Daugiametės gėlės VII tema. Ir vėl pavasaris

vis noriu parodyt ''savo lendrunus"'. nei jie mano( ten baigiasi mano sklypo ribos), nei lendrunai( nors gal- kazka panasaus radau, knygoj, kad laukinis lendrunas). Visas miskas puriu sluoteliu, nesodintu, nesetu, neravetu :

Nuostabus vaizdelis! Lendrūnų jums tikrai nereikės anei pirkti, anei sodinti, anei prižiūrėti. Ir dar tokia masė, iki kurios vargu ar gyvenime kada beprieitum, nes tai nešautų į galvą, o jei šautų, tai tokį plotą būtų gaila užleisti žolėms. Dabar svarbu, kad to sklypo kas nepaverstų "učiastku". O tie lendrūnai neišgula? Kaip ilgai jie gražiai atrodo? Kokie rudenį būna? Pasipasakokite prašau smulkiau, nes bais įdomu.

Sodyboje iš manęs tyčiojasi, kad velku iš miesto brangias žoles, o po to jas laistau ir raviu, ir dar verčiu kitus tai daryti, kai tuo tarpu šalia pievoje, jų žodžiais tariant, yra žymiai gražesnių. Nuo praeitų metų laukinius žolynus pradėjau matyti ir žvelgiu į juos susižavėjusiu žvilgsniu. Spoksodama pro automobilio langą, įžvelgiu ir miskantus, ir lendrūnus, ir šluotsmilges, ir kitokias grožybes.

Kartą per sezoną, pavasarį, kai po žiemos pirmą kartą raviu ir purenu dirvą. Bet tik tas, kurias bütinai reikia.

uj, pasakot daug turiu ka apie juos. nepaisant graziu ziedu- piktas pripiktas augalas. labai sparciai plinta saknu atzalom- toks perauges varputis. dideli jo masyvai susikrauste jau ir pas mane. beviltiska kariaut. nupjauti trimeriu tampa skaudzia, kiaurai pada einancia raziena o lapukai tokie astrus- nuolat susipjaustau, net jeigu tik pro sali praeinu. ten nuotraukoj ''lendrunuose'' slepiasi niekieno raudonieji serbentai, kuriuos as ''pagloboju'', kol mano pacios serbentai tryju ryksteliu dydzio. verdu vaikams kompotus, darau uogienes, bet , kad galeciau prie ju prieiti- teks tuos ledrunus nupjauti. kitaip visos rankos buna kruvinos, daugybe mikro ipjovimu, kuriuos paskui bjauriai skauda namu ruosuoj besikrapstant
o jei ziuret is tolo, tai tikrai gazus sitos ju smilgos visa ziema isbuna stacios grios auksines spalvos, net nuo sniego nenulinksta. nusipurto ir stovi sau toliau kaip kokis miskantas. ten kur jie isiveisia- daugiau nieks nebeauga. uzstelbia savimi visas kitas zoles, nes pernyksciai lapai taip tankiai ir storai numulciuoja zeme, kad nieks daugiau nesugeba prasikalti, tik jie patys.
siaip, tikri lendrunai man labai grazus, bet mano akiai ziurisi kur kas labiau urbanizuotoje aplinkoje, kaip akcentinai augalai, arba kaip akcentiniai masyvai. mano aplinkloj jie tiesiog pasimestu. siuo metu...bet kadangi nieko ner amzino, tai ir mano akiplotyje lpytintys tyrai kada nors bus uzsatyti. del to projektuojuosi i ateiti, kai salimais iskurs fik znejiet koks kaimynas, su galas zino kokia troba, tvora ir estetiniu skoniu. pagal dislokacijos vieta labiausiai tiketina, kad ateity per langa ziuresiu i plasmasinius gandrus ir nykstukus
todel ten kur dabar pas mane gelynas pamazu ji keis/keicia jau( po biskuti) krumai.
prie kitos sklypo ribos priartejo kanadiniu ryksteniu milziniskas masyvas, o dar prie kitos- usnys ir dilgeles iki juosmens. o gal jau iki papu zodziu, gyvenam laukines gamtos apsupty

dar tiktų gludas, jų yra visokių, nors nei vienų neturiu bet savaitgalį viename gėlyne akis užkliuvo už pilnavidurių geltonų.

Gaudvilė, ačiū už atsakymą, tačiau lieka neaišku, kaip žinoti, katrus tręšti reikia, o katrus ne. Aš tai žiūriu į tuos savo augaliukus ir galvoju, kad gamtoje viršutinė jų dalis per žiemą sunyksta ir pamaitina liekanomis požeminę dalį, o dabar gi mes tas liekanas sugraibstome, ir gyvenk kaip nori. Kuom tie augaliukai gyvi, - neįsivaizduoju...

vobla, ačiū už pasipasakojimą, kuris tikrai pravers. Aišku, nežadu prisirinkus žolynų sėklų berti jas į gėlynus/augalynus, tačiau yra pas mus neišvaizdi pieva, į kurią norėtųsi įnešti šį bei tą mielesnio dūšiai. Apie tai čia rašiau, kai dar sniegas gulėjo, o juo slidininkai šliuožė... Stebiu pievas aplink ir matau, kad jos palaipsniui kinta, nes augaliukai ir šiaip kovoja dėl vietos, o gyvūnėliai dargi prineša naujų kovotojų. Labai pakeičia pievos sudėtį šienavimas. Mūsų pievos gyvena pagal kraštovaizdžio saugojimo programą, tad šienauti galima tik nuo vasaros vidurio, tačiau būtinai tai reikia padaryti. Seniau tų pievų išvis nešienavom ir jos buvo pusplikės bei skurdžios. Gi po 3 metų šienavimo vaizdelis pasikeitė neatpažįstamai – kalneliai tankiai apžėlė anksčiau nematytu visokiausiu gėriu. Atsirado ir mano mylimieji baltieji „krapai“. Šiemet įžiūrėjau netgi šiurpinius gvazdikus (matyt, iš gėlių darželio numigravo laimės ieškoti...). Manau, kad jūsiškiai lendrūnai, jei juos šienauti, irgi skromniau elgtųsi. Jei jau ryšiuos ko paberti į apleistąją pievą (ji priaugusi laukinių slyvaičių/kriaušaičių, tad jos nepašienausi), tai bus kažkas iš vietinių neagresyvių, bet atkaklių žoliukų. Tačiau net ir su mylimaisiais baltaisiais "krapais" ilgainiui gali atsitikti tokia vat kiaulystė:



______________________
Gyvatė... Ir ne todėl, kad išsiraičiusi, o kad aiškiai prie svetimo taikosi.

Vi_, melsves, baltašaknes, kemerus, česnakus, lelijas ir t.t. Trąšų negauna tik tos, kur perspėja, kad skurdžioj dirvoj gražesni augalai/žiedynai, pvz., kraujažolės. Tokias levandas taip pat tręšiu, nes kaip pati ir mini, sugraibstom ar nukarpom

Mulčiuoju. Taip ir pasitręšia, ir piktžolėms vietos nelieka. Jei išdygsta, tai tik pavienės.

Vau Būna ir gražiau gal,bet aš nemačiau...

Ačiū Gaudvillė ir Leliumai. Kitais metais reiks užsiimti augaliukų papenėjimu kažkokiais tai būdais. Nors norėjosi jau dabar, ypač žydintiems, padėti. Nes ant sodyboje turimų skystų trąšų parašyta, kad naudojamos augalų žydėjimo metu. O ar tai vienmetės gėlės, ar kambarinės turimos omeny, - nepatikslinta.
_________________________
Stiebelis pirmame plane su besiskleidžiančiais melsvais žiedeliais yra pati pačioji Perovskija, apie kurią prieš metus čia per porą lapų su užsidegimu kalbėjau. Tik šiemet pasodinta, tad nėra čia ką daug rodyti, nebent antrą tokį patį stiebelį iš dviejų turimų.



Sufokusavus žvilgsnį už Perovskijos, pasimato kitas pats patysis - miskantukas Yaku Jima. Irgi šiemetinis, tad vargiai atpažįstamas (jei išvis...), tačiau potencialas yra. Bent jau pernai sodinti miskantai Flamingo ir Ferner Osten bei a la Morning Light šiemet padarė didžiūūūlį progresą. Labai man prie dūšios vienmetis pilkas augalėlis drabnais lapeliais, kurio nė pavadinimo nežinau. Ypač praverčia užpildant tuščias vietas tarp naujų sodinukų, jei netyčia gaunasi juos pasodinti teisingais atstumais – ir vaizdo negadina, ir gruntą nuo saulės kepinimo pridengia. Kone jaukiausiai jis atrodo tarp nedickų žolynų sodinukų, ant jų kiek pasiramstydamas, tačiau negyvai neužgoždamas ir net kiek padėdamas išgyventi iki galutinio įsitvirtinimo.

man tai buna- tam paciam pusu ir pievu fone auga jaunas maumedis. labai ilgai rudeni buna trynio geltonumo. po kojom jam daugiameciu melynu astru jura. ir visa tai melynu pusu ir jau pageltusios pievos fone.

uf kaip man tos perovskos patinka . kol kas tesu vieno menko krumelio turetoja. bovijuos su juo kaip su vaiku... tik nustebau, kad taip aitriai kvepianti augala taip uoliai puola amarai

O kur įrodymai?


Kokio senumo jūsų Perovskija? Keista, kad maniškės dar nepuola amarai, nes šiemetines veronikas jau užpuolė, o jos nepertoliausiai nuo Perovskija įsitaisiusios. Gal kad skruzdėlynėlio šalia jos nėra, o prie veronikų kaip sykis yra.