... laikykitės... Kartokit sau, kad čia ne Jūsų mama kalba, čia kalba jos liga...Ligos žodžiai neturi Jūsų skaudinti, nes tai tik LIGOS ŽODŽIAI... Ne mamos...
Į kokį teismą nešti prašymą? Pagal tėčio gyvenamąją vietą? Nemokama teisinė pagalba man nepriklauso, teks suktis pačiai...Internete radau prašymo formą (gal kam irgi aktualu:
, kaip nors užpildysiu. Ką man dar reikia žinot?
Dabar kaip tik darau šią nemalonią procedūrą(mamą pripažinti neveiksnia). Man jau nuo tos minties, kad buvo normalus man brangus žmogus, o dabar neveiksnus...
bloga darosi, dar turiu brolį, kuris nė piršto nepajudina ir kuriam turbūt atrodo, kad aš būsiu visko globėja ir valdytoja
... Fe, man labai sunku tokius reikalus tvarkyt, bet jam dzin, o mama rupintis turiu, nepaliksiu gi jos likimo valiai, nes ji yra mano mama
.
Aš pradėjau nuo to kad man priklauso nemokamas advokatas(esu registruota DB), jis parašė teismui prašymą mano vardu, reikėjo nurodyti kur randasi medicininiai išrašai, reikėjo išrašų kopijų(bet gydytojų tvirtinta, kad kopija tikra), mano gimimo ir santuokos liudijimu. Su tais dokumentais keliauji į teismą ir juos priduodi. Vėliau iš teismo tam žmogui (kurį nori pripažinti neveiksniu
), ir man, ir suineresuotiems asmenims(tokiems kaip kiti šeimos nariai(mano atveju mano brolis)) iš teismo atneša dokumentus(na tie patys , kuriuos pristačiau, tik ašviesti, ir popierius kad teisėjas priėmė bylą svarstymui). Ir dabar laukiu. Pasiėmė teismas med. korteles iš visur, nagrinės, žiūrės, bus kažkokia komisija... Geras pusmetis to reikalo(bent jau man sakė).
Šiom dienom pas mus vėl labai blogai. Mama kaip mane dabar ir atpažįsta, sako, kad aš jai sakiau, jog esu jos dukte. Be plūsta mane ne tas žodis, vnž aš tokiom ir anokiom ligom serganti, mano rankos užkrestos(negerom ligom...
), šiandien maudžiau, tai klausiau kad aš k., b., sergu viskuom..., agresyvi, šaukia rėkia, kaimynus kviečia...
. Jau neeiškenčiau tų visų nešvankybių, ranka užčiaupiau burną, paėmiau už plaukų ir pasakiau, kad užsčauptų...
. Jau nuo vaiko gėda
.
Na ligonis, suprantu aš šitą, bet naktim nedamiegu dėl jos, keliuosi, ir pamaitinta ir nuprausta ir po didžiausiom gudrybėm į parką bandau vesti pasvaikčiot kol žydi viskas
, o ji mane keikia ir burnoja, o mano brolis geras, niekada nepaskambina net paklausti kaip mama...
Bloga jau nuo visko, o dar remontuojam mamos butą (kurio pusė mano brolio), noriu greičiau nusikraustyti, vieno dievulio prašau, kad tik greičiau suremontuotumėm ir kad mama nors kiek dar savo dienelių ten pagyventų(nors aišku nėra tikėtina, kad ji prisimins jog tai buvo jos namai...
). Vnž bloga man jau visai nuo visko, bet dar laikausi. Kie ilgai manęs dar užteks - nežinau, bet tokia dalia.
SandraMar, ar bvot pas gydytoją?