Agnyte, Lietuvaite ir visos kitos

, sveikos

Man net gėda, kad taip ilgai tempiau, bet pagaliau prisiruošiau
Pasikvietė jis mane pas save pailsėti į Airiją 3 savaitėm

. Aš nieko jau nebeįtarinėdama važiavau netekusi vilties apie pasipiršimą, vedybas, bendrą gyvenimą ir t.t.

Tačiau

TAI ĮVYKO
Bet viskas nuo pradžių . . .
Ir užsimaniau vieną dieną (kovo 3) aš eiti išsimaudyti į dušą, o jis man pasiūlė pagulėti vonioje. Taigi sutikau, o dar paklausė ar su putom, tai irgi sutikau

Pagulėjau, nusiprausiau, nutrynė man nugarą, jau kaip galėtų eiti laukan, bet jis vis sėdi, žiūri į mane ir taip keistai šypsosi. Sakau eik - aš toliau pati . . . bet jis, tai išeina, tai vėl ateina, tai išeina, tai vėl ateina (ir vis keistai šypsosi). O aš kaip nesuprantu taip nesuprantu kame reikalas. Tačiau kai išleidau vonioje vandenį . . . supratau kam buvo skirta "vonia", putos, tas paslaugumas ir šypsena . . . Vonios dugne išvydau auksinį žiedelį su akutėm

, o prieš mane stovėjo JIS ir toliau šypsojosi . . .
Stoviu aš visa šlapia, susuktais į kuodą plaukais, o jis kažką kalba, tik aš jau nebegirdžiu apie ką, tik paskui paklausiau - tai ko tu nori

? Nes pati realiai tuo momentu nieko nesuvokiau

Kai paklausė, ar būsiu jo žmona, dar spėjau pašmaikštauti - sakiau, kad duotų dvi minutes apsispręsti

, bet mano atsakymas būtų buvęs toks pat teigiamas, jei jis būtų to paklausęs ir prieš ketverius metus
Tai tokia ta mano istorija

, džiugu, kad nors ir po ilgo laiko, bet žmogus susivokia . . . Dabar belieka laukti leliuko

Esu laiminga, sėkmės ir jums