Žinai, aš va savo močiutę žiūriu jau 5 m. ir vietos nebuvo ir pan. jai vieną kambarį užleidome o patys su vaikais į kitą susigrūdome, dabar tik laisviau jau gyvename. O kas dėl paskalų, tai aš realiai matau situacija ir jei kam pasakau iš jos giminų, kad sudėtinga nes visko būna...pati insultą gavau turbūt nuo nuolatinės įtampos
neturėdama nei 40 metų plius šeima maži vaikai, tai žodžiu kai ją pvz. nuvežiau po reabilitacijos pas gimines parai pasisvečiuoti, tai sako o kaip gerai atrodo, gerai kalba, o sakei kad taip ir taip...na taip šiek tiek situacija buvo geresnė, bet tik savaite kokia, dabar vėl tas pats.
Ir matomai ji ten visko ant mūsų pripylė, kad sesuo išvažinėdama net nesustojo pasisveikinti su mumis...Kai kada grįžtu namo ir ji negirdi, kad aš jau namuose, kalba toliau telefonu, patikėkite kokių išgirstu dalykų, baisu darosi, kad aš tokia ir tokia, kad ji čia taip engiama ir pan. tiesiog tą dieną lieku be žodžių bet vėliau pamastai, na ką dabar... tegu kalba ką nori, kiek čia paskaitau tai visi jie tokie, pas ką gyvena tas blogas, kas toliau visi puikūs. Nes jei susitinka vieną dieną aišku liaupsina ir visaip meiliai ir daug kalba, o gyvenant kartu, net nėra laiko ir kalbėtis ir apie ką jau kalbėtis neberandu temos, o jei reikėdavo pažiūrėti ilgesnį laiką iki savaitės, tai visi sako na ne ačiū...daugiau negalėsim, nes pati susirgsiu ar kiti visai sako, ar aš jos nenorėčiau atiduoti į senelių namus, nes juk taip sudėtinga su ja
Va ir dabar jau kaip ir ruošiamės į tą dienos centrą, sako aš nelabai noriu, o realiai aišku, kad visai nenori, sako aš ką ryte negalėsiu pamiegoti...? Nors dažniausiai keliasi anksti, būna išimčių, kad per pietus tik atsikelia. Tai nežinau dar kaip su šita situacija bus
Tai va ir aš pasiguodžiau iš savo varpinės