Daugiametės gėlės VII tema. Ir vėl pavasaris

Paklejojus po svetimus augalynus, vis vien tenka grįžti į savus. O juose... amžinosios statybos. Foto, kur apačioje, matosi šiemet užveista nauja augalyno salelė, kurios trukumus ir klaidas belieka pridengti ką tik pakilusios saulės spinduliais bei rasos ir rūko liekanų šydu. Akmenys čia ne dėl grožio, o nuo šunų. Žiojėjančiame atviro grunto plotelyje iš tiesų pilna gyvybės – ten keli sporobolusiukai, prieš porą savaičių pasodinti, bet jau spėję įsikabinti į gyvenimą. Ežiuolės čia tranzitinės. Gal... Dičkių (1,7-1,8 m aukščio) miskanto Vorläufer ir cefalarijos turbūt neįžiūrit? Gal per aukštai dairotės, nes jie kokių 30 cm ūgio dabar ir dar užkulisiuose tūno... Tiesą sakant, nežinau, ką tarp/už sporobolusų įsodinti tokio pieviško. Galvoju apie ammi majus ar net... krapus gal, o vietoj ežiuolės gal kraujalakė Pink Tanna tiktų? Kaip manote? Gal kokių kitokių pasiūlymų turite? Labai būtų įdomu juos sužinoti.



Už šios salelės matosi dar 1 naujokė irgi salelė su juoduliu šeivamedžiu. Ten dabar užveistas būsimo žolyno vaikų darželis. Tvorelė vėlgi nuo šunų, o ne grožiui pastatyta. Soruolė čia ir liks, o Schizachyrium scoparium ir šluotsmilgės nuo čia prasiretindamos keliaus tolyn ir į kairę, kur susitiks su Achnatherum calamagrostis.

Man kyla šios mintys:
1) viskas apart ežiuolių labai ažūriška, lengva, reiktų kontrasto principu kažko struktūriškesnio, "įžeminančio", kad neišnyktų rūkuose. Krapų tipo žiedynais augalai to svorio mano manymu neįneš. Konkretaus augalo nepasiūlysiu, tik tokis bendras pamąstymas;
2) atstumai - jei apgyvendinta ne vienas dičkis, visi augalai neišsiteks, nusimato keli tranzitiniai sezonai;
3) ar nevertėtų vietoje mažų salelių imti ir išsikapstyti rimto dydžio vientisą augalyną? Suprantu, laiko stygius, o nauji augalai plūsta į valdas... Tačiau didesniame plote visai kitaip augalai dėliotųsi ir nereiktų vėliau rengti vis naujas saleles dėl neišsitenkančių augalų, kurios mano spėjimu anksčiau ar vėliau vis tiek prašysis būti apjungtos.

DERINIAI:
1
2
3

leliumai ir nijole0619, visų pirma, ačiū už tai, kad neperlipote tylėdamos per paprašymą ką nors „pasodinti“ manajame augalyne. Kalbėjimosi stokos buvimą šioje temoje sunku nepastebėti. Rudenines temas užbaigiame pavasarį, o pavasarines – rudenį... Aišku, darbai darbeliai, tačiau dar visai neseniai buvo šiuose kraštuose kitokie laikai. Čia temos patriotė manyje prabilo...

Mano augalyno idėja nevisai aiškiai suvokiama net ir man pačiai, o ką jau kalbėti apie kitus. Kas tikrai yra žinoma (bent man), kad augalyno ilgis sieks apie 20 m, plotis įvairuos nuo 1 iki 7 m, forma primins salą su 4 pusiasaliais. Kiekviename (gal išskyrus 1) pusiasalyje pūpsos po tamsų augalą. Salos griaučiai jau yra – tai išsibarsčiusių krūmų ir medžių mišrainė. Į juos turės įžygiuoti 3 pulkai žolynų, apie kuriuos jau anksčiau minėjau. Augalyne turėtų vyrauti žolynai, o ne gėlės, kas yra lengva pasakyt, o padaryti sunkoka, nes dauguma gėlynus įžolina, jei išvis, tad dairytis pavyzdžių nelabai yra kur. Nebent laukinėse pievose... Tos dvi naujosios salelės yra pusiasalių užuomazgos, kurių forma ir išmieros dar gali kisti ir kis. Tamsūs augalai jose jau yra, dabar aplink juos bando apsigyventi kaimynai „į temą“. O kokia tema? Įgėlintos žolės. Gludas tarp melvenių man atrodo pieviškai – tartum pievoje vienoje vietoje susispietusių gėlyčių pulkelis. Pagalvojau, kad gal tarp miskanto ir gludo tiktų heucheros Autum Bride, pamaišytos su kokiais tarp jų lapų kyšančiais žolynais (kad pieviškiau atrodytų)? Žiedai jų gal ne itin struktūriški, bet lapai tai dar ir kaip. Be to, aš jas labai myliu, nors ir neturiu... dar.
Kas dėl atstumų tarp augalų, tai laikiausi jų kaip niekada, tačiau akimis, o ne kokį matuoklį pasiėmusi, tai... Bent jau nuo juodulio astro visi per metrą laikosi. Mano akimis...

Vi, a vat kaip cia! tikrai nesove galvon, kad visos saleles bus sujungtos i bendra visuma. maniau, kad jos kol kas funkcionuoja kaip geliu darzas- ''mesos'' prisiauginimui. bet mintis taip plestis manau tobula, neturint laiko ir jegu viska iveikt vienu ypu. juo labiau, kai visame tame dalyvauja dar ir krumai.
------------
pas mane rudeniui gimdosi planas sodint is daugiameciu bei krumu kazka panasaus i gyvatvore. nes tvorai (200metru) jauciu siam gyvenime taip ir neuzsidirbsiu. O privatumo nors kokio norisi...
teks isileist hortenzijas, dar pora nauju alyvu, turbut putina, pukeni, pora sparnuotuju ozeksniu ir dabar mastau su kuom visa tai derint. pries krumu eile noresis ''kazko'' priekyje, tam laikui, kai krumai nezydes ir sudarys tik fona.
ilga laika bandziau tvert tvora is jurginu, kanu. nu pavargau... iskast- ikast, iskast- ikast. rudeniui reik daugybes deziu ir vietos kur visa tai susandeliuoti per zima, o as net rusio neturiu- tai uzkraudavau tom dezem( nuo pampersu ) visa katiline. ale is pampersu mes isaugom ir dezes baigesi.

vi,

Tai kad sunku ka nors ir komentuoti. Pagrindine tema lyg ir aiski, bet pagr. augalai - ne. Ar tai augalu miksas, kuris kartojasi, ar matrica, ar sluoksniai, ar pagr., foniniai, papildantys augalai? Nes prie sito tiktu sitas, o prie sito anas, o prie ano penktas - nezinau ar sitas kelias kazkur nuveda. Eksperimentu prasme tai taip, bet tik jai intnencija ir yra- bandymu laukas. Neaisku kuriuo keliu einate - ar tai miksborderis, ka liudytu krumu maisalyne ir dar skirtingi bordinia), ar naturalistinis apzeldinimas, ka liudytu zoles.

Kelias galimas ir toks- viena salele visame tame 20m ilgyje atkartoti tris kartus, o kita salele du. Arba atvirksciai. Na arba pirma visas tas geles reik ismylet, o tada jau kazkur produktyviai judet;)

P.S. Pirmoje nuotraukoje antras planas fantastiskai ziurisi ir astro-eziuoles draugyste labai liuks. Apskritai spalviskai gerai ir matosi, kad gelems patinka salygos.

vobla, negavau šiemet vasaros atostogų, tai ir pradėjau nuo savaitgalinių pusiasalių, t.y. nuo skaniausio kąsnelio (susodinti užsakytus augaliukus kažkur gi reikėjo...). Su tais medžiais/krūmais man mažiau pasisekė nei jums, nes negaliu rinktis, - kokie yra tokie yra: kažkokia veigėlė, kažkokia tuja-lėkštė, kažkoks margas-diiidelis šeivamedis, na ir, atseit, kiparisas. Puiki kompanija! Na bet, koks skirtumas... žolėms, aplik ką augti? Jokio! Galų gale, tai iššūkis mano gebėjimui surišti visa tai į mielą dūšiai vaizdelį. Bet baisu man...

Nuo kaimynų visi tveriasi tujomis. Mano draugė, beje, Salininkų areale irgi. O privatumo kaip nėr taip nėr. Nes kaimynai iš savo namo antro aukšto vis vien mato veik visą jos učiastką. Gal geriau būtų buvę eglės...

smth1, esu linkusi į natūralistinį stilių, bet meilė aibei visokiausių gėlių, švelniai tariant, dar neišblėso. Natūralu – dar tik treti metai kaip gėlininkauju, tad dar nepersirgau šios stadijos. Bet jau suvokiu savo ydas, todėl avansu ir atsirado tie pusiasaliai, kuriuose ruošiuosi kurį laiką nors kiek išlieti dūšią, o vėliau, kai atlėgs, padaryti taip, kaip reikia. Tačiau jau dabar norisi žaisti nors kiek į temą. Juolab, kad žolės ilgai auga, o jos čia pagrindinės, tad lai jau prasideda, kaip ir juoduliai augalai, o visa kita – arba liks, arba ne.

Kad turi būti pasikartojimai, suvokiau intuityviai, be literatūros. Taip atsirado 3 juoduliai 3 pusiasaliuose. Tačiau pasikartojimai aplink juodulius šiuo metu man yra slenkstis, kurio dar negebu peržengti. Čia kurį laiką vyks mano eksperimentai, į kuriuos bandau įtraukti ir jus, forumietes. Ačiū už tai, kiek jau prisidėjote. Tikiuosi, kad supratusi, kas čia vyksta, prisidėsite prie kūrybos ir toliau.

Gi su tais eksperimentais... Nespjaunu į absoliučius copy-paste‘us. Anaiptol. Nuo jų ir pradėjau. Nucopypaste‘inau Rasos „Rykštenės ir Co“ derinį su iš jos pačios paimtais augalais. O kas gavosi? Jau rodžiau – parodija. Rūgties ir astrų derinuko vaizdelis ne ką geresnis. Skirtingi dirvožemiai, skirtingi kurmiai ir t.t., ir pan. Atradusi savo vietą natūralistiniame stiliuje, galėčiau nucopypaste‘inti paties Oudolf‘o pievos šmotą, bet kažkodėl nesinori. Atsikandau jau – nesigaus 1:1, o 1:0,01 manęs nežavi. Tai ką daryti?
_____________
Kininis miskantas Utenos krašto saulėteky...




... ir vidury ne itin šviesios dienos

nuorodos į pora straipsnelių apie krūmus blog'e, skirtame pieviniams želdynams:
I dalis
II dalis

Kol tylit, užsiimsiu augaliukų propaganda ir atvirkščiai.

Pirmoje foto dar nerodyti naujokėliai – Artemisia ludoviciana 'Valerie Finnis', kietis, kitaip tariant, ir budlėja iš daugiametes.lt, nepamenu kokia (reikia pasikelti dokumentus, bet tingiu...). Pastaroji yra iš žemųjų (iki 60 cm), o pas mane ji dargi nusprendė augti ne viršun, o į šonus. Gal taip ir turi būti, nežinau, nes iki šios nesu regėjusi gyvos budlėjos. Pasodinta pernai ir gyvenimą čia pradėjusi nuo mažuliuko (gal 15 cm) kupstelio, progresą padarė milžinišką. Anei čiut negaila, kad atsivežiau ją čia. Anaiptol. Gi kietis tik šiemet sodintas, tai sunku ką nors apie jį pasakyti, apart to, kad jis yra mielai fotogeniškas. Kam reikia pilkos spalvos – jamkite.



Žemiau tokia dokumentinė foto (nušiurę vilkdalgiai bais atsiprašo dėl papuolimo į kadrą...), kurioje budlėjos matosi daugiau ir ryškiau, bet labiausiai norėjosi parodyti riūūūžavą hortenziją. Rašiau čia apie ją gausiai praeitą rudenį, jei kas pamenate. Nežydėjo ji nuo pasodinimo daugiau nei 10 metų, bet užsispyriau ir šiemet pražydinau. Ir ką? Kuom ji gražesnė už kaimietišką flioksą, kuris maivosi už jos? Retorinis klausimas... Žodžiu, daugiau nevargsiu dėl jos žydėjimo. Lai čia būna dėl mano akiai mielos lapijos, kuri rudenį užsidega žaviai raudona liepsna. Mylėjau ir mylėsiu ją vien už tai.

Dar šis tas naujo – dagys (Cirsium rivulare 'Atropurpureum'). Ir jo pievinis variantas (antroje foto). Kamanė čia ne dėl grožio, tiesiog ji čia gyvena nuo aušros iki sutemų, t.y. sudėtinė vaizdelio dalis.





O šioje foto tas dagys kairės viršuje (įžiūrite?) (nors augaliuko išsiplėtimo mastai per 2 mėn. tiesiog stebina...) , tačiau foto ne apie tai, o apie garšvialapį augaliuką foto centre. Tai ir yra manasis šios vasaros topas – didysis skudutis, on že, šventgaršvė, o že, Angelica Gigas. Atvyko į Utenos kraštą tiesiai iš Olandijos. Grynas užsienietis. Ir jų čia net 3 št. Šiemet nežydės, tačiau rimtai nusprendė čia užsibūti – nuožmiai užėmė jiems skirtą plotą –vien sveiki ir didžiuliai lapai, lapai, lapai... Ir dar atkreipkite dėmesį į tamsiai violetinius Pševalskio gaurės lapus (foto kairėje). Nors saulė ją čia ne itin kankina, bet fiolecetavus kaprizus ana demonstruoja jau antri metai. Ko nepasakysi apie nePševalskio gaurę. Beje, šiemet lapų spalvą pakeitė ir rūgtis ‘Taurus‘. Kitą sykį pademonstruosiu. Pševalskio gaurės fiolecatavumas mane džiugina, o vat rūgties paraudonavimai - anei kiek. Liguistas tai reiškinys...

Siaip tai krumai skirtingu laiku zydi, manau, derinti nera taip lengva. Man labai patinka gyvatvores kaimynysteje is krumu, kai jie nekarpomi ir nesuauge i nepermatoma gyvatvore, o tik lieciasi sakomis, bet tam reikia ir vietos


Tujos grazios, kol jaunos, iki 10 metu mazdaug. Jei laiku nekarpomos pavirsta i medziu gyvatvore po kuria niekas neauga, o dabar kaip nekarpau vaizdas nekoks, nes sumedejusios sakos, be to 5 metru aukstyje nukirpti irgi nelengva. Turiu ir mazu, ir vidutiniu, ir labai senu tuju, tai tik viena mintis dabar kirba - lauk jas.

ko jau ko- vietos tai netruksta
bet as nenoriu viena eile kaip kareivukus sodint. norisi daugiasluoskni: aukstesniu krumu sklypo isorej, zemesniu krumu ir daugiameciu geliu kombinacija sklypo viduj.