Gimdymo pažeidimai, smurtas, įžeidinėjimai

užmušantis požiūris. žinoma, vaikus leidžiant į valstybinę mokyklą irgi per daug nereik tikėtis. pašaipos, patyčios, mokytojai neveiksnūs? baikit, gi valstybinė įstaiga, ko jūs norit!

O jūs tikites, kad valstybinėj mokykloj nebus patyčių Jus tikrai toks požiūris užmuš.

Geriau paklausinėkit vaiko, kaip viskas vyksta, kad priimtumėt normalius sprendimus ateičiai. Nuoširdžiai rekomenduoju.

Gyvenu ne džiunglėse ir su medikais bendrauti teko. Įvairiais.
Jei jau nenukrypstant nuo temos - gimdžiau irgi ne kartą. Patirčių turiu dvejopų. Pirmiausia teko patirti gerąją, o paskui visiškai tam priešingą.
Grįžtant prie medikų. Tiek medikų , tiek kitų su žmonėmis dirbančių sričių darbuotojais, - tolerancija krūviams, nuotaikoms ir pan - turi ribas. Nemanau kad pvz. atsistojus iš odontologo, kuris ką tik jums išrovė visai sveiką dantį, kėdės pultumėte jam dėkoti ir toleruotumėt bėdavones koks krūvis, kokie žmonės ir pan. Medikas dirba tokioj srity kad menkiausia klaidelė gali kainuoti labai daug ir vietos blaškymuisi čia neturi būti.
Superinio aptarnavimo nereikalauju ( o kas tai yra?) bet kai medikas su manimi elgiasi kaip su neveiksnia - nenoriu toleruoti. Viena kai gimdai KARTU, bendradarbiaudama su med.personalu, o visai kas kita kai esi tik pacientas kuriam PRAVEDAMAS gimdymas- tu tik gulėk ir tylėk, nes kultūringos gimdyvės nerėkia. Kitaip tariant aš privalau juos suprasti, o jiems manęs suprasti nė nereikia. Taip gaunasi kad aš tik "statistinis vienetas", ane?

P.S. neturiu literatūrinio išsilavinimo, tad gal galėtų kas papasakot kaip šaržuoti su išimtimis?
Papildyta:

Pirma - tik įžengęs pro medicinos įstaigos duris, gaunate pasirašyti popierą kuriame nurodyta kad su gydymu susipažinote ir neprieštaraujate. Ir tik pasirašius pradedate pasakoti su kokiomis problemomis atėjote. Taigi formaliai jūsų sutikimas jau yra.
Antra - kaip jūs neturėdamas medicinio išsilavinimo, įrodysite kad intervencija buvo atlikta be reikalo?
Va konkretus pvz. : http://www.delfi.lt/...s.d?id=61149977

Nerašiau. Dėl kelių priežasčių:

Pirma - mano gimdymo istorijoje nėra nei vieno įrašo apie tai, kad man tokia procedūra būtų buvusi atlikta. Gimdymo nefilmavome ir nėra įrodymų, kad tą patyriau.

Antra - kaip rašo apie teisines spragas čia - net jeigu pavyktų įrodyti, kad ši procedūra buvo atlikta - mažai tikėtina, kad atsiras drąsių medikų, patvirtinančių, kad tai nebuvo būtina...

Trečia - tai labai asmeniniai išgyvenimai.. Ir žinant visuomenės nuomonę sunku būtų pasiryžti apnuoginti savo patirtis, išgyventi viską iš naujo tik tam, kad tai būtų dar kartą nuneigta.

Bet aš pritariu nuomonei, kad vien pasiguosti neužtenka. Pasiguodimas, pasipasakojimas gali padėti man susitaikyti su patirtimis.. Tačiau tai neapsaugos kitų moterų nuo tokių patirčių.. O juk turiu dukrą ir jai irgi kada nors reikės gimdyti...

Kaip manote, ką galima būtų padaryti, kad tokių atvejų būtų mažiau? Ar tik skundžiant pažeidimus tiesiogiai, ar yra ir kitų būdų ?

va dėl to aš ir galvoju, kad reiktų filmuoti gimdymą... gal gydytojai prieš kameras bent jau elgtųsi žmoniškai, gal bijotų tyčiotis bei daryti ne kaip gimdyvei o kaip jiems patogiau...

Dėl skundų tai manau taip, vienas skundas nepadarys nieko, jeigu tas pažeidimas nebuvo susijęs su gyvybės praradimu.

Norint kažką padaryti masiškai, reikia tapti bent jau gimdymo namų vadovu ar ministru, ar bent jau kokią peticiją pristatyti į ministeriją pirmai pradžiai.

Asmeniškai jums aš palinkėčiau kuo greičiau atsikratyti tų klaikių prisiminimų (tam yra visokių psichologinių būdų, knygų, dienoraščių ir t.t.). Manau čia labai svarbu sau padėti ir nebesnešioti tų prisiminimų.

O dėl ateities, tai kitam gimdymui rinkčiausi gydytoją kitą bei iki smulkmenų aptarčiau skatinimą, kateterius, cezarius, pozas ir visa kita ką žinau. Jeigu gydytojas nesutinka, ieškočiau kito varianto ir t.t.

Na čia iš tos serijos: „Dieve, padėk man pakeisti tai, ką turiu pakeisti, susitaikyti su tuo, ko pakeisti negaliu ir suteik išminties, kad atskirčiau vieną nuo kito“.

kreiptis del zalos atlyginimo? finansinio? O kaip ji ivertinti? Cia greiciau del moralinio.. Mes su vyru svarsteme paskui ta varianta, bet nusprendeme, kad to nedarysime - nes net nuplikytu vaikiuku tevai po teismus n metu tasesi... Nenorejome. Bet tai nereiskia, kad to nebuvo... Ir gerai, kad nors cia, forume, zmones dalinasi.. Islieja nuoskauda ir toliau gyvena. Forumas skirtas, mano supratimu, issisakyti, pasidalinti, gauti palaikyma, padrasinima, o ne konkretiems sprendimams priimti cia ir dabar "psichologas sau", jusu zodziais.. ir gerai, ir aciu Dievui, kad cia galima apie tai kalbeti. Nes jei kalba, vadinasi, reikia..

ar tikrai manote, kad gydytojams tikrai nera kur tobuleti ir jie tu skundu negauna??? ar tikrai manote, kad zmogus gali sau leisti svaistytis frazemis, uzgauliojimais, jei jis yra "virsesneje" padetyje - pvz., su gimdyve, kuri tuo momentu tikrai negali gintis nei zodziais, nei veiksmais? Ir dar - negi turi buti nuolat pasiruoses gintis? Uzimti gynybine pozicija is karto??? As nenoriu ir nemoku buti agresyviai nusiteikusi is anksto.. Neateisi ir netrenksi kumsciu i stala - daba taip, gimdysiu stacia ir tylekit visi!! O gal yra kazkokiu geresniu budu bendrauti ir bendradarbiauti - pvz., bandymas isgirsti ir suprasti, bandymas bendradarbiauti, o ne vadovauti..

Viso pasaulio moterys kalba apie tai, kad patiria smurta/nenorimas intervencijas gimdymo metu, o dabar Lietuvoje sakyti - jei nesikreipe i teisma, vadinasi nebuvo ir toliau sau palaimingai dirbti kaip dirbus netoliaregiska ligoninems.. O ka - tikrai gal laukia, kad kreiptusi??? Nes manau, kad skundu tai tikrai gauna.

musu visuomenei reikia gilesnio sveikimo, nei galima pataisyti skundais.

Mums reikia besikeiciancio poziurio i save ir kitus. Nepagarba sau ir kitam - visu musu bedu (savizudybiu, alkoholizmo, patyciu, korupcijos, depresijos ir nusivylimo) saknyse.

Tik visi kartu apie tai kalbedamiesi pamazu suvoksime, kokie vertingi ir gerbiami mes galime buti ir kad tai "kainuos" ir patiems visur ir visada (net labai pavargus) gerbti kitus.

O skundu ir iniciatyvu tikrai yra. Peticija uz gimdyma ne ligonineje, kreipimasis i EZZT, teisiniai procesai del suzalojimo gydymo istaigose, tylus sajudis namuose gimdanciu ir su sistema kovoti atsisakanciu moteru...

Moderatores vietoje buciau palikusi nauja pavadinima. Teisiu pazeidimai skamba daug geriau nei "gimdymo pazeidimai"....

pritariu viskam, kas čia pasakyta. Yra toks Įsakymas, kurį mes esame "kažkur" girdėję: "elkis su kitu taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi". Ir dar pridėčiau - elkis net geriau.

Apie medikus. Mediko profesija tuo pačiu metu yra ir dieviška, ir velniška. Ir tik pats medikas pasirenka, kokiu jam būti. Sutikau ir tokių, ir tokių.

Patarimai kaip isvengti smurto gimdymo metu is Birth Without Fear:

What can you do?

Report any abuse. I know it is a vulnerable and emotional time, but we have to speak up.
Find a care provider that will listen to you and respect you. If you see any red flags and if your gut gives you the slightest uneasy feeling, switch providers ASAP. It is never too late.
Birth in a place you feel completely comfortable and empowered to make any choices for you and your baby.
Make sure your spouse is completely supportive and on board with your wishes.
Hire a doula and make it clear that you want them to speak…not for you, but to you (reminding you what you want, that you have a choice or to simply ask that you may have some privacy to make a decision). When you are exhausted and fear is being put on you, this will be needed!
Do not start down the winding path of interventions. No unnecessary ultrasounds, cervical exams, etc.

License to ***

The thing is, birthing women are the ones who have to change this. It will not happen any other way.

O vargeli, na Jus cia ir patyret.. Tik ar ne per jautriai sureagavot i tai, kas amziu amzius vyksta gimdymo metu? Nagi, apverskime viska kitaip ir pagalvokime, ko noretumete:

1. Kad gimdos kaklelio apziura butu neskausminga.
2. Kad gimdymo skausmai nebutu tokie skausmingi jog net vemtum.
3. Kad butu leidziamas gerti vanduo, bet nereiktu sisioti.
4. Kad stumimo poreikis atsirastu tada, kai norisi mums ar daktarei.
5. Kad stumimo metu niekas neplystu.
6. Kad leistu pirmakart gimdancioms motinoms pacioms pasirinkti gimdymo poza, nes jos juk geriau zino viska uz daktare, kuri gimdymus priimineja beveik kasdien.
7. Kad gimdymo metu atsirastu jegu pasipriesinti daktarei, su kuria pati savo noru susitarei.
8. Kad daktares nemaigytu pilvo, noredamos palengvinti placentos uzgimima. Ir kad nestatytu kateterio i slapimo pusle, net jeigu jis trukdo uzgimti placentai.
9. Kad mazi leliukai neturetu naujagymio slogos (kuri yra visiskai normalus dalykas, juk valosi organizmas), kad ju nebertu ir neciaudetu jie. Kas irgi yra normalu ir net butina. O juodai nekakojo? Nes bobutes sako, kad juodas kakis buna nuo skatinamuju.
10. Kad ligoninese nedirbtu nei viena pagyvenusi, grubiu ranku akusere. Tegul priima angelus, kurios vos palietusios krutine, issauktu pieno upelius.


As manau, kad Jums, rimta pogimdyvine depresija. Ne taip isivaizdavot gimdyma, ne taip isivaizdavot vaikucio auginima ir t.t. Viskas praeis, tikekit manim:) Ir nebesvaikit nesamoniu apie teises pazeidimus, geriau dekokit Dievui ir daktarams, kad esate siai dienai sveika ir gyva, o ir mazylis taip pat.

zinoma, reikia buciuot daktarams rankas ir kojas, kad dar gyva likai...

Na, kol musu moterys po dirbtinio gimdymo kaklelio praplesimo ir susiuvimo mano, kad daktaras jai paslauga padare, apie savo kaip gimdyves ir pacientes teises galima pamirsti...

Ir dar - kol viena kita sitaip bandysim suprast ir palaikyt, net jei mums pacioms taip nebuvo ir niekas musu teisiu nepazeide - irgi ner ko tiketis.. Tipo, baigesi ir dziaukis.. Ir dar diagnoze viena kitai "nustatom"...
Gaila.