Gimdymo pažeidimai, smurtas, įžeidinėjimai

Is tikruju nereikia bijoti, su viskuo sutikti ir tyleti. Kartais labai naudina ir balsa pakelti.

Jei teisingai suprantu tai tema ne apie tai. Nes vienas dalykas kai tau sako tarkim "nuleisim vandenis nes reikia" kitas kai nuleidžia net neklausę. Ir tuo atveju nereiškia kad aš sutikau ar tylėjau. Deja net balso pakėlimas nebepadės nes veiksmas jau įvyko.
Kita bėda kad šiais laikais tik patekus pas mediką iš anksto pasirašai kad su gydymu sutinki, nors net nepradėjai pasakot su kokia problema atėjai.

Ačiū, Mamos, už jūsų atvirumą. Ir man labai gaila, kad jum teko patirti tai, ką patyrėte.

Čia yra straipsnis apie gimdymo pažeidimus ir smurtą:
http://informuotaspa...is-smurtas.html

Jame taip pat yra nuorodų į užsienyje egzistuojančias organizacijas, padedančias moterims, gimdymo metu patyrusioms smurtą.

Kaip manote, ar tokia organizacija Lietuvoje būtų reikalinga? Ar kreiptumėtės pagalbos, jei tokia organizacija egzistuotų?

Labai geras straipsnis, aciu!

O kokią pagalbą ta organizacija teiktų?

Kiek zinau yra teikiama psichologine pagalba, mamu susitikimai, padeda suprasti kas ivyko ir kodel, susitaikyti su praeities ivykiais ir pasiruosti busimiems gimdymams. Bentjau sita organizacija BirthTalk.
Papildyta:
Nezinau ar cia i tema bus, bet radau labai gera puslapi su keistais/izeidzianciais/kvailais/juokingais pasakymais isgirstais gimdymo/nestumo/ginekologiniu proceduru metu is gydytoju/seseliu/akuseriu ir tt...

My OB said WHAT?

Jusu jau trecia mano skaityta tokia istorija is Airijos labai uzjauciu del tokios patirties

Neatsimenu pirmojo gimdymo metu, ar LT duoda atvykus pasirašyti kokius nors dokumentus, kad sutinki su ligoninės taisyklėmis, gydymu, priežiūra ir pan.?

uzpildo blankus, bet kazkokiu ligonines taisykliu nebruka, o gimdymas - ne gydymas, is anksto pasirasyti nereikia. Bet galima pateikti savo gimdymo plana, tik i ji vis dar visaip reaguojama...

Mano gimdymo metu buvo tokie pažeidimai:

* nepagarbus medicininio personalo elgesys:
tik įėjus pro priimamojo duris suėmė sąrėmis, dėl kurio užsirėmiau ant koridoriuje stovinčios kėdės ir sunkiai kvėpuodama laukiau kol baigsis sąrėmis ir ateis automobilį pasistatęs vyras. Mane pamačiusi priimamojo medikė tepasakė tiek "nu nu, tik nepagimdyk čia man vidury koridoriaus". Pasirodžius vyrui personalas tapo malonesnis. Nusivedė į priimamajį, pamatavo tonus ir sąrėmius ir ironija dėl mano "vaidinamų skausmų" baigėsi. Mane pradėjo sveikinti, kad būsiu iš tų moterų, kurios labai greitai pagimdo ir prognozavo, kad valandos bėgyje jau laikysiu rankose vaikutį.

* nežmogiškas elgesys, patirčių neigimas, gasdinimas:
Belaukiant kol atvažiuos gydytoja, su kuria turėjau gimdyti, į priešgimdyvinę palatą laikas nuo laiko įeidavo kokia budinti gydytoja ar akušerė (jos neprisistatydavo, tai nežinau kas jos buvo) ir užsivertusios mane ant stalo vis skausmingai tikrino mano gimdos kaklelio atsidarymą. Kadangi mano sąrėmiai buvo labai intensyvūs (iki 80-100 mmHg paišė kardiotokografo sąrėmių kreivė) o kaklelis pirmas septynias valandas stacionare tebuvo prasivėręs 1-2cm - į mano prašymus dėl didelio juntamo skausmo apžiūros metu elgtis švelniau buvo atsakyta "čia Tau dar neskauda, čia tik 2cm, o kūdikio galvutė yra tokio dydžio (vaizdžiai rodant rankomis). Va tada tai Tau skaudės."

* žmogaus teisių pažeidimai
Atvažiavau į ligoninę paryčiais, o pagimdžiau tik vakare. Nuo pat atvažiavimo sąrėmiai buvo labai stiprūs. Nuo jų net vėmiau.. Nepaisant to man nebuvo leidžiama gerti vandens iki pat dukrytei gimstant. Jaučiausi ištroškusi ir išsekusi. lūpos džiūvo nuo dehidratacijos. O akušerė vis liepdavo vyrui patepti jas vazelinu, kad nesuskiltų.. Tik gerokai vėliau, po gimdymo, sužinojau, kad draudimas gerti nėra mediciniškai pagrįstas..

* draudimo teikti medicinos paslaugas be informuoto paciento sutikimo pažeidimas
gimdos kakleliui jau pilnai atsivėrus ir vis dar vykstan sąrėmiaims man buvo pasiūlytas skatinimas. Vienintelė "medicininė" priežastis tam buvo išsakyta tokia: "nes jau ilgokai užtrunkam". Sutikau, nes pasitikėjau savo daktare. Finale turėjau perskatinta gimdą, nukritusius vaisiaus tonus ir sąrėmius (o vėliau ir stangas) be jokios pertraukos. Kai man sakė nestumti - nieko negalėjau padaryti - sintetiniu oksitocinu užtvindyta gimda iššovė dukrytę kaip šampano kamštį. Mane paliko suplėšytą... Apie tokias skatinimo rizikas manęs niekas neįspėjo.. Tikrai nebūčiau su tuo sutikusi vien tam, kad sutrumpinti savo daktarei darbo valandas. (ji buvo minėjusi, kad vakare turi planų ir jau prieš skatinimą nervingai žvilgčiojo į laikrodį)

*nesiskaitymas su gimdyvės norais
Buvau kalbėjusi, kad noriu gimdyti atsitūpus arba klūpėdama. Jau tada žinojau apie tokių gimdymo padėčių privalumus motinai ir kūdikiui. Tačiau užteko vyrui išbėgti į tualetą, kaip buvau pervesta į gimdyklą ir skubiai užritinta ant gimdymo stalo-kėdės. Pati neturėjau jėgų pasipriešinti.. Bandžiau kažkaip iškęsti mane plėšantį perskatinimo skausmą.. Pati nesilaikiau ant kojų..
Vyrui grįžus jau matėsi dukrytės galvytė. Nebebuvo laiko/galimybių keisti gimdymo padėtį..

* gimdymo prievarta
pagimdžius dukrytę personalas užsiėmė mano placentos aktyviu valdymu.. Man buvo grubiai maigomas pilvas, aplink ranką apsivijusi virkštelę akušerė bandė placentą iš manęs išlupti lauk. Nepavykstant staiga medikės nusprendė statyti man į šlapimo pūslę kateterį. Paprieštaravau tam. Žinojau, kad beveik parą laiko nieko negėrusi, visą skrandžio turinį kelis kart išvėmusi ir visai neseniai buvusi tualete tikrai nieko toje šlapimo pūslėje neturėsiu. Man buvo pasakyta domėtis vaiku ir netrukdyti joms dirbti savo darbą. Taigi gavau kateterį į šlapimtakį, be reikalo, be mano sutikimo ir net aiškiai išreiškiant prieštaravimą.

* aplaidumas
Po gimdymo buvome nuvesti į šeimyninę palatą kitame korpuse. Atsigulėm miegoti. Abu su vyru jautėm krečiantį šiurpą - bet manėme, kad taip yra dėl patirtų košmarų. Tik naktį, kai mažylė nubudo verkdama ir pamatėm, kad ji visa sušalusi - supratom, kam reikalingas palatos kampe pastatytas elektrinis radiatorius. Sušildėm dukrytę savo kūnais, įjungėm elktrinį radiatorių - tačiau ryta ji jau kamavosi su sunkia sloga.. Tai stipriai apsunkino pirmąsias jos gyvenimo dienas ir žindymo pradžią..
Medicininis personalas apie mus prisiminė po 18 valandų. Kai patys kreipėmės į juos su prašymu ištraukti mano kateterį. Visą tą laiką po dukrytės gimimo niekam nešovė į galvą užsukti pas mus pažiūrėti, ar viskas gerai..

* žiaurumas
Kadangi mano sloguojanti dukrytė negalėjo žįsti - bandžiau priešpienį nusitraukti rankomis ir sugirdyti jai iš šaukštuko.. Kadangi tai buvo pirmas gimdymas - neturėjau patirties su pieno nutraukimu. Mums į "pagalbą" atėjo pagyvenusi akušerė. Ji pradėjo grubiai gniaužyti ir traiškyti mano skausmingas krūtis. Aš per ašarų upelius sukąstais dantimis laikiau užgniaužusi kylantį riksmą. Tačiau neišleisti nei garso man nepavyko.. Tada gavau grubų komentarą iš akušerės, kad "ne aš pirma ir ne paskutinė kuriai ji taip daro. Nieko čia tokio baisaus ir turėčiau rūpintis savo vaiku, o ne skųstis dėl savo pojūčių". Priešpienio jai nepavyko nutraukti. Vieintelis dalykas ką jai pavyko padaryti - tai palikti jausmą, kad mano krūtys buvo suspardytos ir sudaužytos.

Dar buvo krūva mažesnių pažeidimų, tokių, kaip neleidimas patiems neštis savo vaiko, neleidimas būti su kūdikiu, kai jam imamas kraujas ir t.t.

Šios patirtys mane sugniuždė.. Iš drąsios, energingos, komunikabilios ir savimi pasitikinčios moters tapau susigūžusiu, išsigandusiu, tyliu ir susvetimėjusiu savo pačios šešėliu. Ir ne vieni metai turėjo prabėgti, kad pradėčiau sveikti. Dar ir dabar negaliu kalbėti apie savo patirtis be ašarų akyse. Dar ir dabar neprabėga dienos, kad neprisiminčiau viso to siaubo.

Nejaugi mūsų, moterų su skaudžiomis gimdymo patirtimis, tiek nedaug? Nejaugi iš beveik tūkstančio perskaičiusių temą sužeistos esame tik kelios, pasisakiusios čia?

Galbūt dauguma nėra tiek jautrios ir nesureikšmina nereikšmingų dalykų Man asmeniškai absoliuti dauguma Jūsų nusiskundimų atrodo visiški menkniekiai, kuriuos būčiau pamiršusi jau sekančią dieną. Kreipti dėmesį į kažkieno tai išsakytą pastabą ar ne tokį žvilgsnį, pykti kad skatino, kai pati sutikot, kad neleido sėdint gimdyt, nes Jūs "buvot kalbėjusi, kad norėtumėt", kad kateterį statė (gal tokios ligoninės taisyklės, ką čia gali žinot) ar kad skaudėjo tikrinant kaklelį ar maigant pilvą (man irgi tai darė, bet man visai neskaudėjo arba jokio reikšmingo skausmo aš nepamenu) - visa tai man neatrodo verta metų kančių ir tragizmo.

Galbūt ir mano gimdymuose Jūs būtumėt radusi daug pažeidimų, bet aš tai nepamenu nė vieno. Džiaugiuosi tik kad nesitariau nė vieną kartą, tai niekas manęs niekur neskubino, pamainos ramiai keitėsi, o man leido ramiai gimdyt (pirmą natūraliai, antrą - ekstra CP).

Iš vienos pusės jus suprantu, iš kitos pusės manau, kad per daug tikėtis važiuojant į valstybinę medicinos įstaigą tai nereikėtų.

Kaklelio tikrinimas buvu skausmingas ir man, iš principo gimdymas (ypač pirmas) pilnas skausmo ir tookių pojūčių, kad ohoho .
Gerti man leido, bet pačioje pabaigoje nebeleido, nes galvojo, kad reikės cp.
Pasigauta sloga kūdikio, nu nežinau, nemalonu (man ją suorganizavo palatos kaimynė nuolat vėdindama palatą, nes jai buvo karšta).
Kažkokie pasakyti žodžiai personalo - gal kultūros stoka, bet iš principo smulkmenos.
Krūtinės spaudymas - skausmingas, po pirmo gimdymo taip spaudė akušerė, kad ašaros tryško... Bet esu jai dėkinga, nes priešingu atveju būtų pasibaigę uždegimais greičiausiai (draugei taip buvo, nes buvo liepta "nedaryti masažų"), nes mano mažylis nebuvo alkanas po gimdymo ir nieko netraukė.
Apie šlapimo kateterio įstatymą net nepaklausė, bet kad tai "problema" sužinojau tik dabar Ir kad tai yra kažkokie pažeidimai, tai net į galvą nešovė

Žinot, galima iki smulkmenų reikalauti tobulumo, superinio aptarnavimo, bet rezultate tik susigadinsit sau nervus ir šeimos nariams juos sugadinsit.

Geriau jau žiūrėt į priekį, susigalvoti sau kažkokią "psichoterapiją", pamiršti tuos "pažeidimus", pagalvoti, kas buvo tikrai gražaus tame gimdyme ir gyvent toliau. O gyvenime dar bus tokio skausmo, kad...