Dauno sindromas

O kas blogiausia pas mane - aš spėju paskui visus tris

Mamos apie ką Jūs kalbat??? Man atrodo tik visai negalvojant galima taip išsireikšti.... „Man taip baisu, kai girdžiu tokius žodžius. Tikrai, nuoširdžiausiai. Tikiuosi niekada taip negalvosiu .“ Mama kuri nuoširdžiai parašė savijautą ir tiesiog savo poziciją sekančiame poste vos ne teisinasi ką turėjo omenyje....Nors tai tokia situacija, kai visai nereikia aiškintis.    Ir nevisai nuoširdžiai man nuskambėjo atsakymas „bet aš to savo laimėto bilieto į jokius kitus nekeisčiau... ir noriu turėti tik šitą prizą“...    Nemenkinu, nesakau kad taip negali būti – gali. Bet atsakykit į vieną klausimą (ne čia į forumą, sau atsakykit), bet iš tikrųjų labai nuoširdžiai. Ar nors vieną dieną, nors vieną valandėlę, nors akimirką verkėt sužinojusios, kad prie jūsų krūtinės glaudžiasi vaikutis turintis DS? Nors vieną dieną per tą laiką nebuvo apėmusi baimė, silpnumas? Nereikia man dabar čia pradėti pilti tiradas, dėl kokios priežąsties verkėt ir t.t. ir pan..... Kad tai nėra lygu ir t.t.    Man nereikia aiškinimusi arba bandymų įrodyti, kaip aš neįvertinu savo vaiko arba, kad jei aš nesusimbolindama to „kitokio“ vaiko auginimo ir seniai nusiėmusi rožinius akinukus matau daugybę pasirinkimų, kad jau dėl to aš kažkuo blogesnė mama arba mažiau myliu savo vaiką..... Ne apie meilę čia eina kalba. Meilė ir tiesiog likimo suvokimas yra skirtingi dalykai. Mūsų grupelėje aš nemačiau nė vienos mamos, kuri nemylėtų, nevertintų, nesistengtų būti pačia pačiausia mama ir tokia nebūtų... Mes visos pereinam per tiek visko... Iš tiesų žmogus gali ne viską pasakyti, pasakyti su tokiu atspalviu kaip norėtum kitam pateikti, kažką „paslėpti“ nuo kitų, galų gale pameluoti.... bet sau nepameluosi, nuo savęs nepaslėpsi ir tik pats žinosi kaip iš tikro, kuriuo gyvenimo epizodu jauteisi, jautiesi ir galbūt jausiesi. Ir nėra prasmės įrodinėti kitaip. Jei tu jautiesi laiminga ir nė vienai sekundei nepagalvojai kitaip, neišliejai nė vienos ašaros - valio aš be galo džiaugiuosi, kad turėjai tik pozityvą. NUOŠIRDŽIAI DŽIAUGIUOSI    Ir labai suprantu, palaikau ir apkabinu tas mamytes, kurios ir nuverkė posmelį, ir bijojo, ir nebuvo tokios jau tikros kokia ateitis jų laukia... kurios ir suabejojo, ir pergyveno šimtus jausmų nuo baimės, netikrumo iki begalinės meilės savo vaikui...  Nesigėdykit to - dėl Jūs netampate nė per nago juodimą "blogesnės" 

Žinot mamytės - labai sunku bendrauti tik raštu.... neretai žodis be veido, be mimikos, be žmogaus yra kitoks... Taip, jis būna visai kitoks... Jei dabar mes būtume stovėję viena priešais kita, arba sėdėję ir gėrė kavą, kalbėję ta pačia tema - viskas būtų buvę kitaip... mes matytume viena kitos akis, girdėtume toną, galbūt išvystume ašaras... Žodžiai einantys iš širdies ir pasiekia širdį... Galbūt visai kitaip suvoktume viena kitos būsenas ir tas tikras mintis... Kartais nereikia žodžių - žmogus tiek neapsakomai daug moka parodyti kitaip.
praleidęs" 

Ačiū, merginos už gerą nuotaiką
Labai džiaugiuosi proveržiu skyrelyje. Kaip šaltinėlis, iš sukaustytos žemelės...
Gal ir kitos užskus pamačiusios

Daug baimių yra dėl ateities. kai vaikas auga, tada ir pamatai jos atsilikimą. kai tavo vaikui septyni, o jo intelektas kaip dviejų, tikrai begalo liūdna pasidaro ir skaudu.

dažnai save pagaunu klausiant, kada gi ateis metas, kai pabaigsiu skaičiuoti laiką skaudu, bet kaip gera širdelėj palieka matant mažųjų pasiekimus

Ir tą jausmą puikiai žinau Praėjusią savaitę Gabija man sudėjo visus indus į indaplovę ir viską padarė teisingai, sudėjo likusius maisto produktus į šaldytuvą, ar į spintelę. nieko jai nepadėjau ir mačiau kaip ji sau ramiai ir išdidžiai tvarkosi ( šiaip jau nieko stengiuosi už ją nedaryt, kad ir kiek kantrybės tai kainuotų  ). Džiaugiausi taip nuoširdžiai kad pasigyriau draugei, kuri man taip pat džiaugsmingai atsakė " oi mano vaikinukas senai tą daro" (jis sveikas ir jam 4 metukai). Realybės spyris į širdį.  Ir va ką turiu galvoje, kai sakau kad tik mes galim viena kitą suprasti. kiti lyg ir bando įsivaizduoti, bet nelabai išeina. Nors ji gerai pažįsta mano šeimą, mano vaikus, mano gyvenimą, tačiau ištiesų net neįsivaizduoja kaip  ir kuo aš gyvenu. Ji tikrai ne iš blogos valios ar konkurencijos, kad jos vaikas geresnis ar panašiai, ji tiesiog nesuvokė, kiek man reiškia toks mano mergaitės pasiekimas ir kodėl aš džiaugiuosi tuo kas jai natūralu ir suprantama. man kiekviena diena stebuklas dėl mažosios, kuri viską taip greitai ir taip sparčiai daro. Negaliu atsistebėt kaip viskas greitai ir natūraliai, be jokių pastangu labai tikiuosi kad mažoji padės tobulėti ir vyresniajai 

Mano vyras 33m į indaplove indų nesudeda teisingai 

Mano vyras 33m į indaplove indų nesudeda teisingai 

o mes neturim tokio daikto, tai mano rankytės vargsta ačiū D, dar kartais vyras susivokia, kas mano oda - auksinė taip sakau, nes turiu rimtų bėdų su ja