Teko labai nusivilt, kai KMUK reanimaciniam krikštinom dukrytę, žinojom kad neišgyvens, tiesiog darėm ką galėjom ir mylėjom tą trumpą laiką. Tad krikštas kaip ir pareiga buvo.
Prieš 6 m. skambinom aptarnaujančiam klebonui, jis mus apšaukė kad mišių metu skambinam ( o ką mums daryt, kai vietoj džiaugsmo liepė laidotuvėm ruoštis?). Na pakrikštino, davėm 50 Lt. Turi ir į bažnyčios knygas įtraukt, kad krikštyta ir pan., to nepadarė, po to mama iš kito miesto lakstė, nes krikštinom Kaune, o gyvenam Prienuose, tada pas savo kleboną nuėjo ir klausia ką daryt? Pasakė, kad turi kas krikštino, tas ir į knygas įtraukt. Bet jei neįtrauks, sakė sugrįžt ir vietoj sutvarkys.
Tai va tokie "didmiesčių" dievo tarnai, džiaugiuosi, kad nedideliame mieste gyvenu ir turim žmogiškus kunigus
Na va pasirodo ne tik mūsų "kaime" prie bažnyčios negeria niekas
, o tai sakiau baisiai jau atsilikus nuo naujovių 
