2011 lapkritinukai

Aš saviškei visai neleidžiu rėkti. Vienetiniai atvejai, kai būna be pietų miego ir vakarais pati nebežino, ko nori, bet ji ir nurimsta greit. Dažniausiai mėginu nukrepti mintis kita linkme ar pasiūlyti kokią veiklą. Ji pas mane irgi rankinukė, nuo tada, kai išmoko šliaužioti nesu viena tualete buvusi. bet jau taip įpratau - viską be išimties darom kartu ir visame kame ji man padeda.

Gimus broliui tapo zyzlesnė ir nuolat prašosi ant rankų, tai užiminėju kaip tik išmanau, užkalbinėju dantį iki negalėjimo. Panašu, jau pamažu praeina. Aš visą tai nurašau ne tiek kad "sunkus" vaikas, o brolio gimimui, nors pavydo nejaučia, tačiau vis dėlto ir jai reikia prisitaikyti prie naujo šeimos nario ir pasikeitusio dėmesio kiekio...

o šiaip viską stengiamės spręsti principu: "Jei tu, tai aš..." Pvz. lauke, sakau: jei neisi pati ir nori ant rankų, tai tada turėsim eiti namo, nes mama negali tavęs dabar paimti, jos rankos užimtos. Ir visada pasirenka tai, kas jai naudingiau, nes supranta, kad atsakomybė perkeliama jai. Tik, aišku, jei pasirinktų ant rankų, tektų savo "grasinimą" įgyvendinti, dėl to visada reikia žadėti tik tai, ką gali padaryti... Žodžiu, stengiamės išvengti bereikalingų verkimų... Ji pas mane ir taip pajautrintas vaikas, tai tokie variantai, kaip užsidarymas kitame kambaryje mums nekaži kaip suveiktų...

O šiaip galima nueiti pas vaikų psichologą, jis padeda tiek vaikam, tiek ypatingai tėvam. Ir pati galvoju jį aplankyti, vien tam, kad žinočiau kaip elgtis su savo jautruole.

nu, as manau tas verkimas kartais neisvengimas, nes negali visada daryt taip, kaip vaikas nori.. kartais reik daryt, kaip tau reikia, o tai ne visada sutampa su vaiko norais.. Tarkim tas pasakymas, eik pati arba eisim namo Dovilei dzin.. ok, namo, bet vistiek nesk.. ir dar vezima stumk. Ji gali stovet rekt atsistojus tipo paimk! Negaliu eiti.
Aiskink neaiskines, kad mamos rankos uzimtos, mamai sunku, ar kad turi savo kojas, tai tegul eina..

Be abejo, kad neišvengiamas... Aš tik pasidalinau sava patirtimi, kaip stengiuosi jį suretinti, ir kaip kovojam su užsispyrimais... Mums labai veiksmingas tas būdas, kad leisti pasirinkti pačiai, nes supranta, kad tam tikras jos veiksmas sukelia atitinkamą atoveiksmį...

Sveikos,

pritariu Jolkai, aš irgi su saviške bandau taip susitarti. Palieku pačiai pasirinkimą, kad žinotų, jog pati save gaus kaltinti, jeigu ir pasirinkus nepatenkinta bus. Kartais pavyksta, kartais ne. Visaip būna.

Grįžome dabar iš terapeutės, šnekėjomės irgi apie tą elgesį ir kaip su mažąja elgtis, kai užsispiria, kažko tokio naujo lyg ir nepasakė, bet jaučiuosi vis tiek geriau, išsišnekėjau, patarimų ir pagyrimų gavau.

Saunuole tu,galiu pagirti.
Teko kalbet su vaiku psich.,tai butent musu amziaus vaikams toks elgesio medelis-ty leidimas pasirinkti yra tiesiog butinas.
Taciau ji akcentavo,kad reik duot rinktis is 2 galimu variantu.
pvz. klaust,pusryciams valgysi kose ar kaiusini? o ne-ka valgysi pusryciu?

Saindien maniske manes ne per metra visa diena nepaleido, na tiek pritase,kad sedziu visa issunkta net miegot nebesinori visai....
Tai maniske pas mane viena,visa demesi gauna.Iisivaizduot tik galiu,kaip sudetinga turi but su dviem pametinukais
Mamos,jums po uz kantrybe ir tvirtuma.

Fungu,kaip tavo sirdies reikalai?

Ką tokius? Tokių nežinau
Esu atsiskyrėlė, ilsiuosi ir mėgaujuosi vienuma, ramybe ir savo dukrele. Kol kas tiek

o kas tave ten laiko? mokslai? Galetai lekt pas tevukus i Norvegija

mano dičkė didelė maminukė buvo, pastoviai į mamą įsikibus būdavo, viena nežaisdavo, pietų nemiegodavo, naktim irgi keldavosi kas pusvalandį... jau stogas važiavo... bet išaugom Lukas išvis kitoks, na, bet gal todėl, kad sesę turi, tai jie vienas su kitu dažnai užsiėmę būna, tai mamai ramybė gal ir jums sesės/brolio reik, tai ir vaikas atras kitokių interesų

Vat jei kas duotu 4meti broli/sese,tai paimtume

Nepatinka man Norvegija, nors labai norėčiau arčiau saviškių būti. Gal kada nors, kada pabaigsiu studijas ir pupa paaugs. Nes kol kas negalėčiau įsivaizduoti, kad mano ex mus taip lengvai išleistų. Reikėtų teistis.

Džiugu matyti, kad tema kiek pagyvėjo

Fungu, o jūs su mažąja Vokietijoje pasilikote ar galvojate pas tėvus į Norgę?

samantila, jaučiu, kad pas jus išvis faina ir triukšming, kai visos merginos susirenka vienoj vietoj

Maniškis tai auga, sąmonėja aktyviai:
- darželis: priprato, ačiū D. Kai pradėjo sirgti nuo rugsėjo, buvo sunku - nespėja priprasti, tada vėl pertrauka, tada vėl pratinamės prie daržo. o dabar, kai buvo geras nesirgimo periodas, priprato. ypač gerai, kad tėvas į darželį veda - jokių isterijų, lupos varvinimo. gražiai su manimi namuose atsisveikina, ir tėvelį lengvai paleidžia
- puodas: labai gerai draugaujame. gana seniai bendraujame, senokai irdidelį reikalą tvarko ant puodo. turėjome bėdą, kad niekada nesiprašė. kai nuogad vaikščiojo - visada ateidavo ir į puodą padarydavo. o jei kažkas apmauta - niekada nesiprašė, darė reikalus į pampį ar triusikus. nuo savaitgalio sąmoningai pradėjau mokyti, kad prašytųsi ir maunu triusikus. vaikui kaip lūžis įvyko - net dienosnepraėjo, o pradėjo pats prašytis - nusimauna pats, viską padaro, tada prašo triusikus apmauti
- kalba: šiaip jis pas mane nešnekorius... daugiausia pasako, kaip kokie gyvūnai kalba (katė, šuo, pelė, varna, gaidys, višta, vilkas, beždžionė, karvė, gal darkeli gyvūnai). kadangi šnekame rusiškai, tai, jaučiu, žodynas kiek skiriasi mama, tėtė, duok, šita, kita, mėnulis, dėdė, baba, lėlė, ačiū (juokigniausia, kad šį žodį vienintelį savo lietuviškai... ta prasme, kad vietoj rusiško žodžio pasako asiu). ne visus šiuos žodžius taria aiškiai - ne visus garsus taria, bet tikrai stengiasi. ir labai jaučiasi, kad tobulėja
- eina susitarti normaliau... daro tai, ko prašomas. eina paaiškinti. bet LABAI nekantrus vaikinas. ypač jei kažkas nesigauna taip, kaip jis nori - pvz., neina traukinuką į kokią skylę įkišti

geros savijautos...
nesušalkime, merginos...

Mano mažius šiandien su tempa atsibudo, nors vaakre ir naktį jokių požymių nebuvo.. 37,3-37,6, o tai visai krenta. tai sėdim namuose.. išsigandau, kad čia vėjaraupiai (nes grupėje lyg yra keli vaikai apsirgę šiuo metu)... bet lyg jokių požymių.. tik labai lengva sloga ir temperatūra

Kaip visiems kitiems su sveikata?

O čia vienaiš naujesnių nuotraukų... markas ir sniegas

Kuro-Nezumi, tai aišku, kad mes DE. Aš čia sava jaučiuosi, kalbą moku, kultūrą ir viską perkandusi... Tai ir svarstau, kad anksčiausiu atveju po studijų keltumėmės į Norvegiją, jeigu ten darbą rasčiau. Ir tai reikėtų su ex prieš teismą eiti, įrodinėti ir aiškintis, kur vaikui geriau.. Nes kol kas bent nepanašu, kad jis mus laisva valia išleistų. Jeigu net atostogoms nenoroms sutikimą duoda