Na, ačiū ačiū visoms.

Ale mes čia ne save, o savo sukienkas demonstravom - juk tiek daug vargo su abiem apturėjom...

O jei apie 'gėlių mergaitę'... Žodžiu, stoviu prie altoriaus (nugi pamergė buvau... ), ateina Vaiva su žiedlapių krepšeliu. Numeta keletą ir žiūri į mane: dar mest? Aš jai rodau: mesk mesk ir ateidinėk pas mane. Ta dar keletą numetė, po to kažko susinepatogino, susinervino ir atspyruokliavo taip daugiau ir nepabarsčiusi...

Visiems daug juoko buvo.

("O man daug streso", pasakytų dabar Vaiva.

)