Pasyvus namas - 19 tema

Ar teisingai suprantu, kad į 30-35cm putplačio klijavimą reikia žiųrėti daugiau kaip į 3D procesą, kur CT84 užpurškiamas ne tik ant vienos plokštumos, kuri klijuojasi prie konstruktyvo, bet ir ant vienos šoninės ir vienos apatnės plokštumos (klijuojamas ir kraštinėmis)?
Mūro ar karkaso lygumas turi būti ypač didelis, nes net menkiausias išlinkimas lems strorą plyšį EPS sandūroje, kurio kokybiškai ir pigiai užkamšyti nepavyks. Prie lygaus pagrindo galima vienodai prispausti visus EPS gabalus, "negaudant" išorinio sienos lygumo varijuojant klijų storiu, kas sumažina galvos skausmą iki minimumo.
Naudoti didelius gabalus, kad būtų kuo mažiau sujungimų.
Nedėti keleto sluoksnių, kas šiek tiek sumažintų mechaninį tvirtumą, sandarumą, šiltumą.

px tie plysiukai iki 1cm ar pan. jei jie yra izoliuotos ertmes. svarbu kad nebutu ilgu vertikaliu "kaminu". biski cia paranoja plinta, kaip koks gripas pavasari.

Gražus namas dideliam sklypui. Architektūra tikrai nenukentėjusi energijos taupymo sumetimais. "Užpasyvinti" bus brangu, dėl itin didelio išorės atitvarų ploto.
Nėra prie ko prikibti.
Kokią šviesią medieną ir chemiją naudosite fasadui? Maumedį? Kaip prižiūrėsite?





Siūlau prisiminti seną fasado apdailos tvirtinimo idėją nenaudojant smeigių, kuris geriausia tiktų neaukštoms sienoms.
Susukamas medinis karkasiukas iš ilgaamžiškesnės medienos ir pakabinamas ant stogo gegnių viršuje, taip neapkraunant putplasčio/vatos.

Jūsų klinkerio atveju galima pagalvoti apie rimtesnio metalinio tinklo pakabinimą tvirtinant prie stogo konstrukcijos.
EPS su šiuo tinklu surišti tik 10 cm plastikiniais sraigtais, kad klinkerio sluoksnis būtų sandariai prigludęs prie EPS, bet visą svorį laikytų stogo konstrukcija, o ne smeigės su EPS'u.
Šiuo atveju pilnai išvengtumėte šilumos tiltų per EPS.

Suku galvą kaip pritvirtinti tamsų pietinį fasadą iš firbocemento plokščių, medžio ar skalūno (40Lt/m2) ant EPS be medinio karkaso kertančio EPS, nes šviesus tinkas prasilenkia su mano grožio suvokimu. Galvoju irgi "kabinti" ant stogo konstrukcijos.


Racionali angokraščių forma:

Pažiūrėjus IR nuotraukas matosi, kad tas kampo "nuėminas" situacijos nepablogintų, nes pats kampas šaltesnis už likusį paviršių.


Šiltesnių blokelių sienos nereikėtų gadinti storomis skiedinio siūlėmis:

Bangai , Cibuliui-is esmes supratote teisingai.Mano si problema buvo uzprogramuota is anksto , nes neskyriau demesio projektui (ka labai teisingai daro Cibulis), bestatant kito norai ir t.t. Tas tinkuotas fasado virsus atsirado vietoj projektuotu mediniu apkalimu. Siena, kas be ko, kreivoka(sniuras temptas viduj , su ankstesne intencija kad sluoksnis minstos vatos kompensuos visus nelygumus).Ant lygios sienos , su gera darbu vykdymo prieziura -gal ir gautusi .Siaip siena tai ne grindys (cia polistirola dedi ant iverzimo ir tarpu tikrai nelieka )-jei glausi lapa prie lapo -liks plysiukai kuriu kokybiskai neuzpusi(vien del lapo storio), o specialiai palikinet tarpus -vel nei sis, nei tas.Pasikartosiu-tiketina , kad Cibulis , ar Jus to isvengsit , laiku skirdami tinkama demesi projekto isgvildenimui.

Oro tankis -20C 1.38 kg/m3; +20C 1.21kg/m3
Skirtumas 0.17kg/m3
Kai šilto oro yra 7m aukščio stulpas (pastogė) susidaro 0,17 kg/m2 * 8m = 1.36 kg * 9.81m/s2 = 13,3 Pa slėgių skirtumas.

Paprastais žodžiais šnekant 7 metrų aukščio patalpose pastogėje susidaro 13 Pa slėgių skirtumas tarp vidaus ir lauko prie -20C.
Vidaus oras "veržiasi" į lauką. Suintensyvėja infiltracijos netgi be jokio vėjelio.
80 m2 stogą tiesiogine to žodžio prasme kelia 1,36kg*80 = 109kg "jėga" aukštyn. Šiuo principu kyla karšto oro balionai.

Ne tik dėl vėjo vyksta infiltracijos.


Kas darėte sandrumo testą jau žinote kaip atrodo 50 Pa slėgių skirtumas ir kaip per visus plyšelius teka oras.
13 Pa irgi nemažai. Šio slėgio verčiamas vidaus oras tekės per visus stogo plyšelius, išsineš šilumą ir atšaldamas išorinime šiltalo sluoksnyje paliks ten daug kondensato.
Difuzinės plėvelės sluoksnis sumažina šį oro tekėjimą, bet labai ribotai, nes viskas išteka per plyšius.
Įrengus daugiau sluoksnių difuzinės plėvelės šiltalo sluoksnyje tai sumažintų šiltalo oro laidumą ir kartu infiltrcijas per šiltalą.
Minto pasiūlymas naudoti PE+AL plėveles šiltale geriau suveiktų, bet reikėtų neperžengti rasos taško.

Laidžioje orui šiltalo sienoje iškart už PE plėvelės temperatūra bus +20C. Išoriniame šiltalo sluoksnyje bus lauko temperatūra -20C.
Šiltalo sluoksnis yra didesnis už 20mm todėl pradeda vykti konvekcija.
Prie šiltos +20C PE plėvelės oras kyla aukštyn.
Prie -20C difuzinės plėvelės oras leidžiasi žemyn.
Kuo aukštesnė siena tuo didesnis slėgių skirtumas, tuo intensyvesnė konvekcija.
Tokį šiltalą išdalinus horizontaliais sluoksniais po 15-20cm šis efektas (šilumos švaistymas) sumažėtų, gal net atsirastų galimybė panaudoti birias medžiagas, supiltas į difuzinės plėvelės maišus.
Tokių pavyzdžių mačiau po žeme, kai putstiklio granulės buvo supilamos į laidžius garams, bet ne orui maišus ir naudojamos pamatų sienų apšiltinimui.



AL+PE plėvelė čia netiktų, bet difuzinė tiktų.
Tokį sprendimą sunku praktiškai realizuoti. Čia tik forumo pagyvinimui ir akiračio praplatinimui parašiau, bet gal kas nors ir sugalvos realizuoti.

Kitoi temoi radau namo nuotrauka, idomus atradimas grudinto stiklo lakstai ant fasado
http://www.011.lt/?u...ject_id=3182486

kas cia per stebuklas, kur tokios medziagos galima gaut?
Papildyta:

o jei dar sugalvot , kap panaudot ivairaus dydzio lapus - visokie stiklistai vistoms gardus net daro is tokio stiklo. buna atveju kad apsiskaiciuoja, matmenys netinka ir pan, tai tokio stiklo neturi kur det, nes grudinto jau niekaip neapdorosi.

Tai tokių sprendimų galima gyvai prisižiūrėti. Vilniaus energijos pastatas atrodo, olimpiečių gatvėje šalia Neries, ar Prokuratūros pastatas. Tik prokuratūros, manau, ne dėl dizaino, o dėl apsaugos nuo elektroninio šnipinėjimo .

O kaip su tokio blokelio šilumos vientisumu? Turiu mintyje, kad viduje neoporas įdėtas tik dalyje, nes kitur eina tas medžio drožlių karksasas. Vadinasi, siena nebus visur vienodos R arba U reikšmės. Ar čia klystu?

Kita vertus labai brangi siena iš šitų blokelių. 8x21,59 turim 172,72 Lt. Dar iš išorės papildomai reikia dėti 20 cm neoporo. Dar 44 Lt. O kur dar betonas, armatūra ir darbas. Įtariu, kad sienos kvadratas greitai pasiektų maždaug 300 Lt.
Papildyta:

Gal galima plačiau: kur jos rasti ir kiek jie kainuoja?
Papildyta:

O kokį akytbetonį žadate naudoti? Gal galima konkrečiai?

Po velyku, visokiu gerumu atsiranda. Pvz, radau 200 ltr skysto stiklo 9cia anksciau vadindavot chemija garo plevelei is visaus akytbetoniui. Kazin kaip, jei su juo nutepus vidu? Pries tinka?
Kazkada, ji pildavom i betona, darant vandeniui nelaidzias grindis rusiuose.

Dar, yra tiekejas stiklo paketams, paprastiems, 1,5x0,7. Be remo. Kur juos panaudot??? Kiekis didelis... Nuo stikliniu saldytuvo-vitrinos duru.

Sakai siokie tokie plysiulai pulistirole nieko nesudaro?

Jei uzdaryti plysiukai ir nevyksta juose konvekcija . Uzdarytas oras yra geras silumos izoliatorius silumos laidumo koeficientas 0,026W/mK prie 300K temperaturos ir 100kPa slegio .