Tėvų karšinimas (9)

Geras..... žodis žodin apie mūsų situaciją....
Tik mes palikom su "svetimom bobom" , nes dėl jos aš darbo nesiruošiu mest.

Kaip mane viskas nervina, aplamai nervina tai, kad anie (brolis su broliene) nu isvis neeina, neskambina, nieko neklausia... Dieve, kaip cia nesprogti man paciai is pykcio ar neapykantos, jau nebezinau kaip ir vadinti ta jausma, kuri jauciu aniem .
Man pavz pyktis nera isvis ko su jais, visas atsakymas senai buvo ''samdyk aukles, kam varga vargti, arba ligoninej tegu gydo...'' . Ar apsimeta durneliais, ar tikrai durni patys, kad nezino jog Alz niekas neisgydo, o ypac ligoninej... Ijungia ''durniu'' ir motyvas toks , kad dirba. Nu kad nors paskambintu kada ar uzeitu, tai nors man pikta nebutu. Ir normalus zmogus mano brolis, nei alkoholikas nei dar kazkas. O mano mama manes nezino visai, tik klausia ir sneka apie savo sunu, marcia, marcios ten drauge... Ir taip nori pas juos , jei pasiulyciau eiti rengtis - tikrai eitu ir begtu pas juos. O ka pas juos - ten jos tikrai niekas nelaukia, dar senai, pries tris metus, po mano tevo mirties mama is ligonines pasiemiau, gyveno apie pora menesiu pas mane(tai tada dar tikrai normalin palyginti buvo), tai mamai buvo uzbangavus pas mane negerai, pas marcia pasiprase pernakvoti , tai anie ryte iki manes palydejo, sako D, D..
Na kaip negera jau paciai ant dusios, kartais jau pati nesivaldau, negraziai pati atsikertukai mane visokiausiais zodziais vadina, niekur as mamos neduosiu, bet anie nors galetu paskambinti arba nors viena diena ateiti pabuti... Ir vis dar turiu atsakineti apie anuos, kad ten viskas gerai, kad jie sveiki, kad dirba, laiko neturi... Ir dar klausaus , kad man labai toli iki marcios... Va ten tai zmogus. Sprogsiu greit pati is pykcio .
Siandien reikejo i poliklinika varyt, tai cirkai buvo nuo pat ryto, rekia ''nemusk manes'', o laiptines durys atidarytos, kaimyne dar turiu labai ikyria pliotkininke, tai ana viska girdejo(ir taip prie kiekvienu duru kaimynu viska klausosi), mtai dabar dar ta pripliotkins butu nebutu dalyku kitiems .

Didžiausias AČIŪ, kad užvedei ant kelio. Nelabai žinojau apie tuos 4 mėn. Tai vakar tiksliau pasidomėjau ir bandysim juos gauti ir vežti. O kad prifarširuos tai tegu. Jei pas mane reikėtų pasiimti - pati prifarširuočiau iš zlastės. O man darbe reikia energijos, vaikams mokykloje, darželyje reikia irgi būti žvaliems. Negaliu leisti, kad šeima pervargtų.
O abiem sūnum visiškai vienodai ta motinėlė...

Cambala, o kodėl tu prieš įstaigas? Gi pati matai, kad nebe žmogus, o zombis daraisi. Brolis pats siūlo. Aš jį puikiai suprantu. dirba, šeima, savo reikalai... mama jau nebe žmogus, o ligonis, kuris nieko nesuvokia realiai ir jai reikia specialistų priežiūro, o ne šeimos kančios. Tegu specialistai ja rūpinasi kaip priklauso. Tada ji vienodai norės ir pas brolį ir pas tave. Savaitgaliais pasiimsit pasisvečiuoti ir vėl atgal. Žmogum pati pasijausi.

Žinoma situacija, mes gaudavom panašius priekaištus, o neskambindavom MB sesei todėl, kad kiekvienas skambutis, draugiškai prasidėjęs, pasibaigdavo konfliktu. Manau todėl, kad sesuo buvo pervargus nuo priežiūros ir tiesiog nebeturėjo ant ko išsikraut.
Dabar viskas apsivertė... močiutė pas mus, o sesuo nebeskambina ir dar kažkuo mus kaltina.
Ot sugeba tos bobulės gimines sukiršint

Musu niekas nekirsino. Tokie santykiai yra kai brolis apsivede. Jam visada yra kas pasoneje ''pataria'', nusviecia situacija nerealiai, o taip, kaip yra paciai patogu. Labai juokingai skambes, bet kazkaip po mano brolio susizenijymo, mano santykai su juo isvis nutruko, bendravimas buvo su broliene, kol as jos ''neperkandau''. Na savotiskas bendravimas, vnz visi su broliu pokalbiai budavo per jo zmona . Galop, kai jau maciau , kad situacija reikia kazkaip perimti i savo(t.y. vaiku, musu atveju mano ir brolio), kad reikia kazka spresti su mamos buitim ir visais finansiniais dalykais(nes buvo visiskas chaosas ), tai galop pasakiau brolienei, kad kas liecia tevus, turtus ir musu santykius, noriu kalbeti ne per ja, o tiesiai su savo broliu. Uzpyko baisiausiai, nuo to laiko nebendraujam abi . O brolis aisku is pradziu jos tiesu apie pokalbi prisiklauses, pakvailino mane, bet niekur nesidesi, kad liecia finansus ir valdiskus popierius - tenka paskambint ir bendraut. Is mano puses jokiu barniu nera, greiciau principas patyleti. Ka galima dar pasakyti, jei dvi savaites, kai mes buvom atostogu, purtesi, kad pas save paiimti negali(juk ne menesiui ar dviem, o tik dviem savaitem), nes nera kur(gyvenamas plotas kaip ir pas mus), vietos nera . Tiesiog s....uzverda kai jokio zmoniskumo neiziuriu.
As labai pavargau nuo visu tu dalyku tvarkymo, popierizmo, nekilnojamo turto ir panasiai. Ne sau juk kazka pasiimu, reikia ir tvarkau, nes jei as nieko nedarysiu, niekas ir nesidarys. O as tai moteris ir jaunesne uz savo broli, o atrodo kad esu vos ne darbinis arklys.

Cambala... kas veža , tam ir krauna... visais laikais taip buvo. Aš jau baigiu išmokti nesirgti svetimom ligom ( t.y. vyro šeimos) ir net nekelti ragelio, jei skambina jo giminė. Aišku dėl anytos kažkaip kai matau, kad žmogus paliktas vienas sušalti ir niekam galvos neskauda tai suku galvą. Bumbu, koliojuosi, kad jie nieko nedaro, kodėl aš svetimas žmogus turiu galvoti ir rūpintis ir tt... Bet vistiek kažką sugalvojusi skau MB ir liepiu jam eiti ir viską tvarkyti.
O ir jei MB brolis dabar pasakys, kad aš privalau priimti anytą pas save tai parodysiu špygą. Pabuvo kažkiek laiko, apšmeižė, pridirbo nesamonių, pasakė, kad nekels daugiau pas mane kojos. Tai tegu ir nebekelia... Taip, kad aš pilnai suprantu ir tavo brolio žmoną... nu ji namie šeimininkė ir nenori savo namuose jos... juolabiau jei artimos nebuvo, o gal net nesutarė. Ji jai ne mama.

Todel, kad ji yra mano mama. Specialistu nera, yra slauges seneliu prieglaudoj ar globos namuose, liga nepagydoma. Jai asmeniskai, kaip as pati suprantu visiskai viskas vienodai, gyvena zmogus ne siame pasaulyje, kartais ateina prasviesejimai, kuriais labai dziaugiuosi. Dar sioj temoj issilieju ir toliau gyvenam .

Tada mano pozicija tokia , kad tu pati pasirinkai tai ką dabar dabar darai. Brolis pasirinko taip, kaip jam patogiau. Nei vienas negalit nieko kaltinti. Aišku pasiguosti visiems reikia, užuojautos gauti ir išsišnekėti. Bet jokiu būdu nekaltink nieko. Reikia suprasti ir kitų pasirinkimą.
Brolis yra visai kitas žmogus. Jis vyras... o šeimoje vistiek didžiausi buitiniai reikalai yra ant žmonos pečių. Ir valgyti gaminimas, ir tvarkymasis ir skalbimas ir viskas viskas... Tavo brolio žmonai tavo mama yra svetimas žmogus ir ji tiesiog nesutinka ja rūpintis. Brolis dėl to nekaltas.

Jos buvo artimos. Savu laiku daugiau nei su manimi. Nebenoriu plestis. Ir as nenoriu kad ji priziuretu. Juk kalba ne apie tai, o apie tai, kad viskuo absoliuciai turiu rupintis as viena. Man jau valdiskos istaigos skersai gerkles stovi. Om aniem viskas ant lekstutes buna patiekta.
Papildyta:

Brolis kaltas todel, kad jam visiskai niekas neidomu, jis mamos vaikas, nors galima paskambinti ir paklausti ar reikia kokios pagalbos (o buvo taip, kad kai chaosas buvo, pinigu vaistams truko).

aik jau... jei tu surasi vyrą, kuris pats be Stumk-trauk-pirštu parodyk susipras ką nors daryti, tai prašom parodyti ir man - imsu DU

Jezau, galiu rodyti, bet tada gyvensi vyru hareme .

Sveikos ,

Seniai bebuvau užsukus. Gyvenam ramiai su įvairiais lyriniais nukrypimais. Mama jaučiasi pusėtinai, bet džiugina, kad savim pasirūpina, protauja ir nekelia bangų.
Karapuzike , mačiau klausėt dėl senelių namų anytai. Jei anyta neturi jokio turto arba turto vertė neviršija 25000 tai ją reikėtų užrašyti socialinų paslaugų centre į eilę , pakliūti į senelių namus. Per tą laiką kol ji bus toj eilėj , susirasti senelių namus, kuriuose yra vietų (gali būti ir privatūs ), susiradus nueiti į socialinį skyrių savivaldybėje ir parašyti prašymą , kad savivaldybė kompensuotų trūkstamą dalį senelių namų paslaugoms apmokėti. Tik jei anytai demencija gali būt sudėtinga rasti tokius namus į kuriuos priims.