Žinot, perskaičiau šią temą nuo pat pradžių ir susidariau nuomonę, kad beveik visų čia pasisakiusių vyrai, tiesiog "svieto lygintojai", tokia nuomonė skaitant "jei mane įžeistų, tai mano vyras... !!!" Tik kažkodėl nė viena įžeista neparašė, kad jos vyras personalui padarė kažką TOKIO. Lygiai taip pat lengva sakyti, kad "aš tai atsikirsčiau, aš parodyčiau akušerei ar gydytojui!!!", kol nesi toje situacijoje, nes jei tau kažką leptelėjo sarėmio metu, vargu ar imsi auklėti personalą, o greičiau tuos žodžius nurysi kaip karčia piliulę.
Pagaliau, tas įžeidimas kiekvienam žmogui atrodo skirtingas. Man juokinga skaityti, kai rašo, jog "gydytoja atėjo tik visai gimdymo metu", o ką jai veikti ten anksčiau, jei gimdymo eiga normali? Tam yra akušerė, kuri nuolat stebi visą veiklą ir informuoja gydytoją, kuri reikalui esant ateina, o kartais ir su dar keliais gydytojais. Taip pat atrodo kvailas "įžeidimas", kai atėjusios akušerės iš pogimdyminio skyriaus prieš išsiveždamos apžiūri gimdyvę: ji plyšusi ar kirpta, ir pan. Tai juk jų darbas, nemanau, kad joms įdomu pažiūrėti į dar vieną eilinį "užpakalį". Sutinku, kad įžeidimas, jei personalas ima diskutuoti apie gimdančios ūgį, svorį, apie šeimyninę padėtį, malonumą pradedant vaiką ir dejones gimdant, ir pan. Tačiau verkšlenti, kad sarėmių metu gydytoja nestovėjo šalia ir neglostė galvos, mano manymu yra absurdas.
Juk medikams visi tie gimdymai ir apžiūros yra lyg konvejeris. Jiems tai yra darbas, kaip bet kuris kitas: pardavėjos, buhalterės, mokesčių inspektoriaus ir t.t. Žinoma, kai gimdai, o tai būna vieną ar du, kiek rečiau tris ir daugiau kartų, tai atrodo, kad esi svarbiausia pasaulyje ir nori išskirtinio dėmesio, tačiau akušerei esam viena iš daugelio. Dabar gimdai TU, po kelių valandų toje pačioje gimdykloje gimdys kita ir taip be galo kasdien. Aš manau, kad iš medikų reikia reikalauti tik profesionalaus ir atsakingo darbo, o ne burkavimų "šaunuolė", galvos glostymo ir lankymo pogimdyminiam skyriuje sekančią dieną ar šviesesnės, su geresne lova, palatos. Pagaliau, kartais gimdančiai reikia ir griežtesnio žodžio, kad suimtų save į rankas, o ne imtųsi savęs gailėjimosi ir isterijos. Tačiau pripažįstu, kad tarp medikų žmonių yra visokių, kurie gali ir įžeisti, pažiūrėti abejingai ir pasielgti nesąžiningai, kaip bet kurios kitos profesijos žmogus.
Pati gimdžiau du kartus, abu Klaipėdoje, antrasis kartas buvo nepilnai prieš mėnesį, tai įspūdžiai dar neišblėsę. Taigi galiu pasakyti tik didžiulį AČIŪ visam personalui, pradedant Nėštumo patologijos sk., Gimdymo sk. ir baigiant Pogimdyminiu sk.
Gimdymo skyriuje gydytoja buvo atėjusi 2 kartus, kai prakirpo vandenis ir, kai jau gimdžiau, tačiau ji buvo apie viską informuota akušerės, kuri ateidavo periodiškai. Pradžioje kas 15-20 minučių, vėliau, prieš pabaigą, dažniau. Nebuvo jokių bereikalingų kalbų, tik tai kas būtina gimdymo procesui.
Po gimdymo, kai vežė į Pogimdyminį skyrių, atėjo akušerė ir sanitarė, tai akušerė paėmė vaiką, o mane vežė sanitarė, kuri iš vyro net paėmė maišus su mano daiktais ir padėjo po vežama lova, kad jam nereikėtų nešti.
Pogimdyminiam sk. visų pirma griežtai prisakė, kad viena nesikelčiau pirmą sykį, kad nepasidarytų silpna, iškart pasiūlė vaistų nuo skausmo, kad nereikėtų be reikalo kentėt, kai susitraukinės gimda. O paskui, kai reikėjo mažajai mišinuko, tai vos paprašius iškart atnešdavo, o kartais net pasižymėdavo laiką kada į kokią palatą nešė ir praėjus 3 valandoms atnešdavo pačios be papildomo prašymo. Nors pvz. aš girdėjau iš gretimos palatos priekaištus, kad neranda akušerės paprašyti mišinuko nuo 21 val. (o buvo jau 12-a nakties), o vaikas alkanas klykia. Bet tai visiškas absurdas, nes pati žinau, kad akušerė buvo, tiesiog vaikščiojo po palatas vakariniam kūdikėlių apžiūrėjimui ir apiprausimui, bet negirdėt, kai jos važiuoja iš palatos į palatą su savo vežimėliais ir tuo metu iškišt nosį iš savo palatos ir paprašyt mišinuko, nemanau, kad sunku. Gal ta mama tiesiog buvo iš tos kategorijos žmonių, kuriai reikėjo išskirtinio dėmesio, nepaisant to, kad šalia dar kelios dešimtys palatų su tokiais pat naujagimiais ir gimdžiusiomis (o gal dar sunkiau nei JI) mamomis. Žinoma, buvo viena kita smulkmena, kuri man nepatiko ar tiesiog buvo nepriimtina, bet tai smulkmenos, juk Gimdymo namai, tai ne savi namai, ir ten būni vos kelias dienas. Taigi aš galiu pasakyti tik AČIŪ visam gimdymo namų personalui
, Gimdymo sk. akušerei Romualdai ir Žanetai (pas ją gimdžiau pirmajį), ir Pogimdyminio sk. akušerėms Irenai, Jūratei, Gražinai (ji išvis superinė
) ir kt., kurių vardų nepamenu, nes man būnant joms buvo mažiau budėjimų.
)
Zino jie ten ka daro 
Gimdziau be epiduro, tai tikrai zinau tikra saremiu skausma. Bet bajeris tame, kad yra tokiu momentu kaip sakoma kur man buvo is skausmo "plionke trukusi", atmintyje juoda skyle 
