Juk viskas ir prasidėjo, nuo to sukakoto mano posto 
O aš teturėjau galvoje, kad tuo kriziniu pirminiu momentu ( beja kaip atrodo ir Jūs) aš abejojau ar tikrai taip jau imiau ir kažką laimėjau... Va tai ir rodo, kad tada galvojau apie labai daug ką - bet nė vieno karto apie abortą, apie vaiko palikimą kažkam... Tiesiog pagalvojau, kodėl būtent man toks likimas.... Vėliau suvokiau ir nuo tada kiekvieną dieną suprantu kodėl man... kodėl to reikėjo... ir kad galbūt tas loterijos bilietas leido man laimėti kitokį prizą...
.
).
O tos musu baimes.... Jos kartais taip trugdo mums pajusti pilna gyvenimo skoni... juk gyvenimas ne visada vien saldus - as tokio ne nenoreciau 
Ramiai ir be jokiu dvejoniu, abejonių į mūsų šeimą pasibeldė abi nuostabios zinios - laukiuosi. Pirmasis musu sunelis iki pat gimimo buvo musu paslaptis... Nesirode, o ir tyrimai visi buvo nuostabus... Ir pagimdziau puikiai, sklandziai, graziai... Tik va tas palengvejimo, dziaugsmo ir to nuostabaus pasididziavimo jausmas mane lydejo vos kelias minutes po gimdymo... 
Isgirdus gydytojos abejones apeme baime, kas dabar bus su mano turtu, su didziausia laime... Ne skausmas, ne gailejimasis, o baime ir nerimas... duok die sveika sirdele, duok die tik DS... As laiminga, kad turiu savo sunu.. tiesa dabar jau du As nesakau, kad visada buna lengva ir tik lengva, bet ar auginant sveikus vaikucius visada buna lengva??? Gerai to saves paklauskit!!! Tikrai ne!!! Bet aš suvokiu ir tai - visi mes norim sveiku vaikuciu, taciau matyt reikia ismokti ivertinti viska ka mums duoda gyvenimas
). Vienintelis tarp tokio gražaus ratelio, labai gražių mergaičių. O mažylė jam padėdama, patikėk - puikiai jaučiasi. Ji didelė, o kas nenorėtų mažesniu būdamas, jaustis vyresniu . ,jis visad pasiima to ko nori ,o nuejas numeta,mergaitem del to labai sunku ,jau dabar ir supranta,kalbu su juo,isklauso,bet vistik taiko momenta,kad vistik gaut,aisku sese kartais pagailejusi duoda,na buna ,kad pats kita zaisliuka paduoda,buna visko,bet nera lengva,ir fiziskai ir emociskai,jis pas mus principingas,ne tas vaikas kuri pasodinsi ir sedes
Žaidimams publikos yra namie. Aš matau vien privalumus . Darželyje jie dar labiau vargsta. Ten ir lupt nuo kitų vaikų gauna
,jis visad pasiima to ko nori ,o nuejas numeta,mergaitem del to labai sunku ,jau dabar ir supranta,kalbu su juo,isklauso,bet vistik taiko momenta,kad vistik gaut,aisku sese kartais pagailejusi duoda,na buna ,kad pats kita zaisliuka paduoda,buna visko,bet nera lengva,ir fiziskai ir emociskai,jis pas mus principingas,ne tas vaikas kuri pasodinsi ir sedes Jo isivaizduoju sėdintį Justuką 
bet lepinti tikrai jau seniai nustojau.Tai ir mastau,kad gal jau laikas save prisiminti
Ir abu siauciantys, begantys, lekiantys - oi kaip yra ka veikti... kas yra mate, zino - nera lengva, bet as labai optimistiskas zmogus ir ne nenumanau, kas turetu buti, kad nepamatyciau sviesos tunelio gale Neisvengiam mes ir ligu - buna tokiu epizodu, kai atrodo kad sergam VISADA... Net ir kalbu jau buna is aplinkiniu susilaukiam - na bet jus vis sergat ir sergat... na ir? Sergam. Pripratau, ismokau gyventi ir su sirgimais... o jis pasedi bent minute? Nepasedi. Man puikus sportas, eiti visur is paskos... Bet ar tu matai, ar supranti - suvokimas pas ji labai menkas. Bl tai ne nematau ir nesuvokiu... Menkas. taigi turiu kur tobulėti, skatinant tą suvokimą... Visame kame yra ir pilku, juosvu ir baltesniu, siltesniu tonu ir atspalviu... Kai pavargsti (zmogui labai budingas jausmas) - matai pilkiau, kai atrandi kas pakelia ir ipucia energijos - vel viskas nusvinta kitokiom spalvom... Ir toks jau tas gyvenimas
Ir pati va vis pasvarstau kaip toliau pildyt ir mano pacios svajones... ju daug - turbut teks susisiaurinti truputi... bet... ar zinot ka padaro didziulis noras? Jis leidzia pasiekti
