Izraelis - Jordanija

Įspūdinga kelionė viskas labai gražiai ir iš širdies perteikta

Labai aciu uz patarima As manau meginsiu atviras, nes mano kojos laabai linke prakaituot, o dar kai toks karstis
Lauksim kantriai jusu ikvepimo

Labai ačiū

6 diena

Miegame neįtikėtinai gerai - pabundame nuo beldimo iš šūksnių - pusryčiai. Velniava, nors dar tik maždaug 6 ryto, bet saulė jau patekėjusi - pramiegojome saulėtekį. Vis tik greitai čiumpu fotoaparatą ir kariuosi ant uolos. Vaizdai tokie, kad darosi silpna - saulė dar neaukštai ir fantastiškai apšviečia gretimas uolas. Galėčiau ten likti amžinai











Deja, saulutė greit kylą, o ir mūsų virėjas nerimauja - pusryčiai ant stalo - tenka ropštis žemyn, pusryčiauti ir važiuoti į kaimelį.
Čia randame ištikimai mūsų laukusį mašiniuką

Parvykę randame kitus keliautojus, pasiruošusius šturmuoti Wadi Rum. Truputį jiems pavydžiu.



Tas pagyvenęs vyriškis kairėje - rusas iš Maskvos, puikiai žinantis Lietuvą, ne kartą buvęs. Keliauja vienas.
Norėtume susimokėti ir važiuoti, bet vos tik užsimename apie tai, mūsų šeimininkas tik šypsosi ir nieko nesako. Mums besėdint ir bekalbant, renkasi daugiau žmonių. Staiga išgirstame lietuviškai "Kaip smagu girdėti lietuvišką kalbą" - pora iš Vilniaus, keliaujanti nuo Ammano iki Aqabos. Apžiūrėję daugybę įdomių dalykų ten, kur mums nuvykti, deja pritūko laiko ir truputį pavedė mano, kaip kelionės planuotojos, sugebėjimai
Kol nutils šurmulys, išeinu pasivaikščioti aplinkui.



Po truputį visi skirstosi - kas kupriukais, kas džipais - visi palieką kaimelį ir vyksta patirti savo įspūdžius dykumoje. Liekame tik mes su dukra ir stovyklos šeimininkas Eghab. Pamatęs šią nuotrauką jis labai juokėsi ir kartojo - kokios skirtingos spalvos



Dar po kelių stiklinių arbatos, kavos, susimokame ir traukiame tolyn - šiandien mūsų laukia Petra
Mus palydi beveik susiliejantis su uolomis kupriukas



Pasiekiame greitkelį ir pirmyn

Smagu, kad ikvepimas gryzo

Išsukus iš greitkelio link Petros Karališkuoju keliu, prasideda kilimas į kalnus ir neapsakomas grožis. Bet žiūrint į termometrą automobilyje darosi nejauku - temperatūra nuo +30 susitraukia iki +8. Poroj vietų išlipu fotografuoti - šalta ir toks vėjas, kad kuo greičiau neriu į mašiniuką ir toliau vaizdus geriu akimis. Gerai, kad vairuoja dukra, tai aš galiu ramiai tyrinėti apylinkes.









Į Petrą, o tiksliau miestelį prie jos Wadi Musa nuvažiuojame jau po pietų - ilgokai užtrukome dykumoje. Aišku, kad į Petrą šiandien nebeisime. Įsikuriame viešbutyje, truputį pavaikščiojame po miestelį. Sutikti lietuviai sakė, kad netoli yra mažoji Petra ir ten labai gražu. Užrašė koordinates. Deja, suvedus į navigaciją paaiškėja, kad nuo mūsų iki ten apie 80 km - truputį per toli, nes, ten temsta gan anksti ir staiga
Paklausinėjame viešbutyje dirbančio vaikinuko apie mažąją Petrą jis sakosi nieko nežinąs, o gal nesusikalbame. Pažiūrėję į žemėlapį nusprendžiame nuvažiuoti į netoliese esanti miestą Ma'an. Tai visiškai neturistinis miestas ir mūsų pasirodymas ten sukelia tikrą sensaciją Nelabai drįsau fotografuoti, nors gal ir be reikalo.
Vyrai fotografuojasi labai noriai. Moterys nelabai







Ši sutiko būti nufotografuota














Papildyta:






Kelios gatvelės ištisinis turgus. Matėme dirbant netgi vieną moterį. Sugalvojome išgerti kavos, deja, niekur nesimato jokios įstaigos, kur tą būtų galima padaryti. Vien parduotuvėlės ir kirpyklos. Ten, aišku, ir dirba ir kerpasi vieni vyrai. Jie ten gurkšnoja arbatą, bet neisi ko gero į kirpyklą prašyti arbatos. Randame saldumynų parduotuvę, joje staliukai. Apsidžiaugiau, bet per anksti - pasirodo čia yra tik šalti gėrimai - coca cola, sprite ir panašūs Bet vienoje vietoje nusišypso laimė - kažkokia užkandinė, kurioje galima nusipirkti maisto išsinešimui (norėjau pabandyti, bet kažkaip pabijojau) ir antrame aukšte galima išgerti kavos. Ne tiek tos kavos norėjau, tuo labiau, kad aš jos beveik negeriu, bet pažiūrėti kaip atrodo kavinė.
Vaizdas toks - pamenate prieš daugybę metų tiesdavo mamos ar močiutės ant virtuvinių stalų tokias storas klijuotes spalvotas. Tai čia panašiomis apkloti stalai, ant keletos dar nenukraustyti maisto likučiai, žmonių nėra. Mums atėjus vyrukai greit susitvarko, atneša man kavos ir po stiklinę įfasuoto vandens.
Vyrukai atrodo tvarkingai


Ko gero užtenka mums Ma'an - važiuojame ilsėtis. Pakeliui randame nežinia kelintų metų automobilį. Kadangi aš namie vairuou mazdą, tai neiškenčiau nenufotografavusi.



Mus užkalbina keletas jaunų merginų, deja nesutinka fotografuotis.
Vykstame atgal į Wadi Musa - rytoj jau tikrai mūsų laukia Petra

Rarity, kaip smagiai paklaidžiojot po gretimą miestelį labiausiai įstrigo moters portretas...
ka jūsų klausinėjo jordaniečiai užkalbinę?

Bet tie pyrageliai ju labai skanus. Maciau ten uz tu apsikabinusiu vaikinu nugaros. Ar jus bandete? Mes tai dezutemis pirkome prie arbatos.

Is kur jus, kokie vardai, ar pirma karta Jordanijoje, kaip jums cia patinka, sveiki atvyke... Na tokie paprasti neikyrus klausimai:)


Na, pas mus su mityba tokie specifiniai dalykai - dukra visai nevartoja miltiniu patiekalu, as bandau vengti baltu miltu Taip kad neragavome

Sveiki sulaukę Šventų Velykų (nors labiau norisi sakyti Kalėdų )
Įdomu, kaip dabar Jordanijoje sekasi Astytei
Kol žiema ir toliau krečia pokštus, kviečiu Jus persikelti ten kur saulė, karštis ir uolos.

PETRA
ką galiu pasakyti - nuostabus, įspūdingas gamtos ir žmogaus (arba nežemiškų būtybių) kūrinys. Bet apie viską iš pradžių. Rytas, jaučiauosi labiau sergamti nei sveika. Lauke nėra labai karšta - reikia striukių. Tiesą sakant džiaugiuosi tuo - laukia daug vaikščiojimo, o karštis tam tikrai nepadeda. Nuvažiuojame automobiliu iki įėjimo į Petrą, bilietai tik už grynus - jokių kortelių. Gerai, kad šalia yra keitykla ir keičia kur kas geriau nei pasienyje Paprašau žemėlapių - sako, kad jie prie įėjimo. Ten jų taip pat niekas nesiūlo - tenka pasiprašyti - atneša
Įėjus pro vartus, reikia dar gerokai paėjėti iki tarpeklio. Čia daugybė siūlytojų su arkliais - susigundome. Per vidurį jojimo jie sustoja ir pasiūlo mums užjoti į kalną Indiana Jones keliu. Iš pradžių nesutinkame, sakome, kad eisime pačios, bet paskui vis tik susigundome. Suprantu, kad aš pati šiandien tikrai niekur neužkopsiu, tai kodėl nepasinaudoti galimybe pamatyti. Viskas buvo labai puiku, tik jei kas susigundysite šiuo dalyku - iš karto sutarkite kainą - kiek turėsite mokėti iš viso, be jokių papildomų dalykų.
Sako, kad kopsime šiuo takeliu Man kažkaip baugoka



Pasirodo viskas visai neblogai. Beje, mes abi su dukra pirmą kartą sėdėjom ant arklių.

Vaizdai pakeliui















Truputį sunkoka fotografuoti jojant

Wadi Musa





Papildyta:
Kavinė - gal ir be reikalo nesustojome išgeri čia kavos





Jei gerai pažiūrėsite, apačioje pamatysite mažus žmogeliukus, einančius tarpekliu į Petrą



Kitoje tarpeklio pusėje pamatome kažką... mūsų vedlys paaiškina, kad žmonės ten užkopia per kelias valandas ir tai yra vieta jiems pailsėti. Ir tikrai, netrukus pamatome ir kelis žmones.



Štai ir Petra po mūsų kojomis











Mūsų arkliukai

Papildyta:
Atsisveikiname su mūsų vedliais ir prisėdame ant uolų užkąsti. Vaizdai nuostabūs



Obeliskai



Spec. Jūržolei - tulpių ten tikrai yra. Tiesa, žydėti joms dar per anksti, bet jų pilna visoje Petroje ir net Wadi Rume radome








Papildyta:
Ant pasaulio krašto













Po truputį teks pradėti leistis. Nuo obeliskų buvo nuorodą į vienuolyną, bet nesiryžome ten eiti - koks kelias nežinojome, o aš jaučiausi kuo toliau tuo blogiau
Lipdama šiais laipteliais žemyn prisiminiau Jūržolės kopimą su asiliukais ir pagalvojau, kad vargu ar norėčiau čia su jais kopti





Nors žiūrint, kaip vietiniai šokinėja tomis uolomis su savo asiliukais, atrodo taip viskas paprasta



Nusileidus maždaug pusę kelio, sutinkame keletą jaunuolių - įraudusių, uždususių. Dukra jiems pasakė, kad jie nuėjo jau daugiau nei pusę kelio ir, kad ten viršuje tikrai labai gražu, bet jie persigalvojo ir pradėjo leistis žemyn. Manau, kad jie padarė didelę klaidą ir nepamatė visos Petros didybės.
Papildyta:






Nusileidome ir žavesys dingo - rėkaujantys ir visliojantys klientus vietiniai, daugybė daugybė turistų. Triukšmas, dulkės... Negali sustoti ir pajausti tos vietos, jos auros, magnetizmo.













Papildyta:


















Papildyta:



















Papildyta:




Baigiasi mūsų vizitas Petroje. Labai gražu, įdomu, bet grįžti čia nenorėtume

Tarpeklis

Grįžę į viešbutį sudrimbame vestibiulyje - kambaryje nėra interneto, tai galvojame truputį pažiūrėsime, kas vyksta.
Dykumoje sutikti lietuviai užrašė mums mažosios Petros koordinates. Bandėme suvesti jas į navigaciją ir patikrinti, kur ji yra, deja, rodo, kad tas objektas maždaug už 80 km Klausėme viešbutyje - nežino, arba nesusikalbame. Na ir gerai, nereikia. Ją norėjome aplankyti vakar. Šiandien, važiuodamos į Petrą, radome nuorodą - iki mažosios Petros gal 5 km Bet šiandien tam nebeturime nuotaikos.
Atsigeriame arbatos ir viešbučio berniukas klausia, kokie mūsų planai vakarui. Gal naktinė Petra - ko gero ten labai gražu, bet mes apie Petrą net pagalvoti nenorime
Tada mums pasiūlo hamamą - mielai sutinkame - reikia atsipalaiduoti, pailsėti. Sutariame, kad 17.30 susitinkame vestibiulyje. Turime daugiau kaip 1,5 val. - einame į kambarį truputį pailsėti. Maždaug po pusvalandžio - beldimas į duris ir klausimas, tai jūs dar neinate. Nieko nesuprantame - vėl nesusišnekėjome Na gerai, susiruošiame greituoju būdu. Hamamo garinėje vietoje atsipalaidavimo gauname kokius 5 ar 6 prancūzus. Atrodo, kad jų koks 100. Na ir kodėl tokioje vietoje, kurioje norisi tik ramybės reikia kelti tokį triukšmą. Gerai, kad prancūzai nelabai pakelia karštį - jie atidaro duris - mums šalta - uždarome. Tada jie labai greit susivynioja ir dingsta - pagaliau ramybė. Paskui mūsų laukia pilingas, masažas, džakuzi.
Vienas iš mus maudančių vyrukų pradeda klausinėti kaip mums čia patinka, prisistato, kad viešbučiai priklauso jo šeimai ir pasiūlo vykti į pikniką į mažąją Petrą. Pamąstę sutinkame. Vyrukas sako - dabar 19.30, tai susitinkame vestibiulyje 20.00. Pažiūrime į savo laikrodį ir viską suprantame - pasirodo Jordanijos ir Izraelio laikas skiriasi 1 val., o mes visą tą laiką gyvenome kitu laiku Pamenate, sakiau, kad buvo nepatentinti automobilių nuomoje - pasirodo mes vėlavome ne pusvalandį, o 1,5 val.
Po hamamo toks atsipalaidavimas - norėtųsi lįsti į lovą ir jaukiai susisukus miegoti, bet reikia važiuoti. Truputį neramu - į ką mes veliamės. Važiuojame mūsų automobiliu. Važiuojame važiuojame - mūsų palydovas kažkam paskambina, pasikalba arabiškai - čia pristok, ne ne čia - važiuok toliau.... Juokaujame, kad gal jau parduos - bet viešbutyje žino su kuo ir kur išvažiavome - tai gal neparduos
Pagaliau kažkur sustojame - gaila, kad tamsu - turėtų būti gražu. Bet iš kitos pusės gerai, kad tamsu - matosi daugybė žvaigždžių, vyrukai įrengia labai šaunią ir romantišką vietelę - pridega žvakių, užkuria laužą, padengia improvizuotą stalą - daugybė valgio - mėsytė, daržovės, vaisiai, arbata, gaivieji gėrimai. Siūlo kaljaną - mes jo nerūkome, tai ir jie nerūko. Klausiu, kodėl mums jie tai pasiūlė - juk matosi, kad tai suorganizuota tik mums. Atsako, kad tai kaip viešbučio dovana
Šauniai pasėdime kokią valandžiukę. Darosi šalta, gęsta žvakės - laikas miegoti.
Vakaras buvo šaunus. Deja, neturėjau fotoaparato. Vienas kadras telefonu



Grįžę mąstome ką daryti toliau. Planavau, kad grįšime į Aqabą, vyksime į pietinį paplūdimį porai naktų. Ten panardysime, pasimaudysime, bet po triukšmingo pabuvimo Petroje norime ramybės - skambiname mūsų šeimininkui į Wadi Rum ir klausiame, ar mus priims - norime pabėgti nuo visko... Mielai sutinka, taigi rytoj vėl Wadi Rum

dar bent pora karteliu grizau pakeliauti kartu su tavim