Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 19 tema

QUOTE(*** @ 2013 04 23, 17:38)
Foto daryta iki grindu betonavimo? Ar grindys uzsipyle iki pat duru ant pamato? Koks siltalo storis gavos ant pamato ar isvis isejo jo ten nors kiek idet?


Taip, nuotrauka iki betonavimo, tarp pamato ir betono ne mažiau 2 cm putplasčio.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 04 23, 20:59)
Nereikėtų to apšerkšnijimo sureikšminti. Namas juk buvo ką tik pastatytas, sienos nešiltintos ir viduje vos keli laipsniai plius. Ateinančią žiemą vaizdas bus visiškai kitoks.


Sureikšmint nesureikšminu, bet aplėdėjimas ir šerkšnas žiemos metu parodė apšiltinimo trūkumus neblogiau nei termovizija. Beje, ant antro aukšto lubų kampuose rinkosi kondensatas, kas irgi rodė, kad būtent kampai buvo vėsiausios lubų vietos.

Akcentą dedu į tai, kad nei ant vieno kito lango su MD+ nieko panašaus nebuvo net prie lauko ~-17C, kai viduje buvo ~+2C ~+3C. Faktas, kad durys prasčiausios termo varžos. Turiu įtarimą, kad ir termomodulių jose nėra.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 23 balandžio 2013 - 22:00
QUOTE(DEU @ 2013 04 23, 16:54)
Tai tik iš vienos pusės pažiūrėjus, kad sutilptų į U 0,7. Dėl viso kito tie langai puikūs.  4u.gif


Kad sutilptų į U=0,7, visi langai turės būti didesni, turėsi vengti mažesnių langelių. Su PHPP dabar bandau skaičiuoti savo langus, tai pakraupęs, durų mažųjų stikliukų lango dalies U=1,21, tiesa jie labai maži, ir jei skaičiuoti bendrą langų varžą, šis išskirtinis nukrypimas ištirps apie U=0,8 sritį. Tik vitrina skelta į dvi dalis pagal PHPP pas mane siekia U=0,72, visi kiti langai dar daugiau.

Tiesa, kadangi nežinojau kokias reikšmes imti termo tilteliams, tai ėmiau vienas didžiausių, tad tie skaičiai tikrai turėtų sumažėti. Pasirinkus vienas mažiausių reikšmių, langų U sumažėjo, ir visų pietinėje pusėje esančių langų bendras U=0,68. Šalia durų mažojo langelio U=1,03, o pačių durų U=0,77.

Visi čia pateikti langų skaičiavimai, tiktai su gamintojo deklaruotais Geneo MD+ 72mm aukščio langų profilio Uf=0,91 dydžiais.

Taip kad montavimas turi labai didelę įtaką.

Be to, rėmo apšiltinimo klausimas. Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad jis skirtas tiktai sumažinti langų ilginiam termo tilteliui. Į PHPP reikią suvesti langų rėmo Uf vertę. Jei lango rėmas iš išorės neapšiltintas, tai jo U vertė ir yra tokia, kokia yra deklaruota gamintojo. Apšiltinant rėmą iš išorės, kaip ir skaičiuojant visas atitvaras, jau reikia įtraukti visų sluoksnyje esančių medžiagų šiluminę varžą ir ją sudėti. Kodėl rėmas turi būti skaičiuojamas kaip nors kitaip?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 balandžio 2013 - 08:44
Papasakokit ka daret su rostverku is isores? Kolkas atkase, nutepe disperbitu, klijuos 20cm geoporu. Kas toliau? Ar verta i kokias cemento drozliu plokstes investuot? Bet turbut logikos mazai jai uz metu klijuosiu klinkeri?

Mintai kokioi stadijoj tavo pamatai?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 24 balandžio 2013 - 08:25
QUOTE(*** @ 2013 04 24, 08:23)
Papasakokit ka daret su rostverku is isores? Kolkas atkase, nutepe disperbitu, klijuos 20cm geoporu. Kas toliau? Ar verta i kokias cemento drozliu plokstes investuot? Bet turbut logikos mazai jai uz metu klijuosiu klinkeri?

Mintai kokioi stadijoj tavo pamatai?


Aš kadangi prieš pat statybas buvau prisiskaitęs apie pelių ir žiurkių pavojų, o mano sklypas kraštinis, aplink jį miškas, tai graužikų spiečiai, galvojau pamatus saugoti iš išorės cementinėmis plokštėmis, bet kai pradėjau statybas, dirbdamas nepastebėjau graužikų labai didelio susidomėjimo mano statiniu ir putplasčiu, todėl kai pamačiau, kad man būtina greičiau įrengti pamatų drenažą, atkasiau pamatus, juos nutepiau mineraline hidroizoliacija, apšiltinau 20cm putplasčiu EPS100, putplastį nuarmavau su tinkleliu ir ant viršaus uždėjau drenažinę membraną. Aplink sumečiau drenažinį vamzdį, užpyliau žvyro sluoksnių ir viršų užverčiau žemėm.

Dabar manau, kad su hidroizoliacija pamatui truputį persūdžiau. Iš kur iki pamato ateis vanduo, kai jis su membrana greitai nudrenuojamas žemyn, o iš ten drenažinio vamzdžio surenkamas ir nuvedamas nuo namo.

Žiemą jokių pėdučių ant sniego neužtikau, nutirpus sniegui, aplink namą jokių urvelių nepastebėjau. Dėl žiurkių kaip ir ramu pakolkas, taip kad su pamatais daugiau nieko ir neketinu daryti, kol neprasidės gerbūvio darbai. Tada dar nusimato sijonėlis aplink pamatus, bet tai dar palauks, labai su tuo neskubu. Jau dabar nuo pamatų liko keli pokai putplasčio, dar liks nuo fasado, tai gal sijonas iš vis papigiai išeis, be papildomų išlaidų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 balandžio 2013 - 08:40
Ar cia standartine praktika sia membrana deti ant nuarmuoto pavirsiaus? Kazkaip isivaizduoju jog armavimas turetu buti jau pats pavirsius?

Ir siaip kazkaip isivaizduoju jog si membrana labiau sklepui skirta ar kazka maisau?

QUOTE(mintas @ 2013 04 24, 08:36)
Aš kadangi prieš pat statybas buvau prisiskaitęs apie pelių ir žiurkių pavojų, o mano sklypas kraštinis, aplink jį miškas, tai graužikų spiečiai, galvojau pamatus saugoti iš išorės cementinėmis plokštėmis, bet kai pradėjau statybas, dirbdamas nepastebėjau graužikų labai didelio susidomėjimo mano statiniu ir putplasčiu, todėl kai pamačiau, kad man būtina greičiau įrengti pamatų drenažą, atkasiau pamatus, juos nutepiau mineraline hidroizoliacija, apšiltinau 20cm putplasčiu EPS100, putplastį nuarmavau su tinkleliu ir ant viršaus uždėjau drenažinę membraną. Aplink sumečiau drenažinį vamzdį, užpyliau žvyro sluoksnių ir viršų užverčiau žemėm.

Dabar manau, kad su hidroizoliacija pamatui truputį persūdžiau. Iš kur iki pamato ateis vanduo, kai jis su membrana greitai nudrenuojamas žemyn, o iš ten drenažinio vamzdžio surenkamas ir nuvedamas nuo namo.

Žiemą jokių pėdučių ant sniego neužtikau, nutirpus sniegui, aplink namą jokių urvelių nepastebėjau. Dėl žiurkių kaip ir ramu pakolkas, taip kad su pamatais daugiau nieko ir neketinu daryti, kol neprasidės gerbūvio darbai. Tada dar nusimato sijonėlis aplink pamatus, bet tai dar palauks, labai su tuo neskubu. Jau dabar nuo pamatų liko keli pokai putplasčio, dar liks nuo fasado, tai gal sijonas iš vis papigiai išeis, be papildomų išlaidų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 24 balandžio 2013 - 08:44
QUOTE(*** @ 2013 04 24, 08:42)
Ar cia standartine praktika sia membrana deti ant nuarmuoto pavirsiaus? Kazkaip isivaizduoju jog armavimas turetu buti jau pats pavirsius?

tai negi siulai drenzine membrana uzarmuot ?smile.gif
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2013 04 24, 08:42)
Ar cia standartine praktika sia membrana deti ant nuarmuoto pavirsiaus? Kazkaip isivaizduoju jog armavimas turetu buti jau pats pavirsius?


Tai kad nežadu ten nieko daugiau daryti, pas mane ten tas nuarmuotas sluoksnis ir yra galutinis. Na nestatybininkas esu, nelabai turiu su kuo pasikonsultuoti, bet šeip tai nematau tame nieko blogo. Kam tą paviršių dar dengti kokiais tai dekoratyviniais tinkais, kai pamatai yra užkasti po žeme ir ant viršaus nuo išorės poveikio apsaugoti drenažine membrana. Kai bus sutvarkytas gerbūvis, bus žinomas grunto lygis, membranos dalį išlindusią iš žemės nupjausiu ir atidengtai pamatų daliai jau naudosiu kokias nors apdailines medžiagas, bet to tikrai nežadu daryti šiais metais, todėl galvos sau nesuku, ateis laikas, tada ir galvosiu.
Atsakyti
Suprantu kai dalis lieka po zeme, o ka daryti su dalim kuri lieka virs zemes koks ~20cm?

PS atsakyti nebutina, praktiskai Minto atsakymas atsake i klausima smile.gif


QUOTE(madwifi @ 2013 04 24, 08:49)
tai negi siulai drenzine membrana uzarmuot ?smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 24 balandžio 2013 - 09:21
Noriu užduoti pakankamai specifinį klausimą susijusį su PHPP programa, tad mano klausimas skirtas labiau DEU ir kitiems su PHPP programa susipažinusiems. Jis apie langų šiltinimą.

PHPP neradau galimybės, nustatyti langų rėmų apšiltinimo, bet mano nuomone, reikėtų taikyti tą patį principą, kaip ir visoms kitoms atitvaroms, tai yra, jei lango rėmas yra 15 cm, apšiltinom jo 13 cm ir palikom neapšiltintą 2 cm dalį. Tokiu atveju pildom lango parametrus su 2 cm rėmu ir atsiranda dar viena atitvaros rūšis, kurią reikia įtraukti į “U-Values” – “apšiltinta rėmo dalis”. Joje įrašai rėmo varžą ir ant jo esančio apšiltinimo bei apdailos varžas, bei “areas” srityje įrašai jų užimamą plotą, atitinkamai minusuodamas kitų atitvarų užimamą plotą.

Čia aš taip išmasčiau, kad turėtų būti pildomi apšiltinti langai PHPP programoje, kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 04 26, 10:11)
Noriu užduoti pakankamai specifinį klausimą susijusį su PHPP programa, tad mano klausimas skirtas labiau DEU ir kitiems su PHPP programa susipažinusiems. Jis apie langų šiltinimą.

PHPP neradau galimybės, nustatyti langų rėmų apšiltinimo, bet mano nuomone, reikėtų taikyti tą patį principą, kaip ir visoms kitoms atitvaroms, tai yra, jei lango rėmas yra 15 cm, apšiltinom jo 13 cm ir palikom neapšiltintą 2 cm dalį. Tokiu atveju pildom lango parametrus su 2 cm rėmu ir atsiranda dar viena atitvaros rūšis, kurią reikia įtraukti į “U-Values” – “apšiltinta rėmo dalis”. Joje įrašai rėmo varžą ir ant jo esančio apšiltinimo bei apdailos varžas, bei “areas” srityje įrašai jų užimamą plotą, atitinkamai minusuodamas kitų atitvarų užimamą plotą.

Čia aš taip išmasčiau, kad turėtų būti pildomi apšiltinti langai PHPP programoje, kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Aš su PHPP programa nesisipažinęs, tad mano klausimas galbūt bus netikslus.
Jeigu PHPP skaičiuoja atitvarų šilumos nuostolius, tai teoriškai ji turėtų atsižvelgti, kad angokraščiuose nuostoliai bus didesni(šilumai nereikia įveikti viso šiltalo storio, jis rinksis trumpesnį kelia link angokraščio). Jeigu taip, tai kai jūs tarp lang rėmo(2cm) ir angokraščio, įdedate papildomą atitvarą(lango rėmas + apšiltinimas) ar PHPP teisingai sudėlios šilumos nuostolius? Nes pagal naują išdėstymą sienų šilumos laidumas ties angograščiais tikrai keičiasi į geresnę pusę (tik kaip apskaičiuoti ant kiek).

Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 04 26, 10:11)
Noriu užduoti pakankamai specifinį klausimą susijusį su PHPP programa, tad mano klausimas skirtas labiau DEU ir kitiems su PHPP programa susipažinusiems. Jis apie langų šiltinimą.

PHPP neradau galimybės, nustatyti langų rėmų apšiltinimo, bet mano nuomone, reikėtų taikyti tą patį principą, kaip ir visoms kitoms atitvaroms, tai yra, jei lango rėmas yra 15 cm, apšiltinom jo 13 cm ir palikom neapšiltintą 2 cm dalį. Tokiu atveju pildom lango parametrus su 2 cm rėmu ir atsiranda dar viena atitvaros rūšis, kurią reikia įtraukti į “U-Values” – “apšiltinta rėmo dalis”. Joje įrašai rėmo varžą ir ant jo esančio apšiltinimo bei apdailos varžas, bei “areas” srityje įrašai jų užimamą plotą, atitinkamai minusuodamas kitų atitvarų užimamą plotą.

Čia aš taip išmasčiau, kad turėtų būti pildomi apšiltinti langai PHPP programoje, kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?


mano nuomone tai klaidingas skaičiavimas. tu ant rėmo nors ir metra šiltalo dėk šaltis rėma šaldis ne per ji, o atšaldis išorine rėmo plasmase per tuos du likusius cm prie stiklo juk plasmase neblogas laidininkas. priedo tai daug artesnis keles šaldit rėma iš šono nei šalčiui keliaujant per šiltala kaip nori skaičiuot. ir dar ko gero oro kameros rėme išdeliotos didžiai taip kad oro judėjimo pagalba kuo mažiau šaltis eitu gilyn bet į šonus abejoju.
aišku tai kele šalčio prailgina kuo daugiau užleidi bet kokio storio visiškai neloše. ko gero labai didelės naudos kaip tikiesi nebus, mediniu langų atveju ta nauda turėtu buti gerokai juntamesnė.
Atsakyti
QUOTE(Igr540 @ 2013 04 26, 09:41)
Aš su PHPP programa nesisipažinęs, tad mano klausimas galbūt bus netikslus.
Jeigu PHPP skaičiuoja atitvarų šilumos nuostolius, tai teoriškai ji turėtų atsižvelgti, kad angokraščiuose nuostoliai bus didesni(šilumai nereikia įveikti viso šiltalo storio, jis rinksis trumpesnį kelia link angokraščio). Jeigu taip, tai kai jūs tarp lang rėmo(2cm) ir angokraščio, įdedate papildomą atitvarą(lango rėmas + apšiltinimas) ar PHPP teisingai sudėlios šilumos nuostolius? Nes pagal naują išdėstymą sienų šilumos laidumas ties angograščiais tikrai keičiasi į geresnę pusę (tik kaip apskaičiuoti ant kiek).



Taip, sujungimo vieta yra termo tiltelis, bet jis PHPP programoje taip ir įvardijamas, tiksliau dėl langų ten yra du termo tilteliai įrašomi privalomai. Galima begalę jų prirašyti specialiai tam skirtoje dalį, bet kas liečia šiuos termo tiltelius, jie įrašyti langų duomenų įrašymo sritį.

Tie du termo tilteliai įrašomi ties langų sritimi yra 1) stiklo paketo termo tiltelis kuris atsiranda dėl laidesnių šilumai rėmelių, būtent todėl ir rekomenduojama seniau visur montuojamus aliumininius rėmelius keisti turinčiais didesnę šiluminę varžą, kad sumažinti šį termo tiltelį, ir 2) linijinis lango montavimo termo tiltelis.

Ties termo tiltelių skiltimi įrašomi du dydžiai kiekvienam langui atskirai, be to, šalimais reikia nurodyti kiekvienai lango kraštinei, ar ji ribojasi su siena ar kitu langu. Spėju, kad jei nurodai, jog langas ribojasi su kitu langu, tos kraštinės lango montavimo linijinio termo tiltelio įtaka neskaičiuojama.

Taigi, kad ir kaip apšiltinsime langus, kažkurioje vietoje, apšiltinimo sluoksnis baigsis ir ties ta vieta bus linijinis termo tiltelis, kurį būtinai reikia įrašyti į PHPP, norint gauti tikslius rezultatus.

Deja, nežinau kokias termo tiltelių reikšmes turėčiau įrašyti, todėl eksperimentuodamas įrašinėju įvairias tarpines reikšmes tarp PHPP programoje pateiktų pavyzdžių ribinių dydžių.
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2013 04 26, 10:27)
mano nuomone tai klaidingas skaičiavimas. tu ant rėmo nors ir metra šiltalo dėk šaltis rėma šaldis ne per ji, o atšaldis išorine rėmo plasmase per tuos du likusius cm prie stiklo juk plasmase neblogas laidininkas. priedo tai daug artesnis keles šaldit rėma iš šono nei šalčiui keliaujant per šiltala kaip nori skaičiuot. ir dar ko gero oro kameros rėme išdeliotos didžiai taip kad oro judėjimo pagalba kuo mažiau šaltis eitu gilyn bet į šonus abejoju.
aišku tai kele šalčio prailgina kuo daugiau užleidi bet kokio storio visiškai neloše. ko gero labai didelės naudos kaip tikiesi nebus, mediniu langų atveju ta nauda turėtu buti gerokai juntamesnė.


Dėl medinių langų sutinku, bet ir plastikiniuose, mano nuomone yra nemažas rezervas. Beje, jei kalbėti apie tavo paminėtą niuansą, kad plastikas pakankamai laidus šilumai, tai jei rėmą apšiltinsim pilnai, apšiltinimo sluoksnį privesdami iki pat stiklo paketo, kaip kad padarė Simonas Klezys su savo langais, tai neturėtų likti pagrindo tavo išsakytoms abejonėms. Kaip manai?
Papildyta:
Beje, dėl langų apšiltinimo ir PHPP programos. Ar neužkliuvo niuansas, kad galima nurodyti lango rėmo storį kiekvienai kraštinei atskirai?

Man tai užkliuvo. Jei kalbėti apie medinius langus, tai gal mažiau aktualu, bet jei kalba eitų apie plastikinius, tai juk langų rėmų visos kraštinės daromos iš vieno ir to pačio profilio, kurio storis visose lango kraštinėse turi būti identiškas.

Aš čia matau įrodymą, to, kad PHPP programoje turėtų būti rašoma neapšiltinta rėmo dalis.

Narvid paminėtas plastiko šilumos laidumas aišku išlieka, bet jis iš tikrūjų įtakos linijinį lango montavimo termo tiltelio dydį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 26 balandžio 2013 - 12:49