Tuomet sugalvojau kita krastutinuma - visai nedet i joki rema, tempti tik ant poremio ir bus tos edves tiek ,kad nors vezimu vezk 
Na o galu gale ireminau taip, kaip matote. Bet kadangi reminu pati, joks iremintas ir pakabintas pas mane ant sienos paveikslas dar nereiskia galutinio rezultato. Pvz. sita darba http://giedruzhe.blo...colat-cafe.html
is pradziu buvau ireminus be pasporto, o po savaites vaiksciojimo ratais aplink (nes kazkas atrode negerai) nuejau uzsisakyt pasporto
Knygose reminimo ar kitokio apipavidalinimo pavyzdziu be abejones buna. Buvo ir sitam darbui. Knygoje jis ovaliame reme (ne pasporte). Pas prancuzaites apskritai itin retai kada pamatysi pasporta. O jei jau pamatysi, tai jis dazniausiai buna gana platus ir baltas arba labai artimos siuvinejimo audiniui spalvos.
