Anggell, aš visai neseniai sužinojau,kas nutiko.. Bet neradau tinkamų žodžių,kad tau parašyčiau,nes jie nepadeda.. Juk žinau iš patirties.. Stiprybės tau ir TB
QUOTE(starrgirl @ 2013 05 15, 15:05)
Anggell, aš visai neseniai sužinojau,kas nutiko.. Bet neradau tinkamų žodžių,kad tau parašyčiau,nes jie nepadeda.. Juk žinau iš patirties.. Stiprybės tau ir TB
Aciu Starrgirl
As ir pati negaliu patiketi kad taip atsitiko 
Ir judesiukai buvo, ir vaikas sveikas...... 
Nesuprantu kodel taip atsitiko. Tiek dziaugsmo tiek svajoniu, vilties per Naujuosius pamacius vel II, o dabar tuscia. Savaitgali buvome ant kapu pas savo angeleli (pirma), teko ir i svecius nuvaziuoti pas vyro broli, 2 dienas maraliskai ruosiausi, nes jo zmona 
, ir vistiek negalejau zodzio pratarti, ir asaru sulaikyti negalejau......per sunku, per sudetinga. Nemoku valdyti savo jausmu ir to skausmo kuris yra viduje 
, nezinau kaip vyrui pasakyti kad nevaziuosiu kada ji pagimdys, aplankyti.......ir nezinau kada galesiu.
QUOTE(Anggell @ 2013 05 15, 22:30)
Aciu Starrgirl As ir pati negaliu patiketi kad taip atsitiko Ir judesiukai buvo, ir vaikas sveikas...... Nesuprantu kodel taip atsitiko. Tiek dziaugsmo tiek svajoniu, vilties per Naujuosius pamacius vel II, o dabar tuscia. Savaitgali buvome ant kapu pas savo angeleli (pirma), teko ir i svecius nuvaziuoti pas vyro broli, 2 dienas maraliskai ruosiausi, nes jo zmona , ir vistiek negalejau zodzio pratarti, ir asaru sulaikyti negalejau......per sunku, per sudetinga. Nemoku valdyti savo jausmu ir to skausmo kuris yra viduje , nezinau kaip vyrui pasakyti kad nevaziuosiu kada ji pagimdys, aplankyti.......ir nezinau kada galesiu.
As ir pati negaliu patiketi kad taip atsitiko Ir judesiukai buvo, ir vaikas sveikas...... Nesuprantu kodel taip atsitiko. Tiek dziaugsmo tiek svajoniu, vilties per Naujuosius pamacius vel II, o dabar tuscia. Savaitgali buvome ant kapu pas savo angeleli (pirma), teko ir i svecius nuvaziuoti pas vyro broli, 2 dienas maraliskai ruosiausi, nes jo zmona , ir vistiek negalejau zodzio pratarti, ir asaru sulaikyti negalejau......per sunku, per sudetinga. Nemoku valdyti savo jausmu ir to skausmo kuris yra viduje , nezinau kaip vyrui pasakyti kad nevaziuosiu kada ji pagimdys, aplankyti.......ir nezinau kada galesiu.uzjauciu jus, laikykites !!! o ka jums gydytojai sako, kodel tie nestumai nutruksta ? mes su vyru abu nusprendeme kad jo sesers nelankysime ligoninej kai ji pagimdys, nes ziauriai sunku kai visi tik dziaugiasi aplinkui o tu liudet turi.
QUOTE(cover_girl @ 2013 05 15, 16:48)
uzjauciu jus, laikykites !!! o ka jums gydytojai sako, kodel tie nestumai nutruksta ? mes su vyru abu nusprendeme kad jo sesers nelankysime ligoninej kai ji pagimdys, nes ziauriai sunku kai visi tik dziaugiasi aplinkui o tu liudet turi.
Pirmas nestumas vaiko potologija( gime 34 sav), o dabar gydytojai sako matyt infekcija( nors as nesirgau), laukiame atsakymo. Buvome pas genetikus, viskas buvo gerai.
I ligonine ir mes nevaziuosime, bet aplankyti namie...... net nezinau.
Na sveikos likimo draugytes 
as siandien jau susirgau, po 39 dienu po vaistu sugerimo tik vyrui sakau, asosiacijos nekokio stai tokia liudna nosi nukabinus vaikstau... dar mano gerulis uosvis visam kaimui apsigyre pasirodo kad laukemes, o niekam nebepasake kad jau nebesilaukiam.. zodziu pikta ir skaudu vis dar....
siandien skydliauke tirtis liepe seimos gydytoja tai pridaviau tyrimus, sako gali ji itakoti nesivystyma....
sakykite kada jums patare ginekologe pradeti planuoti sekanti leliuka?
man sako 3 men, bet geriau butu 6 islaukti.. o taip sunku laukti, laikas sustojes atrodo
as siandien jau susirgau, po 39 dienu po vaistu sugerimo tik vyrui sakau, asosiacijos nekokio stai tokia liudna nosi nukabinus vaikstau... dar mano gerulis uosvis visam kaimui apsigyre pasirodo kad laukemes, o niekam nebepasake kad jau nebesilaukiam.. zodziu pikta ir skaudu vis dar....siandien skydliauke tirtis liepe seimos gydytoja tai pridaviau tyrimus, sako gali ji itakoti nesivystyma....
sakykite kada jums patare ginekologe pradeti planuoti sekanti leliuka?
man sako 3 men, bet geriau butu 6 islaukti.. o taip sunku laukti, laikas sustojes atrodo
O kiek buvo laiko nėštumui? Man ginė sakė palaukt 3 mėnesius, nes nustojo vystytis 6 savaitę. Galvojom nelaukt net tiek,bet gyvenimas viską kitaip sudėliojo (gripas,tada sužinojau,kad plaučiuos bakterija)..
Esu skaičiusi mokslinį straipsnį,kad po nelaimės kaip tik reikia pastoti per 6 mėn,tada rizika kad vėl taip nutiks yra labai minimali. Bet kiek žmonių, tiek ir nuomonių
O aš vakar pasidariau NT ir matosi kaip gražiai ryškėjam, šį kartą viskas privalo būt gerai
Esu skaičiusi mokslinį straipsnį,kad po nelaimės kaip tik reikia pastoti per 6 mėn,tada rizika kad vėl taip nutiks yra labai minimali. Bet kiek žmonių, tiek ir nuomonių
O aš vakar pasidariau NT ir matosi kaip gražiai ryškėjam, šį kartą viskas privalo būt gerai
Sveikos,
Na va ir aš prisijungsiu į angeliukų mamyčių gretas... Trečiadienį praradau savajį. Turėjo būti pirmas apsilankymas pas akušerę, ir gal valanda iki jo pradėjo kraujuoti. Nieko nelaukus nulėkiau pas ją, pažiūrėjo ir sako: matau nėštumą, bet sustojęs ties 5 sav (nors jau 8,5 sav.) širdutė neplaka per ašaras vos mačiau kelią namo parvažiuot...
Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
Na va ir aš prisijungsiu į angeliukų mamyčių gretas... Trečiadienį praradau savajį. Turėjo būti pirmas apsilankymas pas akušerę, ir gal valanda iki jo pradėjo kraujuoti. Nieko nelaukus nulėkiau pas ją, pažiūrėjo ir sako: matau nėštumą, bet sustojęs ties 5 sav (nors jau 8,5 sav.) širdutė neplaka
per ašaras vos mačiau kelią namo parvažiuot...Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
QUOTE(nijntje @ 2013 05 17, 21:55)
Sveikos,
Na va ir aš prisijungsiu į angeliukų mamyčių gretas... Trečiadienį praradau savajį. Turėjo būti pirmas apsilankymas pas akušerę, ir gal valanda iki jo pradėjo kraujuoti. Nieko nelaukus nulėkiau pas ją, pažiūrėjo ir sako: matau nėštumą, bet sustojęs ties 5 sav (nors jau 8,5 sav.) širdutė neplaka per ašaras vos mačiau kelią namo parvažiuot...
Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
Na va ir aš prisijungsiu į angeliukų mamyčių gretas... Trečiadienį praradau savajį. Turėjo būti pirmas apsilankymas pas akušerę, ir gal valanda iki jo pradėjo kraujuoti. Nieko nelaukus nulėkiau pas ją, pažiūrėjo ir sako: matau nėštumą, bet sustojęs ties 5 sav (nors jau 8,5 sav.) širdutė neplaka
per ašaras vos mačiau kelią namo parvažiuot...Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
As po nelaimes iskart pasineriau vel i darbus, toliau mokinuosi kalba, nes man taip yra lengviau. Nes jeigu tik sedeciau namie ir nieko neveiksciau tai stogas nuvaziuotu tikriausiai. Vis dar uzeina toki priepuoliai verkimo kai kas nors paklausia apie buvusi nestuma. Kaip viena mamyte sake kad turi tiesiog issiverkti, issigedeti ir eiti toliau nes kitaip nebus. Kad ir kaip yra sunku, eiti i prieki ir galvoti tik optimistiskai. Man ginekologe liepe sulaukti pirmuju mm ir tada vel bandyti jeigu to noriu.
Labas
Be galo skaudu skaityti tokias istorijas...ir labai sunku ką ir bepasakyti toms, kas tai patyrė...Palinkėti galima tik stiprybės ir tikėjimo.
Užuojauta.
Aš pasakyčiau vyrui atvirai, kaip jaučiuosi praradus...kaip jausiuos nuvažiavus...
Maniškis labai ilgai to nesuprato...bet po kurio laiko tarpo, kuomet matė kokius jausmus išgyvenu, kaip man tai yra sunku, kai širdį jaučiasi tik tuštuma, o gerklėje stoja akmuo - suprato. Tik reikėjo dirbti ties šiuo klausimu.
Stiprybės.
Džiugu, kuomet sutuoktiniai gražiai išsprendžia iškilusius klausimus drauge. Džiugu kad ir vyras supranta.
Taip...laikas sustoja...
Man gyd. liepė palaukti tris mėnesius skaičiuojant nuo A. dienos.
Užjaučiu.
Pamenu pati lyg ant sparnų nuskridau vizitui pas gyd. o ji tuomet konstatvo nesivystantį...Jausmas, lyg kas tėkštų tave ant grindinio...
Reikia tik išlaukti...
Aš išgyvenau pakankamai sunkiai... Pusantro mėnesio nuo A. į darbą ėjau kaip robotas. Niekas nemiela buvo...nei hobiai, nei pomėgiai - niekas...Ašaros ir psichologinė tuštuma lydėjo nuolatos...
Vėliau atėjo kitas periodas - planavimo. Tikėjimas suteikė daug vilčių. Nors neslėpsiu - buvo ir juodų dienų, kuomet maniau, kad jau neteks patirti nėštumo džiaugsmų..
Dėl bandymo po pirmųjų mmm. jei leido - planuokite jei esate pasiruošę psichologiškai ir fizinių kliūčių nėra. Juk nėra didelė tikimybė, kad pastosite iš pirmojo ciklo. Viena mergaitė, kuri turėjo A. taip pat iš šio skyrelio, pastojo po A. antrąjame cikle. Dabar jau peržengusi į antrąjį tirmestrą.
Man tuštuma dingo tik tuomet, kuomet vėl išvydau II.
---------------------------------------------------------------------------------
O taip pat trumpai norėjau pasisakyti bendražygėm ir šio skyrelio skaitytojoms. Pralaukiau savo kritinį laikotarpį ir nusprendžiau pasidalinti.
Aš turėjau A. sausio pradžioje. Gyd. liepė neplanuoti 3mėn. Na, galima sakyti, kad ir išlaukėm beveik tris mėn. ir iš pirmojo planavimo ciklo pavyko. Dabar mums jau 10 savaičių.
Be galo skaudu skaityti tokias istorijas...ir labai sunku ką ir bepasakyti toms, kas tai patyrė...Palinkėti galima tik stiprybės ir tikėjimo.
QUOTE(Anggell @ 2013 05 15, 15:00)
nezinau kaip vyrui pasakyti kad nevaziuosiu kada ji pagimdys, aplankyti.......ir nezinau kada galesiu.
Užuojauta.
Aš pasakyčiau vyrui atvirai, kaip jaučiuosi praradus...kaip jausiuos nuvažiavus...
Maniškis labai ilgai to nesuprato...bet po kurio laiko tarpo, kuomet matė kokius jausmus išgyvenu, kaip man tai yra sunku, kai širdį jaučiasi tik tuštuma, o gerklėje stoja akmuo - suprato. Tik reikėjo dirbti ties šiuo klausimu.
Stiprybės.
QUOTE(cover_girl @ 2013 05 15, 15:48)
mes su vyru abu nusprendeme kad jo sesers nelankysime ligoninej kai ji pagimdys, nes ziauriai sunku kai visi tik dziaugiasi aplinkui o tu liudet turi.
Džiugu, kuomet sutuoktiniai gražiai išsprendžia iškilusius klausimus drauge. Džiugu kad ir vyras supranta.
QUOTE(dangiski migdolai @ 2013 05 17, 10:41)
sakykite kada jums patare ginekologe pradeti planuoti sekanti leliuka? man sako 3 men, bet geriau butu 6 islaukti.. o taip sunku laukti, laikas sustojes atrodo
man sako 3 men, bet geriau butu 6 islaukti.. o taip sunku laukti, laikas sustojes atrodo Taip...laikas sustoja...
Man gyd. liepė palaukti tris mėnesius skaičiuojant nuo A. dienos.
QUOTE(nijntje @ 2013 05 17, 14:25)
Sveikos,
Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
Užjaučiu.
Pamenu pati lyg ant sparnų nuskridau vizitui pas gyd. o ji tuomet konstatvo nesivystantį...Jausmas, lyg kas tėkštų tave ant grindinio...
Reikia tik išlaukti...
Aš išgyvenau pakankamai sunkiai... Pusantro mėnesio nuo A. į darbą ėjau kaip robotas. Niekas nemiela buvo...nei hobiai, nei pomėgiai - niekas...Ašaros ir psichologinė tuštuma lydėjo nuolatos...
Vėliau atėjo kitas periodas - planavimo. Tikėjimas suteikė daug vilčių. Nors neslėpsiu - buvo ir juodų dienų, kuomet maniau, kad jau neteks patirti nėštumo džiaugsmų..
Dėl bandymo po pirmųjų mmm. jei leido - planuokite jei esate pasiruošę psichologiškai ir fizinių kliūčių nėra. Juk nėra didelė tikimybė, kad pastosite iš pirmojo ciklo. Viena mergaitė, kuri turėjo A. taip pat iš šio skyrelio, pastojo po A. antrąjame cikle. Dabar jau peržengusi į antrąjį tirmestrą.
Man tuštuma dingo tik tuomet, kuomet vėl išvydau II.
---------------------------------------------------------------------------------
O taip pat trumpai norėjau pasisakyti bendražygėm ir šio skyrelio skaitytojoms. Pralaukiau savo kritinį laikotarpį ir nusprendžiau pasidalinti.
Aš turėjau A. sausio pradžioje. Gyd. liepė neplanuoti 3mėn. Na, galima sakyti, kad ir išlaukėm beveik tris mėn. ir iš pirmojo planavimo ciklo pavyko. Dabar mums jau 10 savaičių.
ir man teko išklausyti tuos baisius žodžius, "nematau širdutės"... padarė A praeitą savaitę. robotauju dabar... visa laimė kad turim sveiką linksmą sūnutį, bet taip laukėm sesytės jam... atidėjom planus arba rudeniui, po atostogų, arba kitiems metams... man aiškino, kad galėjo mano mažutę (na nežinau ar mergaitė buvo, 7 savaitės tik) pražudyti virusas, buvome visa šeima užsikrėtę - gal noro, nes sirgom po vieną dieną... ar buvo kam nors, kad toks žarnyno virusas tokių nelaimių prišauktų? aš maniau kad gripas daug baisesnis, o tie žarnyno virusai ne tokie... bet va kaip gavosi. kažin, ar atsakys ką histologinis tyrimas...
QUOTE(nijntje @ 2013 05 17, 14:25)
Sveikos,
Na va ir aš prisijungsiu į angeliukų mamyčių gretas... Trečiadienį praradau savajį. Turėjo būti pirmas apsilankymas pas akušerę, ir gal valanda iki jo pradėjo kraujuoti. Nieko nelaukus nulėkiau pas ją, pažiūrėjo ir sako: matau nėštumą, bet sustojęs ties 5 sav (nors jau 8,5 sav.) širdutė neplaka per ašaras vos mačiau kelią namo parvažiuot...
Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
Na va ir aš prisijungsiu į angeliukų mamyčių gretas... Trečiadienį praradau savajį. Turėjo būti pirmas apsilankymas pas akušerę, ir gal valanda iki jo pradėjo kraujuoti. Nieko nelaukus nulėkiau pas ją, pažiūrėjo ir sako: matau nėštumą, bet sustojęs ties 5 sav (nors jau 8,5 sav.) širdutė neplaka
per ašaras vos mačiau kelią namo parvažiuot...Baisus jausmas, tokia tuščia jaučiuosi, taip norėjom antro mažylio... Nežinau, stengiuosi negalvoti, užsiimti bet kuo, kad tik negalvočiau apie tai... kaip jūs tai išgyvenot mamytės?
Net nežinau kaip ir kada vėl ruoštis pastoti, bijosiu ir lapelį nuo žemės pakelt.. Pasak akušerės jau po pirmų mm galima nebebijot ir bandyt, bet ar tikrai?
Labai uzjauciu. As skaiciau kad geriausia greiciau bandyt nes tada sumazeja tikimybe persileist, nzn taip skaiciau.... Man sausio men konstatavo nesivystanti, visa men laukiau kol issivalys bet vasario viduri teko A patirt.... Man dar dabar guzas stoja gerklej kai tenka suzinot kad kazkas laukiasi gimdo ir tt. Puikiai suprantu kad taip negalima, jos nekaltos del mano skausmo, bet vis dar sunku. Dar uzeina verkimo priepoliai, ir jauciu kol nebus II ant NT tol ir bus taip... Kaip nors istversi.... Visos istveria....
Nijntje, zinau kaip tai baisu, bet patikek, laikas apgydis zaizdas ir skausma, nors ir jautiesi kaip su isplesta sirdimi kuri laika.
Planuoti pradekite, tada kai jausies emociskai pasiruosusi, o pats maziukas ateis, tada kada jam bus lemta ateiti.
Laikykis. Beje, jei noresi kokius tyrimus darytis, tai Olandijoje jie daromi tik po trecios nelaimes, todel ju niekas tau nesiulys, nebent pati pasirasysi. Kiek man teko susidurti su tuo, tai geriausia pasidaryti tyrimus aisku jei yra noro per atostogas Lietuvoje.
Planuoti pradekite, tada kai jausies emociskai pasiruosusi, o pats maziukas ateis, tada kada jam bus lemta ateiti.
Laikykis. Beje, jei noresi kokius tyrimus darytis, tai Olandijoje jie daromi tik po trecios nelaimes, todel ju niekas tau nesiulys, nebent pati pasirasysi. Kiek man teko susidurti su tuo, tai geriausia pasidaryti tyrimus aisku jei yra noro per atostogas Lietuvoje.
