Lynoja...Atvažiavę į aikštelę, matome, kad mašinų nemažai, bet žmonės lyg ir nelabai skuba eiti

Nuėję iki nuorodos, pamatom, kad tik tiek km ir pasieksim aukščiausią tašką, rengiamės treningus, striukes ir optimistiškai nusiteikę pradedam savo žygį. Pamatę mūsų optimistiškus veidelius, paskui mus iškeliauja dar viena porelė

Kad mes būtume žinoję, kas mūsų laukia... Bet viskas nuo pradžių...
Iš karto noriu perspėti, kad jei atrodys, kad viskas debesyse ir nieko nematysit, tai palaukite kelias minutes ir išvysite nuostabius vaizdus. Man šis žygis buvo tikra mistika





Ką tik puikiai besimatanti saulėta papėdė, sekundžių greitumu tampa vis mažiau matoma.



Papildyta:Kuo aukščiau lipom, tuo labiau stiprėjo vėjas ir lietus. Prancūziukai klausia, ką darom einam? Einam

Mūsų kelionę keičia tai tiršti debesys, tai atsiveriantys nepakartojami vaizdai. O lietus ir vėjas plaka į veidus, mb matau jau kamerą įkišo į kuprinę, aš vis dar fotografuoju

Mb juokias, pažiūrėsiu ar ilgai, parazitas, pagalvoju mintyse ir toliau didvyriškai laikausi...




Vis tik gamtos stichija nugalėjo. Viršūnę mes pasiekėme visi keturi

, bet fotiką teko slėpti, nes lietų pakeitė šlapdriba ir toks vėjas, kad paskutinius laiptelius teko kopti įsikibus į lyną.
Paskutiniai lapteliai, prieš nugalint gamtai.

Taigi grįžom permirkę iki paskutinio siūlelio, bet pabuvojome kažkur ten...ten...net sunku įvardinti kur