Pasyvus namas - 19 tema

Jei gerai pamenu, su tuo niku žmogelis tik prisijungęs aiškino, ko mes svaigstam apie storus apšiltinimo storius, kai žmonės apsišiltina 5cm ir namai tampa vos ne pasyvūs. Mes jį stipriai sudirbom, tai dabar trolina.

nekreipk dėmesio.

Pagaidavimas butu jog kambarys butu nepereinamas. Man labai nepatika kad atidarius duris iskart i svetaine patenki. I svetaine as labiau ziuriu kaip i namu kino kambari. Del pacio skambesio ne ekspertas

Kai kalbejo DEU nama medi + stikla, pamaniau kad mintis paimta is sio sedevro
https://www.dropbox....4fyl/zmbU9px2j4

Yra panašumo, bet šiame projekte, tai stiklų daugiau nei sienų ir prie stiliaus užuolaidos visai nedera, todėl nieko ir neuždėta, net miegamajame. Nežinau, jau labai senas tikriausiai turėčiau būt, kad eičiau į tokį namą gyventi

Pas DEU su įstiklinimu viskas tvarkoj.

Po šitų ilgų diskusijų apie smeiges, klinkerio klijavimą ir tarpus tarp neoporo ir keraminių plytų visai susiko galva.

Man, kad namas būtų pasyvus, reikia, kad sienos U būtų ne prastesnis nei 0,088. 25 cm keramikos ir 35 cm neoporo pakanka. Tačiau įvertinus 4 smeiges (tinkuotai sienai) U suprastėja iki 0,092, o 6 smeiges (klinkerio klijavimui) iki 0,094. Be to, KJKG sako savo akimis matęs, kad klijuojant neoporą prie keraminės sienos (ji pakankamai nelygi), lieka nemaži oro tarpeliai.

Vakar pažaidžiau su akytbetoniu. Jei naudoti 30 cm storio Aeroc Eco Term Plus ir 25 cm neoporo U išeina 0,083. Skaičiavimai nedaryti, bet jei įvertintsime, kad 4 smeigės situaciją pablogina 0,004, tai prie 0,083 pridėjus minėta skaičių turėsime 0,087. O toks skaičius man pakankamas.

Kalbėjau su savo konstruktore. Sakė, kad namas nėra sudėtingas, todėl galima naudoti šituos minkštus blokelius. Akytbetonis mano galva turi tris man nepatinkančias savybes:

1. Minkštas. Šito Aeroc Eco Term Plus atsparumas gniuždymui vos 1,8 N/mm². Sako, kad minumalus turi būti ne mažesnis nei 3 N/mm². Ar aš čia klystu? Žinoma, armatūra pagerina reikalus, bet ar ne per minkšti visgi jie. Kita vertus bus problemų su daiktų kabinimu, t.y. specialūs varžtai ir t.t.
2. Neturi akumuliacinių savybių. Mano atveju galėtų dirbti pamatų plokštės betonas. Na gal dar pertvarinę, laikančią sieną daryti iš keraminių plytų, kad būtų termomasės.
3. Drėgmės įgeriamumas. Išeitis, žinoma, yra. Prieš vidaus apdailą statai name drėgmės surinkėjus, garintuvus, džiovintuvus (ar kaip ten jie vadinami), kad iš konstrukcijos ištrauktų visą drėgmę. Tada sieną padengi tuo chemikalu, kuris apie 10 metų (o gal ir ilgiau) sulaiko drėgmės veržimąsi į sieną.

Dar vietoj keramikos galvoju, kad galima panaudoti silikatinius blokelius: Arko M-18 ar Arko M-24 (apie jų trapumą pasuktiniu metu girdėjau). Šitų blokelių privalumas tas, kad jų siena lygi, todėl neoporą bus galima tvirtinti tiksliau, be tarpų.

Žodžiu yra trys variantai:
1. Lieku prie keraminių plytų, bet jų varžos įvertinus smeiges, nepakanka.
2. Dariau siena iš akytbetonio. Viskas OK. Tik sienos tam tikros savybės nelabai vilioja.
3. Renkuosi silikatinius blokelius: tvirti ir gerai akumuliuoja šilumą, kaip keraminės plytos, tačiau siena daug tiesesnė. Jų šiltumas irgi nepakankamas iki 0,088.

Gal kas turite kokių minčių, nes kitą savaitę pradeda daryti konstruktyvą. Dar turiu kokią savaitę laiko, nes pradžioje skaičiuos stogą.

Tas juodas stiklas ten ne langas o kazkokia tais fasadine plokste. Realiai langu ne taip daug. Ta medine fasado dalis man labai patinka, tik vata po ja besislepianti nedziugina

Cibuliui, keraminiai blokeliai R1.2 - 1.4 dykai

Pagerina, bet nežymiai. Su arko blokeliais ir keramine plyta U išeina 0,088, o su keraminiais blokeliais U- 0,087. Pagal PHPP su arko ir keramika, jei prie jų pridėta 35 cm neoporo išeina 15,31 kWh, o jei su keraminiais blokeliais (skaičiuota su Loded) ir 35 cm neoporo išeina 14,71 kWh.

Mano atveju, žinoma, sienos nuostolius dėl smeigių galima kompensuoti ir stoge, t.y. storinant stogo apšiltinimo sluoksnį. Tik šiuo atveju jei apšiltinimo storis didesnis nei 50 cm sudarkomas architektūra. Pietinės pusės antro aukšto langus nuo žemės reikia kelti į 1 metro aukštį, o rytinius pusės antro aukšto pusės langus į 90 cm aukštį. Fasadas dėl skirtingame aukštyje esančių langų bus kreivas. Be to bus ką veikti, kai reikės tarp gegnių ir tašų sukišti 60 cm apšiltinimo. Dabartinis stogo sumuštinis kol kas yra toks: 40 cm vatos ir 10 cm PIR plokštės. Na, nebent daryti tarp gegnių 30 cm vatos ir 20 cm PIR plokštes. Bet brangu, o be to, kaip pritvirtinti tokį storą PIRą.

Todėl man atrodo, kad su sienos šiltinimu būtų mažiau vargo nei su stogo.

Fignia šita savybė. Juk nelipdysi namo be techninio projekto, o konstruktorius paskaičiuos apkrovas ir viskas atsistos į savo vietas. Neužteks gniuždymo 1,8 N/mm², pasiūlys daryti su šiek tiek tvirtesniais, o man žinoma atsparumo riba yra 5 N/mm². Tada tik paderinsi papildomo apšiltinimo sluoksnio storį ir atsistos viskas į savo vietas.

Noriu pataisyti - armavimas blokelių atsparumo gniuždymui nedidina.



Taip, Termomasės akytbetonis neturi, bet teisingai įvardinai jos auginimo variantus, tik sienų statybinę medžiagą siūlyčiau rinktis tuomet ne pagal blokelio ar plytos rūšį, o pagal svorį, tad tinką pilnavidurės silikatinės plytos, pilnavidurės keraminės plytos. Betonas aišku būtų idealiausia, bet neįsivaizduoju kaip jį galima būtų pritaikyti pertvaroms.

Dar neįvardinai perdangos. Jei ji betoninė, tai irgi pakankamai nemažas termoakumuliatorius.

Tiesa, jei jau kalbi apie Vilienės siūlomą variantą, kai laikančios - tvirtos, geras termoakumuliacines savybes turinčios sienos yra vidinės, tai išorinės sienos gali iš vis atsparumo gniuždymui neturėti, kad tik savo svorį 3m aukštyje atlaikytų. Gal net karkasas būtų tinkamiausias. Juk dabar visi daugiabučiai tokiu monolitiniu principu statomi. Tik jie vietoj laikančiųjų sienų kabina perdangas ant monolitinių stulpų.



Čia yra vienintelis labai rimtas minusas statyboje iš akytbetonio. Šios problemos sprendimas gali labai stipriai pabranginti konstrukciją, be to jis įneša tam tikrus apribojimus ir statyboms. Nors ir teko matyti paliktus statomus iš akytbetonio namus žiemoti be stogo, bet aš manau, kad tai absoliuti nesąmonė, nes taip peržiemojęs mūras per vieną žiemą sunaudos pusę savo tarnavimo ciklų. O tai yra labai svarbu todėl, kad jo ciklai matuojami šiek tiek kitaip nei pavyzdžiui keramikai. Šiuo atveju ciklai mažina akytbetonio atsparumą gniuždymui ir skaičiuojama po kiek ciklų jo atsparumo gniuždymui savybės tampa ribinės. Beje internete teko rasti straipsnių, kad paprastai akytbetonis neatlaiko tiek ciklų kiek būna deklaruota, tad jei pastovės namas dvi žiemas be stogo, žiūrėk, trečio sezono ir nesulauks.

Na bet be stogo namo greičiausiai žiemot nepaliksi, tad spręstina tik garo nelaidumo iš patalpų vidaus problema. Su plėvelių pagalba, gali būti, kad šią problemą galima būtų išspręsti pakankamai pigiai, bet tuomet vidaus apdaila bus tiktai gipskartonis. Nors iš kitos pusės, kadangi tau gipskartonis patinka, tai jau ir ne problema .



Lygesnė siena, tai klijai blogiau prilips, nebus atbrailų už kurių gali užsikabinti . Juk specialiai šiaušiamas paviršius prieš klijuojant, o ne atvirkščiai - poliruojamas.

Irgi tinkamas variantas, bet jame nematau nieko geriau nei keramikoje.


Papildyta:


Akytbetonio gamintojai primygtinai rekomenduoja akytbetonį džiovinti natūraliu būdu, vengiant visokių oro sausintuvų. Be to, dėl didelio akytbetonio drėgmės įgeriamumo, kaip tik akytbetonis papildomai drėkinamas prieš tinkuojant, nes jei užtinkuoji ant sausesnio, tai greitai sutraukia visą drėgmę iš tinko, tinkas išsausėja nespėjas sustingti ir nutrupa. Tas gruntas apie kurį kalbėjai, kaip supratau skirtas nugruntuoti paviršių prieš dažymą, o ne prieš tinkavimą, bet šio niuanso nežinau, reikėtų pasitikrinti. Jei kas išsiaiškinsit, būčiau dėkingas kad pasidalintumėte žiniomis .

Čia labai gerą mintį pakišai. Visą svorį ant vidinės laikančios sienos greičiausiai neišeitų pakabinti (mano atveju ten tik iš esmės viena siena), todėl kažkiek turėtų laikyti ir išorinės. Bet mintis man patiko.

Blogiausiai yra tai, kad niekaip nepersilaužiu psichologiškai: man siena pirmiausia turi būti tvirta, o čia viskas atvirkščiai. Per mažai laiko per savaitę save perlaužti.

Nešiltinau nei vieno nei kito (savo rankomis šiltinau tik plokščią stogą, šlaitinio nešiltinau, bei šiltinau grindis, pamatus ir cokolį), bet mano įsitikinimu, stogą apšiltinti ženkliai paprasčiau. Jei padarai karkasą ir iš apačios pritvirtini OSB plokštes ar PIR, Tai ant stogo tu nors kilometrą apšiltnimo prikrauk, tik dėk vieną sluoksnį ant kito. Reikėtų tik stogo konstrukciją atitinkamam apšiltinimo sluoksniui pritaikyti.

Su sienom sudėtingiau, kadangi papildomai rekia klijuoti ir greičiausiai smeigiuoti.

Kai dėjau grindis, tarpelių beveik neliko, į vieną kitą popieriaus lapą galėsi įkišti, bet reikės gerai paieškoti kad tokį rastum. Kai šiltinau cokolį, retas tarpelis į kurį plono žurnalo neįkištum.
Papildyta:


Sustabdyk arklius jei neapsisprendi. Apskaičiuos stogo konstrukciją, paprašyk kad su siena palauktų, ar bent jau padėtų apsispręsti. Paprastai, kas moka pinigus tas ir muziką užsako, aišku, jei pasirašydamas kvailai surašytą sutartį, pats sau apynasrio neužsideda.

Dar greičiausiai be sienos ir stogo šiltinimo yra dar dvi išeitys. Palaukti labai šiltų langų. Tokių po metų kitų manau turėtų tikrai atsirasti. Pagerinti sandarumą iki 0,3. Mano atveju dabar yra 0,4. Sunku misija, nors įmanoma.

Man, Mintai, dar patiko tavo mintis. Vietoj to chemikalo ant akytbetonio iš vidinės sienos pusės dėti plėvelę (greičiausiai tokią, kaip šiltnamiams tik pakankamo storio) ir tvirtinti GKP. Jei dar tą plėvelę užleisti ant grindų ir į viršų ant stogo, galima labai stipriai pagerinti namo sandarumą.

Taip, grindyse dedama priešgarinė plėvelė ir stoge dedasi priešgarinė plėvelė, jei sienoje irgi priešgarinė plėvelė, tai jų sujungimas tampa daug paprastesnis, nei bandymas plėvelės pritvirtinti prie mūro, bet...

Plėvelės man neatrodo taip patikimai, kaip storas tinko sluoksnis.

Ir dar, plėvelė ne tokia kaip šiltnamio, o 200 mikronų ar storesnė, maždaug 1 Lt už m2 kiekvienam prekybos centre. Stogui būtų geriau dėti specialiai stogui skirtas, jos lyg ir tvirtesnės, bet bus ir brangesnės. Dar galima dėti su aliuminio folija, papildomai prisidės ir IR atspindėjimo funkcija, nors šiltinant neoporu, to gal ir nereikia.
Papildyta:


Žinai, šia tema pakartosiu įmesdamas youtube filmuką, apie tai, kaip buvo statomas PN, sienas ne tinkuojant, bet sandarinant plėvelėmis ir dedant gipskartonį. Ten labai gerai pakalbėta apie sandarumą tokio tipo vidaus apdailoje, nors pasiektas sandarumo rezultatas manęs nesužavėjo.