labas,
oho, net tema prikalbejom!!
mergaiciuk, nesisildom, nesisildom.. buvo ir pas mus pasnige pries pora dienu - jau net trumpa depresija apemus buvo, galvoju, nu jomajo, negi vel ziema? istirpo viskas greitai. bet dar ne vasara

vis tevai papasakoja, kokie orai lietuvoj, tai jochaidi... uzjauciu visas...
del migdymusi kalbejot. tai pas mus 3 keliai. vienas, kai miegam guldo mama ir aukle. tai sitas pats prasciausias, nes auklei kazkokia dukimo bite vis vakarais igelia, atrodo, ir zmogus su patirtim, bet vis tiek vaikus padukina pries dedant i lova, kad ir kaip jau raminciau visus. tai jiems, zinoma, buna ne iki miegu: skrenda is lovos soskes, dekuciai, pagalves, miegmaisiai (patys atsisega...), tenka n kartu lakstyt "paduoti", tada kantrybe nebeislaiko, duodu pabliaut kokias 5 minutes, per kurias nusibaigia galutinai ir po ju jau luzta patys. brrr, nemegstu sito budo... antras, kai migdo mama ir tetis. tada vaikai buna labai laimingi (nes tetukas gi NAMIE!!), lipa tevui ant galvos, i lovas atgula uzkaitusiais veidais, bet dar gana budrus. mums atsibuciavus dar kuri laika vyksta pokalbiai ir po to jau sminga patys gana graziai. bet siaip labiausiai pasiteisian, kai guldau juos viena. nzn, pries dedama i lovytes palaikau pamyluoju kieviena, pasupuoju, padainuoju kokia lopsine, i ausytes pasnibzdu ko grazaus. na, kiekvienam vaikui tenka tokio demesio doze (idomiausia, kad kitas kantriai palaukia tuo metu..), jie kazkaip tada nusiramina, snuduriuot pradeda - tada i lovas idedu ir atia. netrunka visa tai ilgaiu 10 minuciu. paguldzius uz ranku jau nebelaikau, bet kazkaip ir nebereikia. beje, pastebejau, kad pas mus migdosi geriau, kai paliekam silpna sviesele kambary.
o su rytiniu kelimusi ir musu namuose beda. anksciau iki 8 istraukdavo, o sian va kiek po 6 atsibudo.. gal isties ta rytine sviesa trukdo? nors pas mus jau gana senokai anksti svinta... net nezinau, nuo ko cia viskas priklauso. labai skiriasi miegai diena is dienos, taisykliu cia niekaip ner..
mykolina, ir as deduosi prie tu apakusiuju burio, kurios stebisi, kaip taviskes pacios graziai keliauja kur tau reikia. man tai vis dar misija neimanoma.. gatve tai niekur su jais viena neiciau. o maniskiai dar tokie linke vis ant ranku pasiprasyti, tai jei vienas pradeda "ap ap", kitas ta pacia sekunde prisistato su ta pacia komanda. kur ten viena as issiversciau? siaip tai pratinam juos be jokiu "apap" vaikscioti, na, kai jau matau, kad pavargo, pakeliu. bet siaip.. isikabina i koja ir ne is vietos, arba cypia.. gerai, jei pavyksta demesi nukreipti. zodziu, man dar toli iki isejimo vienai su jais

snekejimas pas mus

2 kalbu rinkinys totalus. kol atsirenku, kas cia bandyta pasakyti.. siaip sneka daug, sakiniu dar nejungia, na, tokias 2 zodziu kombinacijas daugiausiai. bet istorija jau kazkokia paporinti gali - patys suvedam rysius

tik tas kalbu maisymas man pjauna truputi per smegenas. zinau, kad paskui atsirinks, kas kaip ir su kuo, bet dabar visi tie "atia baibai" ar "sese, imk truck" tai..
miciuke

dazniau islisk

baltai pavydziu darbo. dabar jau net i savo nusibodusia sena valdiska kontorele nebespjauciau.. bet kad viskas va taip va pasisuko. verslumo gysleles, kaip ir mergaiciukas, neatradau dar. o ka veikt? mastau vis, mastau...
ruosiuosi velykoms

labai daug pirmu kartu sikart (medaus torta pirma karta gyvenime kepu, dar ten tokiu neisbandytu kepsniu planuoju) - pasikvietem sekmadienio rytui sveciu, tai truputi baisu, kad eksperimentai bus nepavyke. raminuosi tik, kad kiausiniu tai jau tikrai nesugadinsiu.
jetus, o pries du metus kaip tik iskart po velyku vaziavau su tasiuku i AK

kazkaip man ne tiek pati data uzsifiksavusi, o tai, kad velykos buvo

graziu visoms artejanciu svenciu

ai, dar del knyguciu norejau parasyti. pries miega lovose pasaku neskaitom dar. pastebejau, kad jiems vis dar labai svarbu vizualiniai dalykai, t.y., kad matytu paveiksleli. o lovose prie uztemdytu sviesu tai kiek nelabai imanoma butu. be to, jie megsta skaitant prisiglausti, na, cia toks kaip ir fizinio kontakto reikalas pas mus: pasiima knyga, atsiseda man ant keliu, kitas pasonej prisiglaudzia ir skaitom visi, t.y., as pasakoju paveiksleli, jie dar nuo saves prideda. bet apskritai, tai demesi islaiko vis ilgiau ir ilgiau. turim mes viena labai megstama knyga, gal zinot, "mylesiu tave, kad ir kas nutiktu". nu man tai ziauriai ji faina, toks tekstas labai sugraudinantis, o ir paveiksleliai grazus, visa istorija ir neskaitant gali sukurti, daug detaliu, yra ka komentuoti. tai anksciau budavo, kad "paskaitydavom" tik virseli, paskui po truputi demesi vis ilgiau ir ilgiau islaikydavo. sivakar, va, pirma karta perskaitem visa knyga iki galo

kazkaip jau matau, kad ir pati istorija juos labai domina. gal netrukus ir pasakos pries miega be paveiksliuku pasidarys paklausios
tiesa, pries einant miegoti turim toki ale priesmiegini paskaityma, kiekviena miela vakara. kol i vonia leidziamas vanduo. jie kazkaip nusiramina tada, tarsi graziai uzbaigiam diena. tada jau maudynes ir lova..