Parsivežiau mamą žiemai pas save. Adaptuojasi, tokia depresuota šiek tiek. Jos namą žiemai išnuomavom, kad visi remontai šuniui ant uodegos nenueitų nešildant. Dabar man ramiau...
QUOTE(vaižgantė @ 2013 11 19, 15:16)
Parsivežiau mamą žiemai pas save. Adaptuojasi, tokia depresuota šiek tiek. Jos namą žiemai išnuomavom, kad visi remontai šuniui ant uodegos nenueitų nešildant. Dabar man ramiau...
Cia jauniems ir sveikiems tokiu laiku depresines nuotaikos puola, o senyvam zmogui gyv vieta pakeitus zinoma stresas. Nieko blogo, pas dukra gi
.
QUOTE(cambala @ 2013 11 19, 15:56)
Cia jauniems ir sveikiems tokiu laiku depresines nuotaikos puola, o senyvam zmogui gyv vieta pakeitus zinoma stresas. Nieko blogo, pas dukra gi .
.Na nežinau, man depresijos negresia, nes gyvenimas be galo įdomus.
Pasiūliau šiandien bulvių priskusti, įjungiau gyvūnų planetą, sėdi ir žiūri. Gal rytoj pavyks į lauką išsivesti...
O mūsiškė kuo toliau, tuo labiau... Dabar jau ne pirmas kartas pastebime, kad savo užpakalį pradėjo šluostytis į bet kur 
bet ne į popierių, ar tai būtų rankšluostis, ar tai būtų dukros megztinis.... Jau ir taip visus daiktus, t.y. savo rankšluosčius, dantų šepetukus, plaukų šepečius išsislapstėme po spinteles, nes naudojasi viskuo, ką randa, nu bet šitas paskutinis bajeris 
Ir svarbiausia, su ašarom vos ne neprisipažįsta, čia ne ji taip darė, čia mes, o dabar specialiai ją kaltiname Nebežinau, ko toliau laukti... ir ką toliau daryti
bet ne į popierių, ar tai būtų rankšluostis, ar tai būtų dukros megztinis.... Jau ir taip visus daiktus, t.y. savo rankšluosčius, dantų šepetukus, plaukų šepečius išsislapstėme po spinteles, nes naudojasi viskuo, ką randa, nu bet šitas paskutinis bajeris Ir svarbiausia, su ašarom vos ne neprisipažįsta, čia ne ji taip darė, čia mes, o dabar specialiai ją kaltiname Nebežinau, ko toliau laukti... ir ką toliau daryti
QUOTE(Bishojo @ 2013 11 19, 20:06)
O mūsiškė kuo toliau, tuo labiau...
jooo.... komentarai nebereikalingi
na bet bus proga dukrai išmokti daiktus į vietą pasidėti,
Vargas bishojo,bet ka darysi...Toks likimas pacios 
. Stiprybes .
Pas mus viskas vienodai... Mama dabar gyvena''vaiku namuose'' (tikrai ji nuo 13 metu ten augo) as esu jos drauge- nedrauge. Ji prisimena savo direktore(vaiku namu)....Nu vnz visai blogai su protu. Tai valgo, net naktimis saldytuve ko nors iesko, tai nevalgo, nes netinka(siulai troskintas obuolys su aviziniais dribsniais - tai yra ''siulai ir kitos nesamones...'' )Mane tai labai neramina jos matymai mirusiu giminaiciu(nezinau jau ka ji ten mato, bet sako tai jos tevas, tai dede, tai teta...) As tik esu vaiku namu mergiote
. Tai rasau, kad neramina tik tie mirusieji gimines, tik jau nezinau, ar del to, kad kvakt, ar jau tikrai negero laukt?
O siap mes dar remotuojames mamos buta,tai tas,tai anas,o irnorisi kraustytis kuo greiciau,kad vaikas turetu ramiai miegoti kur. Vyksta teismas mama pripaziti neveiksinia ir mane skirti gloeja.Man tai skamba tragiskai .Mane reikia palaikyti, nes mama buvo savo laiku gudri ir organizatore,dabar man labai suku susitaikyti su ta mintimi,kad ji nebegali savimi pasirupiti. Mano brolis buvo teisme, mes tik ''labas'' viens kitam pasakem, jis manes nieko neklause(kaip mama ar reikalai), o man jam pasakoti savigarba neleido 
. Taip ir gyvenam. Kartais viskas uzklnisa iki NEGALIU, bet jau valdausi, ismokau saviiteigos.
. Stiprybes .Pas mus viskas vienodai... Mama dabar gyvena''vaiku namuose'' (tikrai ji nuo 13 metu ten augo) as esu jos drauge- nedrauge. Ji prisimena savo direktore(vaiku namu)....Nu vnz visai blogai su protu. Tai valgo, net naktimis saldytuve ko nors iesko, tai nevalgo, nes netinka(siulai troskintas obuolys su aviziniais dribsniais - tai yra ''siulai ir kitos nesamones...'' )Mane tai labai neramina jos matymai mirusiu giminaiciu(nezinau jau ka ji ten mato, bet sako tai jos tevas, tai dede, tai teta...) As tik esu vaiku namu mergiote
. Tai rasau, kad neramina tik tie mirusieji gimines, tik jau nezinau, ar del to, kad kvakt, ar jau tikrai negero laukt?O siap mes dar remotuojames mamos buta,tai tas,tai anas,o irnorisi kraustytis kuo greiciau,kad vaikas turetu ramiai miegoti kur. Vyksta teismas mama pripaziti neveiksinia ir mane skirti gloeja.Man tai skamba tragiskai
.Mane reikia palaikyti, nes mama buvo savo laiku gudri ir organizatore,dabar man labai suku susitaikyti su ta mintimi,kad ji nebegali savimi pasirupiti. Mano brolis buvo teisme, mes tik ''labas'' viens kitam pasakem, jis manes nieko neklause(kaip mama ar reikalai), o man jam pasakoti savigarba neleido . Taip ir gyvenam. Kartais viskas uzklnisa iki NEGALIU, bet jau valdausi, ismokau saviiteigos.
QUOTE(cambala @ 2013 11 20, 01:10)
Vargas bishojo,bet ka darysi...Toks likimas pacios . Stiprybes .
Pas mus viskas vienodai... Mama dabar gyvena''vaiku namuose'' (tikrai ji nuo 13 metu ten augo) as esu jos drauge- nedrauge. Ji prisimena savo direktore(vaiku namu)....Nu vnz visai blogai su protu. Tai valgo, net naktimis saldytuve ko nors iesko, tai nevalgo, nes netinka(siulai troskintas obuolys su aviziniais dribsniais - tai yra ''siulai ir kitos nesamones...'' )Mane tai labai neramina jos matymai mirusiu giminaiciu(nezinau jau ka ji ten mato, bet sako tai jos tevas, tai dede, tai teta...) As tik esu vaiku namu mergiote . Tai rasau, kad neramina tik tie mirusieji gimines, tik jau nezinau, ar del to, kad kvakt, ar jau tikrai negero laukt?
O siap mes dar remotuojames mamos buta,tai tas,tai anas,o irnorisi kraustytis kuo greiciau,kad vaikas turetu ramiai miegoti kur. Vyksta teismas mama pripaziti neveiksinia ir mane skirti gloeja.Man tai skamba tragiskai .Mane reikia palaikyti, nes mama buvo savo laiku gudri ir organizatore,dabar man labai suku susitaikyti su ta mintimi,kad ji nebegali savimi pasirupiti. Mano brolis buvo teisme, mes tik ''labas'' viens kitam pasakem, jis manes nieko neklause(kaip mama ar reikalai), o man jam pasakoti savigarba neleido . Taip ir gyvenam. Kartais viskas uzklnisa iki NEGALIU, bet jau valdausi, ismokau saviiteigos.
. Stiprybes .Pas mus viskas vienodai... Mama dabar gyvena''vaiku namuose'' (tikrai ji nuo 13 metu ten augo) as esu jos drauge- nedrauge. Ji prisimena savo direktore(vaiku namu)....Nu vnz visai blogai su protu. Tai valgo, net naktimis saldytuve ko nors iesko, tai nevalgo, nes netinka(siulai troskintas obuolys su aviziniais dribsniais - tai yra ''siulai ir kitos nesamones...'' )Mane tai labai neramina jos matymai mirusiu giminaiciu(nezinau jau ka ji ten mato, bet sako tai jos tevas, tai dede, tai teta...) As tik esu vaiku namu mergiote
. Tai rasau, kad neramina tik tie mirusieji gimines, tik jau nezinau, ar del to, kad kvakt, ar jau tikrai negero laukt?O siap mes dar remotuojames mamos buta,tai tas,tai anas,o irnorisi kraustytis kuo greiciau,kad vaikas turetu ramiai miegoti kur. Vyksta teismas mama pripaziti neveiksinia ir mane skirti gloeja.Man tai skamba tragiskai
.Mane reikia palaikyti, nes mama buvo savo laiku gudri ir organizatore,dabar man labai suku susitaikyti su ta mintimi,kad ji nebegali savimi pasirupiti. Mano brolis buvo teisme, mes tik ''labas'' viens kitam pasakem, jis manes nieko neklause(kaip mama ar reikalai), o man jam pasakoti savigarba neleido . Taip ir gyvenam. Kartais viskas uzklnisa iki NEGALIU, bet jau valdausi, ismokau saviiteigos.Sunkiausia jei nesusitaikai, kad realybė yra tokia kokia yra dabar: nei teigiama, nei neigiama. Tai jūsų mamos gyvenimas. Ir tai Jūsų gyvenimas. Kol lygini kas buvo ir kaip dabar yra, kaip pas kitus yra ir ko nėra, tol gali jausti tą "trūkumą" ar " perteklių". Mamos realybė dabar kitokia ir šioj buityje ji viena pasiklystų. Keičiasi bendravimo pobūdis: "pasikalbėti" įprastai nepavyks, ieškai kitų bendravimo formų. Turit mamą ŠIAPUS, galit prie jos prisiglausti ir sušilti, apkabinti, pabučiuoti, paglostyti ir tai - laimė... O kad mama dabar kiek kitokia - mes irgi kitokie.
Na, kad slaugyti fiziškai sunku, nė kalbos nėra.
Čia jokiu būdu neparašiau nei pamokymų, nei priekaištų. Pasidalinau savo keliu, nes tai leidžia nesijausti taip, kaip aprašėte. Gal padės ir jums?
QUOTE(pupik @ 2013 11 20, 11:55)
Sunkiausia jei nesusitaikai, kad realybė yra tokia kokia yra dabar: nei teigiama, nei neigiama. Tai jūsų mamos gyvenimas. Ir tai Jūsų gyvenimas. Kol lygini kas buvo ir kaip dabar yra, kaip pas kitus yra ir ko nėra, tol gali jausti tą "trūkumą" ar " perteklių". Mamos realybė dabar kitokia ir šioj buityje ji viena pasiklystų. Keičiasi bendravimo pobūdis: "pasikalbėti" įprastai nepavyks, ieškai kitų bendravimo formų. Turit mamą ŠIAPUS, galit prie jos prisiglausti ir sušilti, apkabinti, pabučiuoti, paglostyti ir tai - laimė... O kad mama dabar kiek kitokia - mes irgi kitokie.
Na, kad slaugyti fiziškai sunku, nė kalbos nėra.
Čia jokiu būdu neparašiau nei pamokymų, nei priekaištų. Pasidalinau savo keliu, nes tai leidžia nesijausti taip, kaip aprašėte. Gal padės ir jums?
Na, kad slaugyti fiziškai sunku, nė kalbos nėra.
Čia jokiu būdu neparašiau nei pamokymų, nei priekaištų. Pasidalinau savo keliu, nes tai leidžia nesijausti taip, kaip aprašėte. Gal padės ir jums?
Susitaikyti su esama realybe man prireike daugiau nei dvieju metu. Pats sunkiausias dalykas buvo tai, kada ji manes nebepazino. Aciu, pupik, uz supratinguma ir palaikyma
. Paryskinta fraze tikrai yra laime, nes kitaip nebebus, labai gerai, kad ji su manim .Skaiciau knyga ''Menas buti laimingam'', ten duoti pavyzdziai, kada zmones, suzinoje sergantys nepagydomom ligom kitaip pradeda matyti pasauli. Jie, zinodami savo bukle, dziaugiasi viskuom ir tais paskutiniais savo gyvenimo metais yra laqimingesni, nei pries liga.
QUOTE(cambala @ 2013 11 20, 13:20)
Susitaikyti su esama realybe man prireike daugiau nei dvieju metu. Pats sunkiausias dalykas buvo tai, kada ji manes nebepazino. Aciu, pupik, uz supratinguma ir palaikyma . Paryskinta fraze tikrai yra laime, nes kitaip nebebus, labai gerai, kad ji su manim .
Skaiciau knyga ''Menas buti laimingam'', ten duoti pavyzdziai, kada zmones, suzinoje sergantys nepagydomom ligom kitaip pradeda matyti pasauli. Jie, zinodami savo bukle, dziaugiasi viskuom ir tais paskutiniais savo gyvenimo metais yra laqimingesni, nei pries liga.
. Paryskinta fraze tikrai yra laime, nes kitaip nebebus, labai gerai, kad ji su manim .Skaiciau knyga ''Menas buti laimingam'', ten duoti pavyzdziai, kada zmones, suzinoje sergantys nepagydomom ligom kitaip pradeda matyti pasauli. Jie, zinodami savo bukle, dziaugiasi viskuom ir tais paskutiniais savo gyvenimo metais yra laqimingesni, nei pries liga.
Ir kur Jūs įžiūrit tą laimę, kai turi šokinėt apie asmenį, kuris po minutės nebežino nei ką valgė, nei kur yra. Su kuriuo nėra jokios galimybės pasikalbėti, nes vistiek nieko nesuvokia. Ar laimė tai, kad pats sėdi kaip kalėjime, nes negali niekur išeit, kad slaugė, palikusi sergantį savo mažylį, turi lėkt pas bobulę, kuriai viskas "do lampochki" svarbu gaut sočiai pavalgyt ir prie ko nors pažįstamo prilipt.
Oi kaip piktai parašiau, bet neįžiūriu jokios laimės, tik situaciją kai gaila žmogaus ir turi juo rūpintis, nes nėra (arba nesurandam) kitos išeities.
Mano slaugė vieną dieną prižiūrėjo draugės mamą, kuri sunkia juda. Komentaras jos buvo "bet ta senutė kaip ŽMOGUS.."
QUOTE(Garmina @ 2013 11 20, 13:33)
Ir kur Jūs įžiūrit tą laimę, kai turi šokinėt apie asmenį, kuris po minutės nebežino nei ką valgė, nei kur yra. Su kuriuo nėra jokios galimybės pasikalbėti, nes vistiek nieko nesuvokia. Ar laimė tai, kad pats sėdi kaip kalėjime, nes negali niekur išeit, kad slaugė, palikusi sergantį savo mažylį, turi lėkt pas bobulę, kuriai viskas "do lampochki" svarbu gaut sočiai pavalgyt ir prie ko nors pažįstamo prilipt.
Oi kaip piktai parašiau, bet neįžiūriu jokios laimės, tik situaciją kai gaila žmogaus ir turi juo rūpintis, nes nėra (arba nesurandam) kitos išeities.
Mano slaugė vieną dieną prižiūrėjo draugės mamą, kuri sunkia juda. Komentaras jos buvo "bet ta senutė kaip ŽMOGUS.."
Oi kaip piktai parašiau, bet neįžiūriu jokios laimės, tik situaciją kai gaila žmogaus ir turi juo rūpintis, nes nėra (arba nesurandam) kitos išeities.
Mano slaugė vieną dieną prižiūrėjo draugės mamą, kuri sunkia juda. Komentaras jos buvo "bet ta senutė kaip ŽMOGUS.."
Garmina, Jus gal nelabai sita suprantate, nes Jus priziurite ne savo, bet savo vyro mama. As priziuriu savo mama. Gal tame ir skirtumas?
