Gretusiu
o aš atnešu savo trumpą gimdymo istoriją:
gegužės 2d. negaliu aš normaliai nėštumo pabaigoj, negaliu. Pirmo laukiantis nuvykau su tariamu gimdymu, pamaniusi kad bėga vandenys, tai teko kelias dienas pagulėti nėštumo patologijos skyriuje. o šįkart atrodo irgi ligoninės pabaigoje nėštumo neišvengsiu. Mano šeimos gydytoja davė siuntimą nuvykti į ligoninę vaisiaus tonusų "paklausyti". Ant siuntimo, kad rimčiau atrodytų užrašė sumažėję ar tai susilpnėję vaisiaus judesiai. Tonusai puikūs, bet kadangi siuntimas buvo įvertinti vaisiaus būklę, tai ir ultragarsą nuvedė daryti. O ten gydytojai pasirodė, kad mažai vandenų. Klausiu ar blogai tai, atsako kad, kitas gydytojas gal pamatuotų ir matytų kitaip, nes čia mm į vieną pusę ar į kitą ir jau skirtingi rezultatai. Žodžiu, sako kad būtų ramiau reiktų stebėti. O stebėti- vadinasi siuntimas ir guldymas į skyrių. Žiauriai nenoriu į ligoninę, o dar savaitgaliui (+tonusai geri, aš jaučiuosi puikiai). tai sakė, kad šiandien galiu nesigulti, galiu rytoj atvykti. vis tiek ašaroju ir išėjusi iš kabineto puolu skambinti, ieškau kur dar echoskopiją galėčiau pasidaryti dėl to vaisiaus vandenų kiekio. Paskui jau apsiraminusi pas savo gydytoją nuvažiavau, pakalbėjom. Tai ji tokios nuomonės kaip aš, kad nereikia į ligoninę. kad čia tik papildomas apsidraudimas. o jei kas negerai- bet kada galiu vykti ir be siuntimo. Tik rekomenduoja dar echoskopiją vis tiek pasidaryti, kad ramiai per savaitgalį laukti. Užsirašau echoskopijai penktadieniui po pietų (ryt dienai).
5dienis gegužės 3. Ryte vandens aerobika baseine. Pietūs mieste su drauge. Vyras po pietų darbo susirinkime, o mes su drauge 15val važiuojam tos echoskopijos, kad ramus savaitgalis būtų. Nedaro, nes užrašė paprastai ginekologo echoskopijai, o ne ginekologo- akušerio. Atrodo sakiau, kad dėl vaisiaus vandenų. Neramu tuomet, nors ir gerai jaučiuosi, kleckiukas spardosi, pilvas kietėja- taigi viskas normalu, nes terminas rytoj
Draugė pasiūlo dar vieną vietą, vieną iš vaisingumo klinikų, kur tikimės priims. Priėmė. Bet gydytoja sako, kad vaikas mažas, nesiekia 3kg, matuoja iš naujo... Vandenų apatinėje (kažkokioje) kišenėje nėra, viršutinėje kažkiek išmatuoja. Pasiima lapą-siuntimą ir sako jūs važiuokit į ligoninę, į nėštumo patologijos skyrių, kad jus stebėtų. Padarys tyrimus, ryte vėl pažiūrės tonusus, echo, jei viskas gerai galėsit dieną vykt namo, vakare vėl grįžti. Bet stebėti būtina.
Įsėdu į mašiną, ašaros byra. Nenoriu į ligoninę, bet jau suvokiu, kad reikia. Neramu, kad vaikas labai mažas. Negi tikrai kažkuriuo metu pražiūrėta- 32savaičių atitiko laiką idealiai.
Susiskambinau su vyru, kad jau reikia vykt ligoninėn. Dar į parduotuvę sportinių kelnių užsukom, nes neaišku kiek ligoninėje reiks laukti gimdymo. O susiruošta tik gimdymui ir pogimdyminiam skyriui. Dar bandau namie perrūšiuot ką būtina vežtis, ką galima vėliau. ai, nusprendžiam kad jau kas sudėta, tą vežamės. Dar pakalbu, kad jei jau mažai tų vandenų, kad jau pavojinga, gal geriau nuvykus į gimdymo namus tartis privačiai dėl operacijos ir viskas.
Pasiėmėm Herkų iš darželio ir visi vykstam į ligoninę- 5dienio vakaras suplanuotas. Apie 18valandą atvykome ligoninėn, suformino dokumentus, palydėjo į nėštumo patologijos skyrių. Pamatė, kad visa šeima tai pasiūlė šeimyninę palatą, kurioje galėtų būti ir vaikas. ir tuoj pakvietė matuoti tonusų, mano spaudimo. Tonusus įvertinti atėjo gydytoja, standartiniai klausimai apie sirgtas ligas, parašai dėl visokių procedūrų ir t.t. Apžiūrėjo mane- kaklelis uždaras, na gal 1,5cm, gimdymo veiklos jokios. Tada einam vėl echoskopijai. Gydytoja klausia, prieš kiek laiko ankstesnė echoskopija daryta. Maždaug prieš 2 valandas. Ji ramiai ir sako, tada vanenų dar išmatavo, dabar man nepavyksta jų rasti, na gal 30ml ir įmanoma išmatuoti. Nakčiai, o tuo labiau savaitgaliui palikti per daug rizikinga- reikia operuoti. Reikia
Išėjom iš kabineto ir sesutėms nurodymas- suruoškite, kad 19valandą būtų operacinėje. Laiko tam- 10min. Per greit net man, nors operacijos variantą turėjau galvoje dar prieš atvažiuojant. Vyras suskambina savo tėčiui, kad atvyktų į Klaipėdą pabūti su Herkumi, aš dar paliepiu draugei skambinti, kad ji pabūtų su Herkumi, nes uošviui valanda kelio. Ir jei išvyksta. Sesutės nebežino kur vest ar palaton, ar procedūriniame statyt lašelinę, venos neranda. Ir padejuoja, 5dienis, pamainos pabaiga...
Sodina į ratukus ir veža į operacinę. Ten nuskausmina, paguldo, prijungia aparatus, sunkoka kvėpuoti. Klausia ko laukiam, nežinau. Anesteziologė sako, kadangi berniuką turite bus dukra, Fiksuoja operacijos pradžią 19.15, o 19,19val gimimą, parodo kad mergaitė, nors tikrai nemačiau. ir girdžiu kaip verkia, verkia. Netriukšmingai, maloniai taip. Ramiai laukiu, kol baigsis operacija. Atlaisvina ranką, atneša susuktą kokoniuką leidžia priglausti ir pabučiuoti. Išneša į intensyvios terapijos skyrių. Mane tuoj perveža į pooperacinę palatą, o iš čia labai greit į pogimdyminį skyrių. Tuoj pasirodo vyras ir rodo telefone mūsų mažąją. Žiūriu ir netikiu, kad jau. Beje, Liepa (vardas išrinktas dar laukiantis Herkaus) gimė 3686gr (matyt dėl vandenų trūkumo labai įsispaudusi į placentą buvo ir negalėjo teisingai išmatuoti) ir 53cm, gavo 9/10įvertinimą, vadinasi viskas laiku ir laimingai.