutiniai, kai dėl jų bus stengiamasi. Gyveni ir mokais, - leisti arba ne kitiems gyventi... Pagrindinė problema – drėgmės stoka, nes dirvožemis toks, kad laistyk nelaistęs, o astrams ir panašiems augaliukams bus per sausa. Kitais metais, visų pirma, bus pamažinta rūgties, o visų antra, astrams bus patobulinta dirva ir ant jos užpiltas mulčas.

vi, o man tas rugties raudonavimas kaip tik labai grazu . net laukines rugtys, kurios pas mus miske tarpsta uzliejamoj pievoj- vasaros pabaigoj surudyja.

vi_, mano ''Taurus'' toks pat, drėgmės tikrai netrūksta, auga daugiausiai vandens gaunančiam šmote,bet šiemet labai nustelbtas karpažolės. vis matau, kad jūs ir foto dedat, ir apie įžolinimą mitimis dalijatės, taip norisi prisijungt, nu ale nespėju, bet tikiuosi neužilgo prisijungsiu , vis dar turiu vilčių (dėl laiko ), o ir pas save diiideli darbai nusimato, įvažiavimo zonos apželdinimas, tuoj gausiu plotus, reiks imtis sodinimo, planavimas jau vyksta galvoje, ištaikiius momentą atlėksiu dalintis mintimis . pradžiai klausimas, kas melvenes augina. pasidalinkit savo atradimais, kur, su kuo ji geriausiai save parodo. pas mane gėlyno priekyje, kažkada perskaičiau, kad ji kaip perregima užuolaida gražiai žiūrisi priekiniame plane. tačiau man ji ten visai nepatinka, gal todėl kad už jos aukšti kaimynai, gal netinka apšvietimas, nesuprantu, vaikštau aplink, stebiu iš visų pusių, ir kol kas prieinu išvados, kad jai gražiausiai žemesni kaimynai, kurie neužstoja jos smilgų ažūro.

kaip tik dėlioju tokią gyvatvorę.
kadangi sodinsiu anapus tvoros, tai augalus renkuosi ne tik pagal grožį, bet ir kainą.
Pasilikau tik putinus, lanksvas, šermukšnius, jazminus ir sedulas.
Tik man tie 3 metrai pločio kažkaip per mažai atrodo tokių augalų daugiasluoksnei gyvatvorei, ar ne?

dar į plotį nedėliojau, reik pirmiausiai pasimatuot, kiek ten vietos iš viso yra, gal tilps tik putinai..

Bėda tame, kad šitaip nutiko jau vasaros vidury. Aišku, ši vasara augalams buvo ne saldainis. Mūsų kraštuose labai mažai lijo, tad tekdavo laistyti, laistyti ir laistyti... Kai laistai su žarna, sunku pajausti, kiek išties prilieji, tai gal sykiais nekuriems augaliukams ir per mažai kliūdavo. Juolab, kad dieną jiems tekdavo praleisti vos ne orkaitėje. Pernai vasara irgi karšta buvo, bet ir palydavo tankiai, tai tokių rūgties nuraudonavimų nebuvo.
Dėl sausos ir karštos vasaros į ne kokį vaizdelį pavirto ir šluotsmilgės – dalis lapų pamirė ir išdžiuvo, tad jų kupstai atrodo it kaliausės ševeliūros, besiprašančios trimerio... Sunkiai šią vasarą atlaiko ir Stipa Calamagrostis švieži sodinukai – iš 6 išgyveno 5, o ir išgyvenę gyvybę palaiko tik požeminėje dalyje, laukan išleisdami tik vieną kitą kuklų daigelį. Atseit, gyvi. Nežinau, kodėl būtent šiedu žoliukai tokie glebūs, nes visi šiemet pasodinti miskantai (bent 7 rūšių), lendrūnai, melvenės ir viksvos visokiausios į gyvenimą įsikabino be jokių problemų.


Labai čia jūsų pasigendu, ir esu tikra, kad šiame reikale esu nevieniša. Kai bendrauja toli gražu ne iki galo augalininkystės meną perpratusios augaliukų augintojos, ir šnekos gaunasi daugiau, ir šnekos aiškumas tampa aiškesniu, t.y. labiau suprantamu nesuprantantiems, o tokių yra dauguma. Tad linkiu atrasti to laisvo laiko ir parašymams, ir padarymams. Lauksime.

Dėl rūgčių paraudonavimo, tai dar sumasčiau, kad šiemet yra kitaip nei pernai dar ir todėl, kad augaliuko šaknynas išsiplėtė, todėl vandens atsargų jam nėra kur prisikaupti, kad ir kiek belietum.

Melvenes turiu 3 rūšių. Visas pasodinau netgi ne augalynų priekyje, o prieangyje, t.y. tartum dar vejoje, o ne augalyne. Nes jei sodinti pačiame augalyne, jos atrodo tartum į pliką žemę įbesti kūgiai, o plika žemė man nepatinka. Kažkada pasikabinau ant tokio vaizdelio, ir kur nors užkištų melvenių neįsivaizduoju. Nors pažiūrėjus į šį atvaizdėlį, galiu ir persigalvoti. Įtupdytos tarp žemesnių augaliukų jos gali gan įdomiai atrodyti. Ypač, kai pasiauksuoja. ‘Heidebraut‘ duetą jau ne sykį demonstravau – jos didelės, bet nieko neužstoja (už jų Matronos, flioksas ir ko įsitaisę), nes yra perregimos, turi nei šviesų, nei tamsų foną - sidabrinę eglę, apšvietimą nuo ryto iki vakaro, todėl yra visada gerai matomos. Gi 3 tamsiavarpes ‘Edith Dudszus‘ (jos matosi vienoje iš mano augalynų salelių aplink gludą) retai kada įžiūriu, nes jų fonas – tamsus alksnynas tolumoje. Susimatau su jomis tik arčiau priėjus, na ir šiek tiek ankstyvais rytmečiais bei saulei besileidžiant. O iš kur tą šviesų foną imsi, jei jo aplink nėra? Pas jus gal hortenzijos sutiktų pabūti fonu? Pasižiūrėjus į foto antroje nuorodoje matyti, kad šis grožis regimas tik arčiau priėjus, kai fonu ima groti veja. Daugiausiai bėdos turiu su margalape melvene. Ji per žema gyventi tiek pievoje, tiek tarp augaliukų, kuriuos aš turiu.

taip, 3m pločio yra "absoliutus minimumas"
vėlgi, yra pilnaviduriai jazminai, kurie varo labiau į aukštį, o tas senobinis nepilnaviduris bent pas mane labiau plečiasi į šonus, negu į aukštį. . . Jei geltonžiedė sedula yra labiau medelis, tai margalapė - platus krūmas. Po kelerių metų, tokiai gyvatvorei ūgtelėjus, sekatorius tampa geriausiu draugu

Mano persicaria bistorta irgi nuraudusi. Turbūt toks jau tų rūgčių būdas Man gražus tas raudonumas.

Dėl melvenių, tai man gražiausia, kai greta esantys augalai joms maždaug iki pusės. Nedaug aš jų turiu, bet maniškės susodintos priekyje. Vienas vaizdelis labai panašus į anksčiau Vi įkeltą: žemesnės melvenės ‘Edith Dudszus‘ ir raudoni šilokai joms iki pažastų. Didžiosios įsodintos gėlyno gale, vingyje, ir sudaro lyg užuolaidėlę tako pabaigoje. Man gražu, tik ateityje būtinai reikia jas kartoti abipus tako ir dar keliose gėlyno vietose. Labai smagu man braukti per jas ranka einant Šalia kol kas vėl nelabai aukštas erškėtis. Ateityje jis bus aukštesnis, bet vis tiek sieks tik maždaug pusę melvenės aukščio. Taigi logika tokia: pirmas planas - melvenė, antras - vidutinio aukščio kaimynas, trečias - aukšti augalai. Taip tarp melvenės ir aukštų augalų yra tarpas, kuriame gali siūruoti ir išryškėti žiedynai. Tokie mano planeliai