Išties ankšta namuose, kai parsivežiau mamą. Ir ne vieną, o su jos šuniu ir katinu. Dabar gyvenam šešiese trijų kambarių bute. Ankšta, bet ką padarysi...Ir mano gyvenimas dabar suvaržytas.
QUOTE(cambala @ 2013 11 26, 12:11)
Na bet ziurint is savo varpines, galeciau teigti, kad jei pas zmones yra normali seima ir yra keli vaikai, jie turetu priziureti toki ligoni dviese. Kazkiek laiko pas vienus, kazkiek pas kitus. O pykciai prasideda tada,kai vienas nori kad jo artimas zmogus namuose savo senatve praleistu, o kitas nenori tos nastos uzsikrauti. Ar ne taip?
būtent kad taip, tokia ir mano mintis buvo - dalinamės draugiškai priežiūrą. Bet suveikė kažkokios povandeninės srovės, kurių sveiku protu nepaaiškinsi.
Yra kaip yra. Aš tik čia burbu, lengviau kai pasiguodi "likimo draugams" . O močiutei priežiūros tikrai netrūksta, aprengta, išprausta, pamaitinta, nė minutei vienai nepalikta, nes dabar labiausiai bijo būt viena.
QUOTE(Sniega1 @ 2013 11 26, 11:19)
ačiū Jums ir kitoms už išreikštas nuomones...dėliojuosi mintis...gal gerai sakot, kad teisinuosi, kad mažai vietos ( 2k bute gyvename, nuomuotame), kad vaikai nekliūtis ( mažąjam virš metukų...vis tik ligoniams reiktų ramybės...)...
sutinku ir su tuom, kad aš tik anūkė, ne dukra, juk gali nutikti ir taip, kad žiūrėsiu savo tėvus... siūliausi močiutei bent mėnesiukui atvažiuoti pas mus, kad pakeisti aplinką, bet ji sako nenoriu būti tau našta, savo rūpesčių turi...na bet galvoju, va tetai padėčiau, gal mažiau apkalbėtų...bet teta gyvena name vietos atžvilgiu tikrai geriau...žodžiu..supratau viena, kad senatvė - žiauri, kad mažai kam rūpi tada, geriausiai mirti iškarto būtų ... kad nebūti našta...
nes kiek žinau šeimų prižiūrinčius senolius vien pykčiai, barniai tarp giminių ( čia daugiau dėl turtų dalybos būna )...kažin ar yra normaliai bendraujančių giminių...
bandysiu ir toliau nuvažiuoti, dažniau lankytis pas ją...o kaip bus vėliau nežinia...nes senolė turi vilties pasveikti ir pavasarį grįžti į savo namus...nesuprantu ar visi seni žmonės taip mąsto, ar jie nesusitaiko su esama padėtimi, kad jau viskas, kad namo nebegrįš ir savo kiaulių nebešers??? paaiškinkit man durnai...
QUOTE(Medag @ 2013 11 26, 15:29)
ačiū Jums ir kitoms už išreikštas nuomones...dėliojuosi mintis...gal gerai sakot, kad teisinuosi, kad mažai vietos ( 2k bute gyvename, nuomuotame), kad vaikai nekliūtis ( mažąjam virš metukų...vis tik ligoniams reiktų ramybės...)...
sutinku ir su tuom, kad aš tik anūkė, ne dukra, juk gali nutikti ir taip, kad žiūrėsiu savo tėvus... siūliausi močiutei bent mėnesiukui atvažiuoti pas mus, kad pakeisti aplinką, bet ji sako nenoriu būti tau našta, savo rūpesčių turi...na bet galvoju, va tetai padėčiau, gal mažiau apkalbėtų...bet teta gyvena name vietos atžvilgiu tikrai geriau...žodžiu..supratau viena, kad senatvė - žiauri, kad mažai kam rūpi tada, geriausiai mirti iškarto būtų ... kad nebūti našta...
nes kiek žinau šeimų prižiūrinčius senolius vien pykčiai, barniai tarp giminių ( čia daugiau dėl turtų dalybos būna )...kažin ar yra normaliai bendraujančių giminių...
bandysiu ir toliau nuvažiuoti, dažniau lankytis pas ją...o kaip bus vėliau nežinia...nes senolė turi vilties pasveikti ir pavasarį grįžti į savo namus...nesuprantu ar visi seni žmonės taip mąsto, ar jie nesusitaiko su esama padėtimi, kad jau viskas, kad namo nebegrįš ir savo kiaulių nebešers??? paaiškinkit man durnai...
sutinku ir su tuom, kad aš tik anūkė, ne dukra, juk gali nutikti ir taip, kad žiūrėsiu savo tėvus... siūliausi močiutei bent mėnesiukui atvažiuoti pas mus, kad pakeisti aplinką, bet ji sako nenoriu būti tau našta, savo rūpesčių turi...na bet galvoju, va tetai padėčiau, gal mažiau apkalbėtų...bet teta gyvena name vietos atžvilgiu tikrai geriau...žodžiu..supratau viena, kad senatvė - žiauri, kad mažai kam rūpi tada, geriausiai mirti iškarto būtų ... kad nebūti našta...
nes kiek žinau šeimų prižiūrinčius senolius vien pykčiai, barniai tarp giminių ( čia daugiau dėl turtų dalybos būna )...kažin ar yra normaliai bendraujančių giminių...
bandysiu ir toliau nuvažiuoti, dažniau lankytis pas ją...o kaip bus vėliau nežinia...nes senolė turi vilties pasveikti ir pavasarį grįžti į savo namus...nesuprantu ar visi seni žmonės taip mąsto, ar jie nesusitaiko su esama padėtimi, kad jau viskas, kad namo nebegrįš ir savo kiaulių nebešers??? paaiškinkit man durnai...
O ar jums rupi, kad ji jus apkalba? Veliau apkalbes dar daugiau. Va pas mus brolis su broliene isvis nieko nepadeda, ''nes dirba'', ir i bendru reikalu tvarkymus jokius nesikisa, nes ''velgi dirba ir yra uzsieme''. Bet brolio ponia (kuri nebuvo pas mano mama 3 metus uzejusi) tiek sugeba visoms kolegems ir pazistamiems ''naujienu pazerti'' . Is pradziu pykau ir buvo skaudu, dabar nebekreipiu demesio i menko mastymo moterele pletkininke. Kalba, tegul kalba, ant svetimos burnos skaros neuzdesi .
QUOTE(cambala @ 2013 11 26, 19:26)
O ar jums rupi, kad ji jus apkalba? Veliau apkalbes dar daugiau. Kalba, tegul kalba, ant svetimos burnos skaros neuzdesi .
tai suprantama, kad paskalos neišvengiamos gyvenime aplamai...bet kažkaip užaugau su tuom : ką žmonės pasakys , mama labai akcentuodavo , tad jautriai reaguoju, aišku dabar stengiesi žmogus tsiriboti ir vaikus mokinu, kad reikia gyventi savo gyvenimus, o nežiūrėti, ką sako kiti, gal bent jiems tai įstrigs galvon
QUOTE(Medag @ 2013 11 26, 16:29)
..nesuprantu ar visi seni žmonės taip mąsto, ar jie nesusitaiko su esama padėtimi, kad jau viskas, kad namo nebegrįš ir savo kiaulių nebešers??? paaiškinkit man durnai...
visi ir seni, ir jauni nori gyvent savo gyvenimą ir nenori būti našta kitiems. Aišku, būna ir išimčių, kuriems patinka kažkam ant galvos užlipus sėdėt
O seneliai su padėtimi susitaiko tik tada, kai suvokia, kad vieni nebegali. Dar bando pagyventi vieni, zyzia, kad nori namo, o kai nuveži, prašosi atgal. Bet baisiausia, kai pasiekia tokį lygį, kai nebežino nei kur, nei pas ką gyvena. "Vaikeliuk, kaip man čia pas tave gera, bet kaip aš čia atsiradau, kieno čia namai, kada man reiks išeit ?" - sėdi ir verkia
Aš tai vis pagalvoju, o kaip man pačiai bus senatvėje: ar nesibars vaikai, kuriam tą senę prižiūrėti?