Pasyvus namas - 19 tema

STR 1.05.06:2010 „STATINIO PROJEKTAVIMAS“ 8 priedas
Kaip matote atžeminė statinio dalis irgi turi būti mechaniškai patvari:)
O Vėdinimo projektas yra punktas 25.6

9. Konstrukcijų dalį sudaro šie sprendinių dokumentai:
9.1. aiškinamasis raštas, kuriame pateikiami bendrieji sprendinių duomenys, pagrindžiami ir paaiškinami parengti projektiniai sprendiniai. Aiškinamajame rašte:
9.1.1. nurodomi:
– normatyviniai, kiti dokumentai ir duomenys, kuriais vadovaujantis parengta ši Projekto dalis;
– bendrieji pažintiniai duomenys: geologinės ir hidrogeologinės, klimato sąlygos;
– rekonstruojamų ir remontuojamų statinių atveju – esamų statinių konstrukcijų ir jų elementų būklės įvertinimas, paaiškinimai, kaip jie atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, funkcinę paskirtį;
9.1.2. pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informacija ir duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais apie:
– statinių (elementų) skaičiuojamąsias schemas, jų parinkimo motyvus;
– pirminiais skaičiavimais nustatytas statinio apkrovas: jų tipus (sniego, vėjo, naudojimo, dinaminė ir kt.), dydį, apkrovų derinius statybos ir naudojimo metu. Pateikiama privaloma nuoroda jas tikslinti rengiant darbo projektą;
– statinių ir jų konstrukcijų svarbumo klases, ilgaamžiškumą, galimų deformacijų leistiną dydį, atsargos koeficientus;
– statinių pagrindų geologines, hidrologines charakteristikas, pamatų tipus (juostiniai, stulpiniai, poliniai ir kt.), jų parinkimo motyvus;
– dinaminių ir vibracinių apkrovų poveikio konstrukcijoms įvertinimo sprendinius;
– konstrukcijų apsaugos priemones nuo klimatologinio, cheminio, drėgmės poveikio;
– nuorodą dėl deformacinių siūlių įrengimo;
– atitvarų garso izoliavimo sprendinius;
– projektinių sprendinių atitiktį Projekto rengimo dokumentams ir esminiams statinio reikalavimams.
9.2. Techninės specifikacijos. Jose nustatomi:
9.2.1. bendrieji nurodymai dėl:
– reikalingų papildomų geologinių ir kitų tyrimų būtinumo prieš rengiant Projekto dalies Darbo projektą;
– Projekto dalies Darbo projekto ekspertizės atlikimo būtinumo;
– atliekamų bandymų (nurodant bandymų metodiką ir rezultatų įvertinimo kriterijus);
– sąrašai paslėptų darbų, kurių priėmime privalo dalyvauti Projektuotojo atstovai;
– nuorodos į normatyvinius ir kitus dokumentus, kuriais privaloma vadovautis vykdant statybos darbus;
– kiti bendrieji reikalavimai;
9.2.2. reikalavimai statybos (montavimo) darbams:
– žemės darbams ir pamatų pagrindų įrengimui;
– mūro, betono ir gelžbetonio, metalo, medžio darbams, surenkamųjų gaminių montavimui, gelžbetoninių konstrukcijų armavimui, suvirinimui, kitiems montavimo darbams, konstrukcijų apsaugai nuo korozijos (apsaugai nuo klimatologinio, cheminio, biologinio ir kito poveikio);
– hidroizoliacijos ir šiltinimo, garso izoliavimo, grindų pasluoksnio įrengimo darbams;
– deformacinių siūlių įrengimui;
– statybos darbų kokybės kontrolei (taip pat leistini statybos darbų nuokrypiai ir jų įvertinimo metodai);
9.2.3. reikalavimai statybos produktams (gaminiams ir medžiagoms): mūro, gelžbetonio, metalo, medienos gaminiams, armatūrai, betonui, skiediniui, jiems gaminti naudojamoms medžiagoms, hidroizoliacijos, šiltinimo ir kitiems gaminiams;
9.2.4. gaisrinės gebos (išlaikymas gaisro apkrovai) reikalavimai;
9.2.5. restauravimo ir atkūrimo darbų technologijos (kai reikia).
9.3. Sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai. Atliekami pirminiai (patikslinti ir galutiniai atliekami rengiant Projekto dalies Darbo projektą) skaičiavimai, pagal kuriuos rengiami statinio konstrukciniai sprendiniai, o jų rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba brėžiniuose. Bendruoju atveju atliekami skaičiavimai:
9.3.1. statinius ir jų konstrukcijas veikiančios apkrovos ir jų deriniai (taip pat vibracinės, seisminės);
9.3.2. pagrindų ir pamatų tipų, kitų statinio laikančiųjų konstrukcijų – rėmų ir atskirų elementų – kolonų, sijų, išorės ir vidaus sienų, perdenginių, denginių konstrukcijų skerspjūvių parinkimo pagrindimo;
9.3.3. pastovumo ir stabilumo užtikrinimo;
9.3.4. konstrukcijų gaisrinės gebos (išlaikymo gaisro apkrovai);
9.3.5. pastato (patalpų) išorinių ir vidinių atitvarų garso izoliavimo rodiklių; gali būti pateikiami konstrukcijų rodikliai, nustatyti akredituotų laboratorijų natūrinių bandymų protokolais, arba konstrukcijų galiojantys techniniai liudijimai. Šio punkto reikalavimai privalomi STR 2.01.07:2010 [5.43] nustatytais atvejais.
9.4. Brėžiniai. Parengiami šie brėžiniai:
9.4.1. laikančiųjų konstrukcijų elementų išdėstymo schemos (konstrukcinės schemos). Jose pavaizduojama:
– statinio antžeminės ir požeminės dalies pagrindiniai laikantys elementai: sienos, kolonos, sijos, perdangos, stogo, pamato konstrukcijos;
– elementų sąlyginis žymėjimas, pvz.: K – kolona, SP – sienų plokštė, PS – pamato sija ir pan.;
– laikančiųjų elementų tipai, pvz., surenkami, monolitiniai;
– koordinačių ašys, lygiai, svarbūs matmenys;
– pamatų schema ar planas (M1:100–M1:200), kai reikia, su geologiniu pjūviu;
– svarbūs pjūviai ir junginiai sudėtingų konstrukcijų ir neįprastiems sprendiniams ir kai būtina grafiškai paaiškinti techninių specifikacijų reikalavimus;
9.4.2. patalpų atitvarų (fasadų, vidaus sienų, perdangų), užtikrinančių reikalingus garso izoliavimo rodiklius, pjūviai su specifikacijomis (STR 2.01.07:2010[5.38] nustatytais atvejais).
9.5. Sąnaudų kiekių žiniaraščiai rengiami vadovaujantis Reglamento nuostatomis ir LST 1516 [5.37] nustatytais reikalavimais.

Projekto dalies apimtis pateikta STR 1.05.06:2005 „STATINIO PROJEKTAVIMAS“. Rekomenduoju žiūrėti aktualią redakciją, tai matysite visus, na tiksliau beveik visus pakeitimus, nes būna pačių paskutinių, kokio mėnesio ar dviejų, kartais dar būna neįdėję.
Techninio projekto SK dalies apimtis aprašyta 8 priedo 9 punkte "KONSTRUKCIJŲ DALIS", darbo projekto - 9 priedo 3 punkte "KONSTRUKCIJŲ DALIS".
Jeigu projektas atliktas laikantis visų nurodytų punktų, tai ogogo kokios apimties jis gautūsi.
Pagal raidę žiūrint, tai konstrukcinė dalis turi apimti ir kitų projekto dalių tam tikrus elementus, kurie susiję su konstrukcijomis, laikikliais ir t.t. Todėl po visų dalių konstrukciniais elementais turi būti konstruktoriaus parašas, antraip nelaimingas įvykis bus nedraudiminis. Turiu omenyje, kad pagal raidę, net ir po surenkamų g/b šulinių konstrukciniu brėžiniu, kuriame pavaizduota kaip turi būti sumontuotas šulinys, turėtų būti konstruktoriaus parašas ir t.t.

Matau miestas Kaunas pas tave:) Kaune neišduoda leidimo be SK dalies fragmentų Bendrojoje dalyje, bet Vilnius kažkoks liberalus. Kalbėjau su kolegomis, tikrai Vilniuje išduoda apskritai be SK dalies. Reikės pirmadienį paskambinti į Aplinkos ministeriją išsiaiškinti.
Beje derinau projektą Jonavoje, reikalavo i Bendrąją dalį sudėti konstruktyvą, nors pagal įstatymą neypatingiems statiniams neprivaloma pateikti konstruktyvo. Grįžau nieko nelaimėjęs, bet po skambučio į AM statybų normavimo skyrių priėme projektą be konstrukcinės dalies sprendinių Bendrojoje dalyje (skaitmeninėje laikmenoje SK dalis buvo pateikta). Taigi savivaldybės derindamos pačios nesilaiko įstatymų. Tas pats galioja ir Kaunui.
Papildyta:
Mintai, radau analogiška Statybos inspekcijos išaiškinimą dėl šilumos tiekimo dalies. Ji derinant privaloma, kaip ir statinio konstrukcijų (anžeminės ir požeminės:).
http://www.vtpsi.lt/node/275

Gal baikit teršti temą.

O jei rimčiau, visiškai rimtai. Siekti man to PN standarto ar bala nematė? Su 25 cm keraminėmis plytomis ir 35 cm neoporo pasiekiamas pasyvus namas (15,31 kWh), bet įvertinus smeiges - NE. Išeitis, ką galima daryti surašiau žemiau:

1. Storinti sienų apšiltino storį nuo 35 cm iki 40 cm neoporo, bet galiu rinktis silikatą/keramines plytas.
2. Vietoj keraminių plytų/silikatinių blokelių naudoti akytbetonį. Pakaktų 30 cm neoporo.
3. Didinti namo sandarumą: vietoje 0,4 siekti 0,3 (sunkiai įmanoma).
4. Storinti apšiltinimo storį stoge. Nukentės namo dizainas, brangu, sudėtinga techniškai.
5. Laukti itin gerų langų. Aš neskubu, todėl tikėta, kad po metų kitų bus daug geresnių langų.

Dar pagalvojau, kad pasyvaus namo (arba A++) proveržis bus tuomet, kai kažkas pastatys pirmą pasyvų namą Lietuvos kaime. Iki to momento tai tik egzotinis, importo vaisius. Kol kaimo neįtikinsi, tol visos Lietuvos neįtikinsi.

Kalbu ne apie pasyvų namą. Kalbu apie A+ ir A++ namą. Mes nuo jo niekur nepabėgsim. Kaip mažai valdžia aiškina, kas visų mūsų laukia. Galvoja, kad normaliai, natūraliai išeis. Gal pats laikas pagalvoti, kaip švelniai pakeisti situaciją.

1. arba šiltinini vakuminėm plokštėm, užteks 7 cm, nereikės 35cm apšiltinimo sluoksnio, kadangi lauki naujų langų, vadinasi patinka naujovės , tai kam jų laukt, kai jau yra tokio pat lygio sprendimai .

Yra dar vienas variantas, naudoti smeiges, bet jas įgilinti labiau, nei leidžia tabletės. Kalbėjau su savo statybų vadovu dėl mano sienų apšiltinimo, tai jis irgi minėjo tokį variantą, bet profesionalus sienų apšiltinimas man pasirodė labai brangus, todėl iki šiol jo nedariau. Kai dabar šiltinsiu sienas, tai arba patikėsiu Viliene ir smeigių iš vis nedėsiu (mažai tikėtinas variantas), arba dėsiu mažesnį kiekį nei rekomenduoja smeigių gamintojai ir įgilinsiu labiau, nei įmanoma su smeigių gamintojų tabletėmis. Kas gausis tas, dėl 1-5 kW/m2 per metus labai nesinervinsiu, kaip sakai, galima ateitį su langais pasiekti geresnį rezultatą. Stiklo paketai neamžini, kai dėl išsihermetizavimo, ateis laikas juos keisti, tikrai bus galima pasikeisti į šiltesnius, gal net vakuminius ir visai nėra poreikio laukti langų, vis tiek profilis apšiltinimo sluoksnyje bus paslėptas.

2. Tarp silikato ir keramikos nematau esminių skirtumų, mat tai lygiaverčiai produktai. Keramiką pasirinkau nes ją pasiūlė statybų vadovas. Jei nori mažinti apšiltinimo sluoksnį, akytbetonis pakankamai racionalus sprendimas, tiesa smeigės į akytbetonį įgilinamos labiau nei į kietesnius blokelius, tad smeigių reikės ilgesnių.

3. Namo sandarumą didinsi bet kokiu atveju, gal net 0.1 pavyks pasiekti . Tai tikrai daugiausiai naudos duodantis namo pasyvinimo elementas, nors ir ne vienintelis, kaip skelbia Gamo putų marketologai. Į namo sandarinimą išleistas litas duos daugiausiai naudos. Daug daugiau, nei litas išleistas apšiltinimo sluoksnio didinime, kai kalba eina apie ~30cm storio ir didesnį apšiltinimo sluoksnį.

4. gal tuomet geriau ne storinti apšiltinimo sluoksnio storį, o keisti ten naudojamas apšiltinimo medžiagas kokybiškesnėmis? Mano nuomone, visų namo atitvarų termo varža turėtų būti panašaus dydžio. Žinoma aukščiau esančios atitvaros turėtų būti "šiltesnė" už žemiau esančias, bet PN viduje temperatūros skirtumas nemanau, kad bus labai didelis net lyginant palei grindis ir lubas. Neracionalu storinti apšiltinimo sluoksnį vienoje vietoje, kai šiluma išeis per kitą atitvarą. Tiesa, jei apšiltinimo medžiagų kaina skiriasi, tai šiek tiek keičia reikalą.

5. Visos naujovės brangios. Dėl langų, tai net dabar įsigijęs langus, po to, kai stiklo paketai išsihermetizuos, pradės kondensuotis garai ant stiklo paketo vidinių paviršių, tokį stiklo paketą jau reikės keisti. Vat kai keisi, ir galėsi žiūrėti kas labiau apsimoka, ar vakuminiai ar seni stiklo paketai su selektyvinėmis dangomis ir U=0.5. O gal, pavyzdžiui vonioje sugalvosi pasikeisti stiklo paketą į užpildytą aerogeliu, nes jo kaina bus labai gera. Tad nematau poreikio stabdyti statybas laukiant geresnių langų.

jei jau kalba apie egzotiskas izoliavimo priemones, tai noreciau primint, jau kazkada mineta gana elegantiska prinicipa - "dynamic insulation". lengvai rasite gugleje. Esme ne priesintis silumos perdavimui per atitvaras, o ta siluma "parsipust" atgal. teoriskai imanomas begalinis R, nulinis laidumas. Realizuot imanoma be jokiu aukstu technologiju, namu salygom.

Gilesnis smeigių įleidimas gal ir variantas. Tik, žinoma, tablečių reikės daugiau, bet užtat galima pirkti trumpesnes smeiges. O jos pigesnės. Kaip manai, kiek daugiausiai apsimoka įgilinti, jei apšiltinimo storis 35 cm neoporo: 10-15 cm? O gal 20 cm? Ar pakaktų likusio 15 cm storio, kad pakankamai tvirtai laikytų neoporą?

O ką reiškia "profesionalus sienų apšiltinimas labai brangus", t.y. kas yra profesionalus ir kiek tai kainuoja, jei brangu?

Gal pulk su copy/paste uzuot emesis tvarkdario funkciju? Kai pati biurokratai uzvaikys turesi ka paskaityt , ko pasiklaust ir atsiprasyt? Ar statybos leidimas tik nepasyviu namu problema???

cibuli, leiskis ant zemes Cia LT
Ateis terminas - atsauks, atides, apeis ir tt. ta situacija. Viskas bus kaip visad. Ne tu ne as to nepakeisiu.
Ir smeiges nepades, nei neoporas....
Kas nors nupirks tavo projekta, pasistatys, nuvaziuosi, copy padarysi ir

Jei pažiūrėti į 16 temoje narvid įmestą <{POST_SNAPBACK}> nuorodą apie smeiges "pasyviam namui" tai pamatysime, kad tų smeigių gamintojas mano, kad smeigėms užtenka ~5cm putplasčio prie sienos, kad kepurėlė galėtų laikyti putplastį.

Aš primetu, kad apšiltinimo medžiagų specialistų, dažnai minimas santykis 1/3 puikiai tiktų ir šiai situacijai, tad jei kalba eina apie 30cm storio apšiltinimo sluoksnį, tai 10cm įgilinimas turėtų būti pats tas. Mano supratimu, kuo putplastis kietesnis, tuo labiau galima į jį įgilinti smeiges. Bet labai stipriai įgilinus, tabletės bus labai brangi alternatyva. Jei įgilinta 10cm tai vienai smeigei reikėtų 4 tablečių. Jei jau pradedama kalbėti apie tokį įgilinimą, tai mano nuomone galima naudoti tiktai savadarbes tabletes iš nusipirkto specialiai šiam reikalui 10 cm storio putplasčio lapo.

Nors iš kitos pusės. Jei jau kalbėt apie smeigių ilgį ir reikalingą smeigių skaičių, tai mano nuomone, kuo ilgesnės smeigės naudojamos, tuo smeigų skaičius gali būti mažesnis.