Deja, esam...
O dabar linksmoji pusė
Aš - vis dar gyva!!! Nežinau, kieno dėka - antibiotikų ar savo kantrumo?
Žodžiu... Prasidėjo viskas praeitą penktadienį - pajutau - juda
Dešinysis apatinis protinis. Skaudžiai juda. Bet gyvent įmanoma.
Šeštadienis. Vis dar juda. Mažiau begaliu prasižiot, bet pakankamai, kad išgyvenčiau
Sekmadienis. Užjudėjo
Žandikauliai susirakino. Nebejuda. Apie dantų valymą net pasvajoti negaliu. Nusitvėrusi mažiausią žnybos šepetėlį šiaip ne taip pabrūžinau dantis. Apie valgymą tik pasvajoti - tokiais permatomai permatomais kąsneliais dar galiu šiaip ne taip įkišti į burną šį bei tą, bet valgyti tiesiog nebesinori, nes pavargsti kramtyti ir kentėti. Lengviau - nevalgyti.
Pirmadienis. Padėtis nesikeičia. Imu galvoti apie vietinį stomatologą. Vis dar priverstinė dieta - geriamas jogurtas - pats geriausias draugas
Antradienis. Nebeiškenčiu. Suprantu, kad tikriausiai po dantenomis uždegimas formuojasi, todėl viduje viskas tik dar labiau tinsta. Apsišarvuoju dezinfekcinėmis priemonėmis, papildomu veidrodėliu ir stoju darytis dantų higienos. Ilgokai pavargus, akmeninis žandas lyg ir atlėgsta. Tačiau MB spiria pas dantistą be kalbų. Paskambina, susitaria, grįžta pabūti su žnybiais. Ką gi, einu. Maloniai pasitinka apyjaunė moterėlė (hmmmm, ir aš jau tik moterėlė????
). Pakviečia kabinetan, pasiguldo į kėdutę (būtent, pasiguldo, o ne pasodina), paprašo prasižioti. Maloniai prasižioju. Jos akys maždaug tokios -
Tik tiek??? Aham, daugiau negaliu. Trumpai paaiškinu situaciją, užpildo reikiamus dokumentus - nesergu, nealergiška, vaistų nevartoju. Dar kartą maloningai prasižioju. Susišaukia visas esančias aplink dantistytes, visos žiūri. Nusprendžia - rentgenas. Ką gi, einam. Bene pirmas kartas man, pakentėsiu. Seselė besišypsodama bando man į burną įgrūsti laikiklį su rentegno kortele. Vis dar bando. Kol, galų gale, baisiai atsiprašo ir nulekia pas gydytoją. Pastaroji atėjusi paprašo pačiai kaip nors įsidėti kortelę ir pirštu paislaikyti, kol padarys nuotrauką - net palengvėja, pačiai ne taip skausminga
Sekundės reikalas ir atlikta. Kol į kompiuterį suveda duomenis, ekranėlyje pasirodo foto, aš smulkiai papasakoju apie paskutinį tokį apturėtą malonumą (tokį pat kairėje pusėje, po kurio kažkaip pilveliukyje apsigyveno kupstas). Ką gi, apžiūri nuotrauką - patinimas baisulinis virš lendančio danties. Sako - viskas, ką galim padaryti, tai praplauti su sūriu vandeniu ir išrašyti antibiotikų
Mhhhmmmm... Dar kartą bandau įrodyti, kad reiktų ant auganči danties uždėti vaistukų. Nea, praplaus vandenuku. Jei jau po savaitė nepraeis, tada ateiti, bandys kažką padaryti, nes dabar tai negalima, nes per daug viskas užtinę
Ir maloningai išrašė antibiotikų 20-čiai dienų
Po tokios procedūros vakare stipriai pablogėja. Ir einu miegoti pirma man įprasto laiko.
Trečiadienis. Nubundu anksti ryte su tvinksinčiu žandu. Ir skausmu. Kad jau reikia eiti ieškoti vaistų. Aišku - reikia būtinai intervencijos, nes bus riesta, jokie antibiotikai nepadės, jei nebus išvalytas tarpas po dantenomis. Bėda - dantistai jau nuo trečiadienio iki kito antradienio nedirba - pas mus šventės
Linksma. Išgabenu žnybius darželin ir maunu namo sukandus dantis - jei kas pasilabintų, leisčiau sau būti mandra ir neatsakyčiau. Apie valgymą net ką galvoti nėra. Sutrintos sriubos bliūdelį valgau pusvalandį. Tik pietus jau bandau rimčiau įkrimst. Kad visiškai neapsilpt. Po tokių išbandymų nusipelnau apsikabinti pagalvį ir pasnausti
Antibiotikus, dėl visa ko ir besiformuojančio pūlinio, imu gerti. Nes be savaitės pagalbos nesususilauksi... Vakare vėl ginkluojuosi dezinfekcijos priemonėmis, ilgesniais įrankiukais ir stoju prie veidrodžio. Išmasažuoju dantenas. Ir bepradedantį atsirastį pūlinį. Po ištinusiomis dantenomis gero centimetro skylė, kurią būtina išvalyti. Ilgai vargstu, bet darbą atlieku.
Ketvirtadienis. Pabundu. Skausmas vis dar yra. Bet nebe toks pulsuojantis. Žandas ištinęs. Dar kartą dezinfekuoju infekcijos vietą. Suvalgau tris koldūniukus. Vėl skalauju burną. Vakarop lyg ir ima atsileisti patinimas. Tik, pakviesta pas kaimynus valgyti pyrago, gardžiai jį pauostau...
Penktadienis. Padėtis taisosi. Vis dar žabtai neatsidaro, bet ryškiai gerėja. Aišku, ant laurų neužmiegu ir vis dar valau visas skylutes. Bet vakare net leidau sau lašišos didesnį gabaliuką sutaršyti - jetus, kad gera pilvukui
Reziume - per savaitę laiko išmestas kilogramas svorio ir pilnas organizmas antibų. Klausimas - kaip natūraliai atsatyti organizmo florą ir fauną?
20 dienų aš jų nežadu gerti, bet dar kelias tabletes prarysiu. Nesiūlykit probiotikų - čia tokių negausi, neįrodęs, kad tau jų mirtinai reikia
Ką gi - kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais.