QUOTE(Chianty @ 2013 10 01, 14:46)
Pasiskaičiau aš pas jus čia
Aš vis brandinu mintį paduot prašymą alimentų didinimui. Ypač kai supykstu, net rankos tirta. Bet visgi lieku vėl prie to pačio, kad nenoriu draskytis su ex dėl vaiko. Taip, skiria jis tuos 400Lt(antras mėnuo, anksčiau nei cento, nes oficialiai nebuvom iššsiskyre) nors galėtų tikrai daugiau, ir čia ne 50/50 , toli gražu. Tų 400Lt tik darželiui ir nepilnai būreliam užtenka. Man negaila vaikui, tik visgi pikta ant ex. Kad turėtų, ir galėtų daugiau prisidėti, o užsiciklines kartoja kažkokias nesamones, ir daro viską, kad tik mane šiuo klausimu iš kantrybės varytu.
Paprašyt kažko beprasmiška, kėdės prie rašomojo stalo, lovą, ar čiužinį prisidėt perkant. Atsakas tas pats : taigi gauni 400lt, ką tau neužtenka? Ko čia prašinėji ? Tai ką pati negali nupirkti ?
Nubiednėjai visai ? Tai tu motina ar aš ? Tai ką tu sau galvoji ? Tik liuobt į snukį atsiprašant norisi.
O kažkada buvo mętas kai jam tekdavo nemažai su sūnumi būti, tai net drabužius buvo padalinęs kur jis pirko, kur aš, kad aš jo tik nesugadinčiau, ar nepaimčiau, neduodavo nieko Ir gimtadienį ruošdamas skrupulingai atskaičiavo kiek aš jam turiu sumokėti, ir nė centu mažiau, nes gi per puse turim rūpintis
Ir ką čia sakyti, ką čia daryti? O gi nieko... negaliu imtis jokių veiksmų, kadangi nukentės vaikas...
Taip vat moterys ir gyvenam. Vyrai staiga nubiednėja, bedarbiais patampa, ar jiem pradeda atrodyti, kad vaikai palanges grauždami ir ant jų miegodami užauga.
Sėkmės
Aš vis brandinu mintį paduot prašymą alimentų didinimui. Ypač kai supykstu, net rankos tirta. Bet visgi lieku vėl prie to pačio, kad nenoriu draskytis su ex dėl vaiko. Taip, skiria jis tuos 400Lt(antras mėnuo, anksčiau nei cento, nes oficialiai nebuvom iššsiskyre) nors galėtų tikrai daugiau, ir čia ne 50/50 , toli gražu. Tų 400Lt tik darželiui ir nepilnai būreliam užtenka. Man negaila vaikui, tik visgi pikta ant ex. Kad turėtų, ir galėtų daugiau prisidėti, o užsiciklines kartoja kažkokias nesamones, ir daro viską, kad tik mane šiuo klausimu iš kantrybės varytu.
Paprašyt kažko beprasmiška, kėdės prie rašomojo stalo, lovą, ar čiužinį prisidėt perkant. Atsakas tas pats : taigi gauni 400lt, ką tau neužtenka? Ko čia prašinėji ? Tai ką pati negali nupirkti ?
Nubiednėjai visai ? Tai tu motina ar aš ? Tai ką tu sau galvoji ? Tik liuobt į snukį atsiprašant norisi.
O kažkada buvo mętas kai jam tekdavo nemažai su sūnumi būti, tai net drabužius buvo padalinęs kur jis pirko, kur aš, kad aš jo tik nesugadinčiau, ar nepaimčiau, neduodavo nieko Ir gimtadienį ruošdamas skrupulingai atskaičiavo kiek aš jam turiu sumokėti, ir nė centu mažiau, nes gi per puse turim rūpintis
Ir ką čia sakyti, ką čia daryti? O gi nieko... negaliu imtis jokių veiksmų, kadangi nukentės vaikas...
Taip vat moterys ir gyvenam. Vyrai staiga nubiednėja, bedarbiais patampa, ar jiem pradeda atrodyti, kad vaikai palanges grauždami ir ant jų miegodami užauga.
Sėkmės
Kreipkitės į teismą dėl alimentų padidinimo, per advokatą. Nuo 2013m. sausio mėn. vienam vaikui priklauso ne mažiau 500Lt. Teismas atsižvelgs į jūsų ir vyro pajamas ir vaikų išlaikymo išlaidas. Rinkite ir pristatykite teismui visus vaiko išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir neusileiskite tam buvusiųjų terorui, jie tik ir žiūri kaip čia tas kvailas žmonas apkvailinti ir kuo daugiau pinigų sau pasilikti. Maniškis toks pats, gauna solidžią alga, o vaikams nori min. mokėti, kol neprirėmiau prie sienos, tol po teismus vaikščiojome, ...nenusileiskite...