Pasyvus namas - 19 tema

Planas B yra žymiai realesnis nei A
O jūs paskaičiuokite prieš spėliodamas 3m betono neturėtų slėgti daugiau nei 59kPa net naudojant sunkųjį betoną ir imant, kad jis yra labai slankus, vos ne skystas.

EPS150 turi mažiausiai 150kPa atsparumą gniūždymui prie 10% deformacijų ir 60kPa prie ~1% deformacijų.
60kPa atitinka 6 metrų vandens stulpo hidrostatinį slėgį ir ~3metrų skysto betono stulpo slėgį. Problemų dėl deformacijų neturėtų būti jeigu EPS atitiks specifikacijas.
Dar reikėtųatkreipti dėmesį į EPS "išplaukimą" į paviršių skystame betone, sklylių užkamšymą.
Video apie EPS nuimame sienos klojinyje:
http://www.youtube.c...h?v=xZ_46jMGl7I
Gaila, kad EPS toks plonas ir dedamas per vidurį, tarp betono sluoksnių.

Faneros klojiniai su nemažai medžio sutvirtinimų:
http://www.youtube.c...h?v=DlBZA80gLw8

Procesas atrodo mažiausiai 2 kartus imlesnis darbui nei ICF.

Tik 2? O medžiagos ir įrankiai?

Nu va, prisėdau prie kompo, o paskaičiuot ir nespėjau Deformacijas žinoma toleruojam iki 1%, vadinasi EPS150 kaip tik 3 m sienoms, bet jau ant ribos. Betonuojant po pusę metro, pakaktų hipotetinio EPS25 atsparumo gniuždymui, bet norint sieną tinkuoti, kaip suprantu EPS70 yra minimumas. Čia ir liekam.
EPS plokščių sandūras prieš pilant betoną planuoju užklijuoti lipnia juosta. Elementarios kanceliarinės turėtų pakakti. Svarbu užkirsti kelią skverbimosi pradžiai. Vis dar lieka neaiški vieta dėl betono lipimo prie EPS. Restoj bus proga pašniukštinėti tuo klausimu. Jei prilipimui gerinti naudojami polistirolo klijai, jie užtepti plonu sluoksniu tuo pačiu taps ir barjeru betono skverbimuisi.
Neoporinių BP ICF 20 kaina 173 Lt/m2, 25 cm NEPS70 - apie 52 Lt/m2. Termoizoliacijos maždaug ekvivalenčios. 120Lt/m2 (x150m2 = 18'000 Lt) kainų skirtumas sakyčiau tikrai pakankamas tiek medžiagų, tiek įrankių, tiek darbo sąnaudų skirtumo padengimui. Tuo labiau kad betono reiks beveik 2X mažiau, vadinasi darbo sąnaudų dalis betonui ruošti mažėja.
Kadangi su ICF sienos pastorėtų 13 cm, vidaus plotas sumažėtų 6m2, arba 5% nuo 110m2. Vadinasi jei liejant su nuimamais klojiniais galutinė namo sąmata padidėtų iki 5%, tai net nebūtų pabrangimas.
Papildyta:
Beje, apsižiūrėjau, kad dar 16-oje PN temoje Igr540 paminėjo tai, apie ką aš dabar svaigstu. Iš karto nesusižavėjau, bet kitu keliu pats link to paties nuėjau. Tada neįžiūrėjau visos trapecijų naudos. Igr540 siūlė trapecijas tik polistirolui laikyti. Mano požiūriu trapecijos yra visos konstrukcijos esmė, būtent ant jų laikosi namas. Kaip nešančioji atrama vietoj trapecijų galėtų būti ir stačiakampiai ar cilindrai, bet be jokių papildomų sąnaudų vietoj stačiakampio pasirinkta trapecija dar ir smeigių funkciją atlieka. Kaip Igr540, dalinamės patentą per pusę?

is tikruju keista kai yra sakoma U-0,6 U.7, paimk langa 1 kvadrato su varcia, ir paimk langa 4 kvadratu be varcios, ir tada palygink U, pamatysi koks bus skirtumas, todel taip teigti yra neteisinga, nes kai sertifikuoja langus ima standartinius matmenis visiems langams 1,23m x 1,48m. Tikrai U=0,6 nebus net ir su rehau geneo ph profiliu. Apsiltinus remus - va tada gal priartetum teoriskai.

koks tikslas deti ant sienu 30 ar 35 EPS, kai varza dideja minimaliai as nesuprantu, ypac kai dar uzpusti 5 cm PUR. nebent tik del saves, kad pasakyti va mano namas atitinka PN standartus. Stogui suprantu, ten reikia daugiau, nes kitoks slegis, kitaip siluma verziasi.

reiktu viena karta susirasti koki bicha, entuziasta, kad paskaiciuostu ekonomine/silumine nauda priklausomai nuo polistirolo storio pagal, jei neklystu, KTU sukurta metodika. Gal tada bent kazkiek butu aiskiau ir dingtu visi tie speliojimai 25-30-35 cm.

Rasiau, rasiau ir pamirsau ko norejau paklausti. Ka esat girdeje apie iklijuojamus stiklo paketus. Pliusas: nereikia metalo profilio viduje, daug geriau stabilizuoja visa varcia, reciau reikia reguliuoti pacia varcia ir t.t. Duzio atveju yra spec irankis paketui ispjauti, tada siek tiek apsivalo, uzhsipila kliju ir vel isistato.

http://www.reimpex.l..._prospektas.pdf

ir siaip kas liecia keitima tai namas vistiek bus draustas, langai bus drausti nuo duziu, tai kaip ir pofik butu ar ten isheis pakeisti ar ne, ten jau butu draudimo reikalas ar keisti visa varcia ar ispjauti paketa

atsiprašau, gal aš ne į temą truputi, bet ar nepaprasčiau paspardyti užpakalius šitiems , kad sudėtų neoporą 30cm ar 35cm pagal pageidavimą ir suvežtų paruoštas sienas į objektą?
ten kai kur reiktų nedidelius pakeitimus smegenyse jiems atlikti ir manau būtų neblogas produktas. nežinau kiek kokybiškos ir sandarios elementų sujungimo vietos, bet gal verta pasidomėti?

Beje pries dedami 30 ar 35 pasikalbekit su siltintojais ir kokia kaina ima uz tai. Nes pvz anskciau rekomenduoti siltintojai uzhsiprase didesne kaina vien del to kad Neps 25 o ne 20 nes pasak ju pjaustant su pjuklu gaunasi dideles paklaidos tada reikia lyginti su tarka ir t.t. vienu zodziu varda cia forume uzhsitarnave siltintojai labai nuvyle su tokiom kalbom, nes pjausymui yra skirtos stakles su volframo viela ir kalbant su kitais siltintojais jie problemu visiskai nemato del 25 cm pjausymo. Taip kad kai pradeda gauti per daug rekomendaciju - ishpindeja visi statybininkai.

Šioje konstrukcijoje, liūto dalį kainos sudaro darbas. Milao nori taupyti darbo sąskaita. Jei viską atliks pats, tai siena išeis labai geromis kainomis, o jei ją darys kiti, tai kaina nežavės niekuo lyginant su kitų konstrukcijų sienomis.

Jei ir Mūrytų pats, irgi kaina visai kita būtų, bet kaip supratau Milao nesijaučia geru mūrininku, o mano, kad betoną išlieti sugebės labai lygiai, kad net sienų po to tinkuoti nereikės.

Netikiu visu tuo, nors pamąstymai ir teisingi, bet kai susiveda viskas iki pačio projekto įgyvendinimo stadijos, tada ir pasimato visos tokio filosofavimo bėdos praktiškai. Jei atlaikys, galės išdidžiai iškėlęs galvą visiems skelbti, kad buvo teisus, paluž, nuleidęs galvą tylėti. Bet eiliniams žmonėms, kurie nedrįs rizikuoti daryti visko patys, tokia sistema tikrai niekuo ne geresnė už standartinį mūrą, spėju net brangesnė.

Kol Milao išdidžiai iškėlęs galvą, nepaskelbs, kad jis buvo teisus, susilaikau nuo bet kokių komentarų šios konstrukcijos ekonominio pagrįstumo atžvilgiu.

Nelabai sekiau tema, taciau is savo ir kitu patirtoes galeciau pasakyti pradzioj daug buna entuziazmo daryti viska paciam, ant popieriaus viska graziai atrodo, realybej - ne. As pas save daug ka dariausi pats, dali pamatu, visas langu saramas, g/b ziedus ir t.t. bet po pertraukos namo nestatymo daugiau pats tikrai i tokius darbus nelysiu. Beje jei dar dirbi kitam darbe tai tai namo statymas nusites ilgam. Viska daryti paciam, pigiai ir greitai kiekvieno pradedancio statyti nama svajone kuri po kazkiek laiko isblesta.

Vat cia visais 200 proc pritariu. Statysis 2-as, 3-as namas - nebesinores daug ar viska paciam darytis, isradimu daryt. Noresis gyvent tik jame...

Jei ši žinutės dalis buvo adresuota man, tai kaip ir privalau atsakyti. Paminėti niuansai man žinomi, bet iš ~30m2 langų ir durų ploto, varstoma dalis, tame tarpe ir durys, pas mane tesudaro 5,5m2. Didžioji dalis langų pas mane yra nevarstomi. Langus stengiausi daryti maksimaliai didelius, taip maksimaliai sumažinant profilio įtaką lango šiluminėm savybėm. Didžiąją dalį profilio planuoju skandinti apšiltinimo sluoksnyje.



Tikslas toks, kad aš dabar PHPP programoje kaitalioju apšiltinimo sluoksnio storį nuo 30cm iki 35cm ir rūšį nuo EPS100 su liambda 0,035 iki neoporo su liambda 0,032, ir realiai matau galutinį šilumos sunaudojimo ataskaitą visam namui ir jis skiriasi nuo blogiausios iki geriausios reikšmės iki grubiai ~5kWh/m2 per metus visam namui.

Rezultatas neatrodo toks mažas, kad į jį visai nekreipti dėmesio.





O kam KTU, kai yra PHPP? Skirtumą parašiau, nors kiekvienu individualiu atveju jis šiek tiek skirsis, todėl mano parašymo kategoriškai negalima taikyti kaip aksiomos, tuo labiau, kad ir visų PHPP niuansų tikrai nesu perkandęs.




Jei keitimas nekelia problemų tai klijuojami langai tampa tikrai patrauklūs.

Man jie nepatinka, kadangi teko susidurti su klijuojamų automobilio stiklų keitimu. Tikrai nenorėčiau pats gramdyti tų klijų nuo lango rėmo.

Automobilininkai stiklą išima jį išpjaudami su pinta viela. Kai apžiūrėjau jau išimtą stiklą, radau keliose vietose įpjautą automobilio kėbulą. Plastikas pažeidžiamas turėtų būti gerokai lengviau. Jei po nevykusio stiklo paketo išėmimo reikės kaisti ir profilį, tai mano atveju, reikės ne tik putplastį užleistą iš lauko pusės ant rėmo keisti, pertinkuoti aplinklangą, bet ar nereikės visos sienos, kad plėmų nesimatytų, toks pat darbas ir su apšiltinta rėmo dalimi iš vidinės pusės su visais tinkavimo darbais. Taip pat reikės atstatinėti visas sandarinimo juostas, o tai bus daroma pakankamai ilgą laiko tarpą, be to klausimas, kaip atsakingai, greičiausiai reikės vėl atlikinėti sandarumo testą, gal ir ne vieną, kad įsitikinti, jog lango sandarinimo darbai atlikti be broko. Nelinkėčiau, kad toks stiklas išdužtų žiemą.

Nors turiu pripažinti, visos mano baimės klijuoto stiklo atžvilgiu susijusios su neišmanymu, kaip tai atliekama realiai.

Pakolkas klijavimo darbus nusiteikęs atlikti pats. Ne visai standartinė situacija pas mane.