QUOTE(ASTYT @ 2013 04 15, 11:20)
ačiū Rarity, dar karteli pabuvau Wadi. Jetus kaip ten nuostabu, o dar kai taip pažįstami vaizdai... ak
saunuolė tavo dukra, tokia drąsi !
QUOTE(Ingel @ 2013 04 15, 11:38)
Taip, ten nepakartojama
Jau visai baigiant...
Po pusryčių susikrauname daiktus ir važiuojame į kaimelį. ten randame šeimą, atvykusią net iš Kalifornijos - su 5 vaikais, vienas visai kūdikėlis...
Ši vyriausia
Atsisveikiname su svetinguoju šeimininku ir traukiame į Aqabą. Turime beveik visą dieną - planuojame pasimaudyti, pailsėti prie jūros.
Nuvažiavuojame į už miesto esantį paplūdymį, čia labai švaru, žmonių nedaug, bet pasirodo, kad nėra taip jau labai karšta maudymuisi, be to ir nuotaika nelabai kokia
O ir vietinės merginos maudosi visos apsirengusios
Truputį pasėdėję nutariame važiuoti į Eilatą - gal ten išsimaudysime
Nuvažiuojame į autonuomos punktą palikti automobiliuko. Paprašome, kad darbuotojai pavežtų mus iki sienos - jie maloniai sutinka - sutaupome 11 JOD (apie 40Lt).
Einame per sieną - Jordanijos pusėje visi atsipūtę, niekas niekam neįdomu - pereiname visą muitinės teritoriją ir mus grąžina atgal nuo išėjimo - pasirodo reikia antpaudų pasuose. Grįžtame - nieko nėra, einame ieškoti, kas galėtų mums juos uždėti
Paklaidžiojus, palūkuriavus, ateina žmogelis, susimokame po 10 JOD, gauname spaudus ir galime eiti į Izraelį.
Čia tvarka visai kita - nuo pat įėjimo mus vos ne už rankos vedžioja darbuotojai, šviečia bagažą, klausinėja - ko buvo Jordanijoje, ką veikėme, kiek būsime Izraelyje, prašo parodyti viešbučių rezervacijas. Aš pasakau, kad ryt išskrendu, tai mane palieka ramybėje. Dukra pasisako, kad liks dar mėnesiui Izraelyje, tai ją klausinėja ilgokai - kur apsistos, ar turi pinigų, kredito kortelių ir t.t. Tik tiek smgu, kad viskas vyksta labai maloniai, su šypsena. Pagaliau paleidžia - sėdame į taksi ir vykstame į eilatą.
Daugiau kaip ir nėra ką labai daug pasakoti Eilatas visiškai nepatiko - daugybė poilsiautojų, iš kurių matyt daugiau kaip pusė rusai, triukšmas... Na, panašiai kaip Palanga karščiausiu metu. Pajūryje tik su nostalgija pažiūrime į kitoje pusėje plevėsuojančią Jordanijos vėliavą ir einame ilsėtis.
Kitą rytą keliamės ir einame į stotį - į Tel Avivą važiuosime autobusu. Nuėjus laukia siurprizas - visi bilietai parduoti - iš vakaro kažkaip nepagalvojome nusipirkti bilietų
Gerai, kad po 1,5 val. kitas autobusas ir panašu, kad į lėktuvą spėsiu.
Kelionė autobusu atsibodo - 5,5 val. Iš pradžių važiavome per dykumas, paskui pradėjo po truputį atsirasti žalumos. Gerai, kad autobuse buvo internetas
Prisiskaičiuosi, kad oro uoste reikia būti mažiausiai prieš tris valandas, niekur neužtrukdama skubėjau ten. Teko atstovėti netrumpą eilę ir stebėti, kaip kratomi keleiviai. Nežinau, kaip renkasi ką kratyti ko ne, bet buvau tikra, kad patikrinimo neišvengsiu - juk ką tik iš Jordanijos. Atėjusi mergaičiukė (muitinės darbuotoja) klausinėjo manęs visokių dalykų. Pasakiau, kad nelabai kalbu angliškai, tai ji bandė kalbėti rusiškai, bet jos rus kalba dar prastesnė, nei mano anglų
Bet kažkaip susikalbėjome, gavau lipduką, paskui peršvietė bagažą ir leido eiti be patikros
Prisiminiau, kad per skubėjimą nenupirkau lauktuvių - teko apsipirkti duty free. Tik neįvertinau, kad tai jungiamasis skrydis, parskrendu ne iš ES ir ten Rygoje pereiti patikrą - taip netekau savo vyno
Dar vienas nutikimas - Petroje viešbutyje palikau savo kedus, tai teko per sniegą bristi su basutėmis
Kelionė buvo puiki
Ačiū skaičiusiems
Puikių visiems kelionių ir gerų įspūdžių