Pasyvus namas - 19 tema

Ant sketchup galima linijas isjungt siektiek realistiskiau atrodo.

Cibuli, juk sakiau, neagituoju, nes medžiaga tikrai ne be trūkumų. Brangu - taip. Bet man tiko ir patiko. Taip, vienalytės varžos nesigauna, ten viskas kaip "korys". Savi minusai ir savi pliusai. sandarini tinkuodamas + naudoti galima įvairias skystas ir kietas sandarinimo medžiagas, beje, kurių praktiškai reikia ir kitom medžiagom. jeigu nieko nedarai, tai gal tik polistirolo liktiniai "nekvėpuoja"

Po Cibulio sienos variantų palyginimų čia:<{POST_SNAPBACK}> ir čia:<{POST_SNAPBACK}> apsvarstymui siūlau savo išmąstytą, manyčiau labiausiai pasyviam namui tinkančią konstruktyvo koncepciją, kurios aprašymą įdėjau į http://www.saules-namas.lt/sienos-2. Tai monolitas, liejamas naudojant nuimamus klojinius ir pjaustytą polistirolą klojinių viduje. Atsparumą išvirtimui ir gniuždymui pagrinde lemia trapecijos formos kolonos kampuose ir sienose kas metrą ar du. Koncepcija gavosi analizuojant įvairių statybos sistemų (ICF, Velox, trisluoksnis surenkamas gelžbetonis, klasikinis monolitas, medinis karkasas, Minto rodytame žurnale "Statyk" aprašyti alytiškio savadarbiai liktiniai klojiniai) privalumus ir minusus, bandant sudėti kuo daugiau įvairių sistemų privalumų ir išvengti minusų. Trumpai apie tai pakalbėjus su konstruktoriumi susidariau įspūdį, kad jo nuomone tai tikrai nėra beviltiška nesąmonė.


Kaip pagrindą medžiagų ir darbų kainoms ir palyginimui naudojau Cibulio sąmatas Thermomur, keraminėms, akytbetonio sienoms. Tikslios jos ar ne - dėl to siūlau nesiginčyti, o į sąmatas žiūrėti tik kaip į skirtas tarpusavio palyginimui. Skaičiavime Cibulio sąmatos ir keletas maniškės sienos storių - nuo šiandien vis dar legalaus paties ploniausio, iki beveik 60cm, (kaip keramika 25 + NEPS 35). Modifikavau Thermomur varžą šioje lentelėje. Cibulio buvo įrašyta 9,2, bet kadangi aš manau kad vidiniai 5cm naudos neduoda, tai varža man gaunasi 7,8. Kaip kompromisinį dydį įrašiau 8,5.


Prie sąmatų pridėjau dar ir vidaus tinkavimą, kad matytųsi papildomas gelžbetonio privalumas. Tik iš gelžbetonio galima išgauti sieną, kurios nereikia tinkuoti. Tačiau tinkavimo net ir neišskyrus, tendencija akivaizdi. Tai, ko nebuvo kitose sąmatose - fanera (BangaS pasiūlymas) ir OSB. 21mm vandeniui atsparios faneros kvadratas kainuoja apie 60lt/m2. Iš išorės OSB 25lt/m2. Ta pati fanera ir OSB pakartotinai gali būti panaudota 5 kartus, kol 5 žingsniais bus išlietos sienos, taigi kainuos atitinkamai 12 ir 5 Lt/m2. Išliejus sienas, plokštes galima panaudoti ir kitiem tikslams, taigi sąmata gali sumažėti dar 17Lt/m2. Nors betono gaminti reikia beveik perpus mažiau nei liktinių klojinių atveju, darbo kainą primečiau didesnę, nes prisideda klojinių montavimo sąnaudos. Sienų varža skaičiuota, kad atraminės kolonos bus kas 1m. Didinant tarpus tarp kolonų, varža truputį gerėtų.

Mano subjektyvia nuomone, su kuo belyginsi, toks gelžbetonio variantas visapusiškai geriau. Skiriant mažiausią iš Cibulio minėtų pinigų sumų, pvz 229Lt (akytbetonio siena), gautume sieną, kurios R didesnė daugiau nei 6 vienetais, be to toje akytbetonio sąmatoje nėra įvertintas sienos dengimas garo barjeru. Siekiant Cibulio užsibrėžto U=0,08, gaunam pačią pigiausią ir ploniausią įmanomą sieną. Apsiribojant bet kokiu pasirinktu sienos storiu, rezultatas - ne tik pigiausia, bet ir šilčiausia siena.
Privalumai:
Gelžbetoninės sienos vidus - geriausias kokį galiu įsivaizduoti. Jokių abejonių dėl spintelių kabinimo.
Mažas laidumas garams - nereikia sukti galvos dėl garo izoliacijos, iš karto turim sveiką sieną.
Lygios sienos - nereikia tinkuoti, pašpakliavus galima dėti galutinę apdailą. Nebent kai kur reiks pašlifuoti ar patepti keletą mm rotbando.
Laiku pasirūpinus, atpinga elektros, signalizacijos, vamzdynų instaliacija.
Šildomos sienos tampa įmanomos už šildomų grindų pinigus. Bet tai ne visiem aktualu, o tik tiem, kas ketina naudoti ypač žemos temperatūros šilumnešį šildymui. Jei laminatu klotoms grindims pakanka 25C šilumnešio, šildomoms sienoms tikėtina kad pakaks vos 23C.
Termomasė nepaslepiama po šiltais sluoksniais, kas iš esmės reiškia, kad saulei išlindus namas mažiau perkaitinės ir efektyviau bus galima panaudoti pritekėjimus.
Sandarumas sprendžiamas jau pačiame konstruktyve, ko negalėtum pasakyti apie jokią kitą technologiją, išskyrus klasikinį monolitą.
Nebūtinas didelio tankio NEPS, nes atsparumą išsiskėtimui liejant užtikrina ne NEPS, o nuimami klojiniai.

Minusai:
Akivaizdų kol kas matau tik vieną - pastatytų tokių sienų nežinau, remdamasis įvairiais pavyzdžiais tokią konstrukciją sukūriau pats. Tikiuosi minusų ras kiti.
Aspektas, dėl kurio tikrai žinau kad nežinau - ar reikia NEPS kaip nors paruošti, kad prie jo geriau liptų betonas. Iš vienos pusės gal ir nebūtina. Betoninių kolonų forma tokia, kad ji savaime laikys neoporą. Tačiau jei neoporas dar ir būtų tvirtai prilipęs prie betono, nuo to tik geriau. Kas geriausiai tokiam reikalui tiktų - betonokontaktas, plonas sluoksnis šukuotų polistirolo klijų (košės), dar kas nors? Jei naudojami klijai, kiek svarbus būtų laiko tarpas tarp klijų užtepimo ir betono pylimo? Galbūt kas nors šiuo metu atlieka betonavimo, polistirolo klijavimo darbus ir galėtų atlikti vieną kitą eksperimentą ir visuomeniniais tikslais paaukoti minutę savo brangaus laiko ir šlakelį medžiagų.

Visi ieško "idealios" formulės. Absoliučiai visi. Kažką randa ir mano, kad tai yra ideali. Įdomu, tik kodėl žmonės apsistoja ties tąja vienintele statybine medžiaga? Gal pabosta ieškoti idealo? Bet tai kad idealios medžiagos nėra. Pripažinkit žmonės, jos nėra.

Kai dar nebuvau pasirinkęs statybinės medžiagos, man lygiai tą patį sakė apie arko blokelių mūrą. Sakė jei pasirinksi Arko, sutaupysi, nes sienos labai lygios ir sienų iš jo nereikės tinkuoti, užteks nuglaistyti ir bus galima dažyti.

Kaip džiaugiuosi, kad buvau prisiskaitęs, jog pasyviam name sienos dėl sandarumo užtikrinimo turi būti nutinkuotos ir nesusižavėjau šia "galimybe". Juk arko blokelių vertikalios siūlės nėra pertepamos skiediniu ar blokelių klijais. Kokį sandarumą užtikrins tiktai glaistas ir dažai?

Iš vis, patyrę statybininkai sako, neužsiciklinkit ant dėžutės iškėlimo, tai iš vis tik pradinis statybų etapas. Iš savo patirties galiu patvirtinti, taip blokeliai tesudaro labai mažą namo statybų kainą. Mano atveju, viso namo išorės sienų ir vidinių antro aukšto pertvarų plytos sudaro tik 4% viso namo numatomos statybų kainos. Pagal drąsiausius mano planus, būtų sudarę ~8%, bet matau, kad tai nerealu.

Neužsiciklinkit ant blokelių, monolito, plytų, liktinių, skydų, karkaso. Visi tikrai geri, šiandien atsibudot, sakot "statysiu iš monolito", ok, statykit iš monolito, tai labai gera statybinė medžiaga, ar statysiu iš akytbetonio, ok, tai taipogi labai gera statybinė medžiaga ir iš vis, kodėl šioje temoje svarstot iš kokių medžiagų statyti namą? Čia derinkit kaip su tom statybinėm medžiagom pasiekti energiškai efektyvaus namo parametrus, o ne tai, kokios medžiagos yra geriausios.

Tuoj šioje temoje pradėsim diskutuoti, iš kokių procesorių, "intel" ar "AMD" geriausi kompiuteriai pasyviam namui. Nu baikit nesąmones. Neterškit temos.

ne visai supratai mintį. Na bet reikia palaukti kelių precedentų ir po 8-10 metų galbūt visi mokėsim Milao patentus atsargiai

Kad Arko blokeliai lygūs - tikiu. Bet kad iš jų sumūryta siena būtų tiek lygi, kad nereiktų tinkuoti - apie tokią praktiką nesu girdėjęs. Monolitas patinka būtent dėl to, sandarumas jau konstruktyve, o ne tinke, glaiste, dažuose ar polistirole. Sandarumo požiūriu tinkas monolitui - kaip žvakė nabašnikui, anot Vilienės.
Na tai jei aš pats dabar ruošiuosi pradiniam etapui, tai negi apie užuolaidų raštus rašyti ??? Nepatinka keramika vs monolitas - OK. Ten pat rašiau apie monolitinės sienos kėlimą liktinių klojinių vs nuimamų klojinių būdu. Medžiagos tos pačios - betonas ir polistirolas. Tik technologija kita. Kaip tik tai, ko ir norėjot. Tai kam tada tai vadinti temos teršimu, jei rašiau būtent apie derinimą kaip su tom pačiom medžiagom pasiekti geresnius parametrus. Gal geriau diskutuoti kur geriausia langus koncentruoti - į pietus ar į šiaurę. Būtų įdomiau, nebe teršimas?
Aš pats asmeniškai manau, kad tokie postai, kuriais nieko nepasakoma, tik be argumentų nurašinėjama - tai ir yra temos teršimas.

O kaip zadat ramstyt osb is isores keliu m auksti? Man dare monolitine perdanga, tai normalios klases betonas is mazgo, atvezimas, pompa, nuomoti klojiniai pasirode be proto brangu...

Mano kaime stato rimi, sustate gb kojas, is isores deda plokstes su siltinimo medziagia, is virsaus sujungimas metalo sveleriais.

Nesuprantu kas gausis is tavo sienos jai kas sujudes, ty net pamatus ypac tiksliai nesugeba ispilt o cia apie sienas kalba..

Aš N kartų pabrėžiau, kad šioje temoje susirenka labai daug žmonių iš skirtingų galaktikų.

Mano galaktika - projektas.
Minto galaktika - šilumos siurbliai.
Milao - iš ko daryti sienas.
Viliaus galaktika - jau pastačiau ir papasakosiu, ką žinau.

Mintai, visos galaktikos turi ir privalo egzistuoti, jei jos kalba apie tai, kaip pastatyti šiltą namą.

Šiaip jau idėja man visai graži. Tik aš labai blankiai įsivaizduoju kaip tie klojiniai laikysis. Siūlyčiau pagooglinti ir pasižiūrėti kaip atrodo tikri klojiniai sienoms. Paramstyti osb lapą pagaliukais tikrai nepakaks.
Manau, kad realybėje toks variantas nebus nei pigiau, nei geriau. Atsiras krūva nenumatytų niuansų, kažką pamirši, kažką reikės perdaryti. Na kaip ir visada darant pirmą kartą. Be to sienos, pamatai, perdanga ne tos vietos kur reikėtų žaistis jaunuosius išradėjus.
Na bet juk kiekvienam savo. Kaip sako KJKG gal, net kada kokią idėją užpatentuosi.

Dar pamąstyk gal geriau apsimoka sienas pasigaminti ant horizontalioje padėtyje ir paskui su kranu sustatyti. Visai jokių klojinių ir sąramų nereikėtų. Suguldai polistirolą, užlieji ant viršaus betoną, palieki kilpas kranui užkabinti. Atsivarai kraną pyst ir stovi namas per dieną.

Idealios nėra. Tu teisus. Bet yra labiausiai atitinkanti poreikius. Štai mano pavyzdys.

Aš turiu savaitę laiko apsispręsti iš ko daryti sienas. Mano pasirinkime medžiagos: keraminės plytos, silikatiniai blokeliai ir akytbetonis.

Keraminės plytos buvo gera medžiaga kol neįvertinau dviejų dalykų:
1. dėl smeigių sienos U suprastėja ir nepakanka 35 cm neoporo
2. keraminių plytų mūras nėra idealiai tiesus, todėl be oro tarpo neįmanoma priklijuoti putplasčio.
Be to, keraminių plytų kaina įvertinus darbą tikrai nėra pati mažiausia.

Silikatinių blokelių trūkumai mano atveju tokie:
1. Santykiniai sunkesnė siena, todėl didesnė apkrova į pamatų plokštę. Kalbu apie Arko M-24 blokelius.
2. Tokią sieną privalu armuoti, todėl klijais neišeis mūryti su klijais arba armatūrai teks daryti griovius.
3. Siena su 35 cm neoporo nėra pakankamai šilta.

Akytbetonio trūkumai:
1. Pakankamai minkšta siena. Žinoma, yra 3 Mpa blokelių, bet tuomet jų šiltumas prastėja. O jei imti pačius šilčiausius, tai jų Mpa bus tik apie 1,8. Vieno aukšto namui gal ir nieko tokia siena, bet dviejų aukštų namui - man per skysta.
2. Mėgsta drėgmę, todėl reikia visokios papildomos chemijos. O tai kainuoja ir nemanau, kad labai jau sveika.

Nežinau, kas man pribūrė dėl keraminių plytų, bet anksčiau maniau, kad geriausi silikatiniai blokeliai. Po truputį vėl pradedu galvoti, kad jie geriausi. Net ir įvertinus faktą dėl neseniai kilusio blokelių triukšmo.

Cibuli, buri iš nežinia ko. Ar konstruktoriaus mokslus baigęs kad konstatuoji faktą, kai kiti konstruktoriai puikiausiai trijų aukštų namus projektuoja iš akytbetonio. Nežinau, gal ir penkiems aukštams šių blokelių stiprio užtenka, o tu čia atėjai, pažiūrėjai ir nusprendei, kad sienos per silpnos. Bent parašytum, kaip kortos išpuolė, kad ir mes žinotume kitą kartą, kaip burti.
Papildyta:


O aš ir pavyzdžių turiu.

Cibuli, atvaryk, parodysiu siena is 20cm akytbetonio, 24 cm akytbetonio - galesi testuot, ir galutinai nusprest - minksta ar nea... Stipri, ar nea. 2a, 8m.
Statem is is plonu, ir storesniu. Dabar palyginus akytbetonio ir silikato sienas - pirmoji akivaizdziai siltesne (nors su tinku). Ir kazkaip nematay bedos del to garo barjero: gruntuota pries tinka, po tinko, po glasto. Dar jei garui nelaidus dazu sluoksnis....