užklydau netyčia, o čia- toooks pagyvėjimas!!!
Osvile, alyvuogytė - tai Olivija? Toks dukters vardas?

Kažkada galvojau, jei netyčia Aura turėtų sesutę, irgi taip pavadinčiau

bet neturės.
Aurelijai "dūrė" akytės kanalą. Snatariškėse, Dirsienė, berods. Kvykė labai, po to pabuvom porą val stebėjimui ir išleido. Baisu buvo labai, bet jokie masažai, niekas negelbėjo, o po procedūros daugiau bėdų su akele neturėjo
Mes gyvenam po senovei. Aurai dar padarė prieš tris savaites adenoidų operaciją - tai ką tu....net nepalyginsi gyenimo prieš ir po. Ačiū Dievui, kad nebedelsiau. Dabar miega kaip žmogus - net prailgėjo miegas, jau nekalbant apiejo kokybę. Ir aš pagaliau miegu kaip žmogus. o ne žmogus prie traktoriqaus - nes kvėpuodavo, dusdavo kaip koks net nežinau kas...garsiau nei bet koks diedas knarkia.
Laukiam Kalėdų, mažiesiems jau viskas tyliai suruošta. Aura Kalėdų seniui rašė apie Barbę, smurfų namelį ir knygą apie princeses. Marius laukia lego policijos nuovados, fotoaparto (MB pirks dėvėtą kažkokį) ir knygos apie automobilius.
Mariukas lanko Čiurlionkę, jam visai patinka ten, bet namuose grot absoliučiai nenori - isterikuoja, tingi ir t.t. Tai va, kuo ilgiau lankom, tuo labiau įtikiu, kad neverta žengti šiuo keliu mums. Ir MArius per tingus, ir faktas, kad be geležinės priežiūros nieko nebus, o su mano darbu.....vaikai apskritai beveik patys auga....tėtis mūsų su muzika na nieko bendra neturi. O ir šiaip, pamaniau, kad muzikantas - labai jau neperspektyvu šiais laikais, nebent būtum antras Mozart'as. Ir tada pamaniau, kokio velnio stumiu vaiką į būsimą skurdą ar mažą uždarbį. Geriau tegul domisi kompais, kurie jam įdomūs, tėvas fotografuoti pamokys, montuoti - visada turės žmogus, ką valgyt ir kaip užsidirbti. O grojimas geriau būtų hobis - galvojam, gal saksofonu groti atiduosim mokytis...na bet čia tik pamąstymai. Buvom pas ortopedė - anot jos Mariaus itin laisvi sąnariai ir raiščiai, kas labai palanku šokiams ar gimnastikai - tai irgi reikės mąstyti, nes ne iš smulkiųjų vaikinas, reikia sportuoti pratintis, kitaip bus kaip tėvai
Na va, o mano didžioji OKtualija

- darbas......nebežinau, ką daryt. dirbu kasdien nuo 11 dienos iki 9-10 vakaro. Ir esu absoliučiai užvažinėta ir išsekusi. Iš esmės pats darbas patiktų, bet jo kiekiai....juk nėra jokio kito žmogaus. Pvz - jei patekčiau į ligoninę, laidos, greičiausiai, kokią savaitę ar dvi tiesiog nebebūtų. Net susirgt dienai ar dviem teisės neturiu. Tai bandau kažko ieškotis, bet mane erzina - tai mano kvalifikacija per aukšta, tai siūlo juokingą (na, mano įprastų atlyginimų fone) užmokestį, tai sako, ateik, bet pas mus ir savaitgaliais dirbti reikės. Tai nebežinau, ką daryti. Nesuprantu, jei tikrai normalu gauti 2000 Lt (sorry, aš kalbu apie televizinius, kvalifikacijos reikalaujančius darbus) - iš ko visi žmonės perkasi sodybas, ima paskolas, važinėja į užsienį????? tikrai netikiu jokiais stebuklais. du mėnesius gyvenau už 2500Lt - na čia iš savo pusės, MB neskaičiuoju - tai užteko tik visiems mokesčiams apmokėti, pavalgyti pietus darbo valgykloje ir benzui. Viskas - nė cento drabužiams, pramogoms ar atidėti vasarai. Tai esu savotiškoje komoje - darbe tempas nežmoniškas, namuose - spaudimas ir rietenos dėl to, kad manęs nėra namuose, o išeities šiai akimirkai dar nėra.
Na bet tikiu, kad viskas susitvarkys. Blogiausiu atveju, šis projektas - tik iki vasaros....