QUOTE(segma @ 2006 12 27, 12:40)
Sveikutės mamytės ir ne mamytės, džiugu skaityti jūsų istorijas, ašaros rieda žandais, kai skaitau. Noriu ir aš pasidžiaugti
Kartu gyvename jau 4 metukai, buvo visko ir pykčio ir juoko, išsiskyrimų ir susitaikymų . . . Dėl mūsų santykių labiau stengiausi aš nei jis. Gal todėl, kad 5 metai skirtumas tarp mūsų. Tačiau dabar mano draugas skiria man labai daug dėmesio, stengiasi būti dėmesingas ir sakė, kad ruošia man staigmeną. Neturiu aš tos nuojautos, kuria galima nuspėti kas bus, bet būtent dabar manau, kad jis man pasipirš. Apie tai pradėjau svajoti jau po 1 metų mūsų bendro gyvenimo. O dabar ir pati nesuvokiu ar to noriu. Tačiau ir labai džiaugiuosi, kad pagaliau jis to nori. Jausmas neapsakomas, žiūriu į jį ir nepažįstu žmogaus, kaip gali šitaip viskas apsiversti. Tikiuosi taip ir bus kaip galvoju
tai turi įvykti rytoj, laukiu nesulaukiu
PS: sėkmės jums visoms, o kulminaciją parašysiu ryt . . . arba poryt



PS: sėkmės jums visoms, o kulminaciją parašysiu ryt . . . arba poryt

na butinai papasakok kaip tau sekesi!!!

labai bus idomu isgirsti!
