Na mano istorija tokia. Gimdziau siauliuose GN pries 7 metus, nesusitarus. (pas gyd. Anuzi) Atvaziavus iskart neileido su manimi mano mamos i gimdykla. Tada po 4 valandu artejant lemiamam momentui gydytoja pasake kad baigiasi pamaina ir pas ja jau negimdysiu. Gimdymas prasidejo o gydytojo dar nera, paskutine minute ateina gydytojas ir sako: tai kaip tu atrodai? kiek svorio praugai? tada as atssakiau kad 20 kg. o jis nu jo matosi koks tavo uzpakalis. Man nuo tokiu zodziu net saremiai pradejo mazeti. tada jau gydytojas pardejo saukti kad vezkit pompa, kvieskit vaiku gydytoja i tt.
Tada is visos jegos uzgule man ant pilvo ir ispaude mano kudiki. o akusere apsauke kad nemoku gimdyti, kad pagimdziau per 1 karta o reikejo per 3. Buvo toks noras rezti ka atgal bet neturejau jegu. Negana to kudikis ejo apsivertes tai mane labai isdraske, siuvo pats gydytojas, nes akusere sake nieko as cia nepadarysiu ir be jokiu nuskausminamuju, ir dar pagrasino kad menesi net negalvociau sestis

galvojau mirsiu as ant to stalo. bet ir tai dar neviskas, jie net neparode ir nepasake kas man gime. Kad gime mergaite suzinojau tik is mamos skambucio.
Personalas po gimdymo irgi tyliu, as negalejau islipt is lovos , toletas kitam koridoriaus gale, vaikas uz metro nuo mano lovos, valgyti taip pat reikejo eiti i valgyklele parsinesti, o jiem visai ne motais. kaip nori taip ir isgyvenk. net nepasiteiravo gal ko tau reikia.
Po triju paru kankynes mane namo isleido su temperatura ir koju venu uzdegimu.
cia tikriausiai kad dar ilgai nepamirsciau.