na gerai, per kelias temas įkalbėjot parašyti mini istoriją apie vestuves, tad prašom:
vestuvės praėjo puikiai, be didelių nesklandumų

ryte jaučiausi puikiai, kirpykla buvo labai anksti tai po jos turėjau pakankamai laiko, dar nuvažiavau į pobūvio vietą viską apsižiūrėti, paskutinius daiktelius vakarui pasidėti, po to valandėlę sėdėjau lauke ant saulutės su rytinės kavos puodeliu

na o jau kai viskas prasidėjo tai kaip sekundė ir prabėgo

tėvai su liudininkais gražų išlydėjimą padarė, jau per jį pirmą ašarą išspaudžiau

va apie ceremoniją CMB visi sakė kad mes durni, ko mes ten einam jeigu bažnyčia viską padaro, bet džiaugiuosi kad tos kritikos neklausėm ir visgi ėjom, labai patiko ta nors ir trumpa ceremonija

jau nekalbu apie bažnyčią, bet net per CMB ceremoniją džiaugsmo ašaras vos laikiau, negalėjau šypsotis nes balsas drebėjo

o geriausia per civilinę santuoką kai žiedą movė vyras ir neužsimovė man, tai aš jam tyliai sakau "grūsk grūsk"

po to visi svečiai klausė ko mes ten žiedus maunantis susijuokėm

bažnyčioj ceremonija irgi labai gražiai, norėjosi kad ta akimirka sustotų

bet labai visiem svečiam įstrigo šventintas vanduo, nes taip liejo jį kad vyro visi plaukai šlapi buvo

o žiedus kai pašventino tai nuo žiedų pagalvėlės upeliu vanduo tekėjo ant žemės

paskui gamtoj viskas labai greitai, užkandom, keliose vietose stojom fotkintis, stojom ant tilto, ten vietoj spynos kabinimo liudininkai dovanojo širdžių spynelę, kuri dabar kabo ant sienos

o vakaro dalis irgi nereali buvom, labai džiaugėmės savo pobūvio vieta, prisišokom, prisidainavom, į savo viešbučio kambarį su vyru grįžom tik 7 val ryto