.Manoji irgi per vyro trisdešimtmetį neatsiliko - kadangi darėm baliųką, tai ji padovanojo vyrui paskerstą kiaulę. Kike vargau, kol ją sutvarkiau 
Beje dabar už tokią brangia dovana tikisi oho ho kokios
Žiūriu, anytos mūsų čia toj temoj išradingiausios .Manoji irgi per vyro trisdešimtmetį neatsiliko - kadangi darėm baliųką, tai ji padovanojo vyrui paskerstą kiaulę. Kike vargau, kol ją sutvarkiau
Beje dabar už tokią brangia dovana tikisi oho ho kokios
.Manoji irgi per vyro trisdešimtmetį neatsiliko - kadangi darėm baliųką, tai ji padovanojo vyrui paskerstą kiaulę. Kike vargau, kol ją sutvarkiau Beje dabar už tokią brangia dovana tikisi oho ho kokios
QUOTE(Liepsnita @ 2005 10 24, 00:30)
Labai susidomejau, tai gal ten prikolint bande? Ar siaip ka paaiskino? Ar tiesiog padovanojo ir tiek? 
Prikolus megstu, bet ten tuo ne nekvepejo, dovanotojai garbingo amziaus ir be jumoro jausmo, nezinau, iki siol negaliu suvokt, man protas neisnesa kaip galima taip...
Siais metais ziuresim ka gausiu...
Samanta, dėl gintarinių karolių. galiu pasakyti koks buvo daiktas, kurio labai labai norėjau, bet negavau - mano močiutės rožančius... nesu aš labai religinga, bet rožančius atiteko kitai sesei - močiutės krikšto dūkrai 
Gal kiek ir keista, kad gavo dovanų nešiotus karolius, bet pagalvok, gal Tavo dukrytė - kaip bebūtų gaila - nebeprisimins savo prosenelės, o Tu galėsi jai pasakoti ir tie karoliai bus viso to dalis. Ai, blyn, susigraudinau prieš šventes... (noriu močiutės kepto aguonų pyrago Kalėdoms)
as prisiminiau kaip pati viena tokia baisia dovana padovanojau 
buvau gal kokiu 7m, brolis dar jaunesnis,pakviete mus vienas kaimynu berniukas i gimtadieni, bet mama uzdraude mums ten eiti(net neatsimenu kodel)..
atejo pas mus ta diena keli kaimynu vaikai, visi pasipuose su gvazdikais rankose, dovanomis(buvom susitare kad pas mus renkames, o as kazkaip uzmirsau po to visiems pranesti, kad mes su broliu turim namie likt), ir baisiai nustebe kad mes nepasiruose..
ir as taip uzsimaniau kartu su jais eiti, torto tai labiausiai norejau..tai mes su broliu paemem is palepes sena meskina, uzrisom jam kaspina, ir darzo geliu paskynem, patys pasipuosem ir isejom jubiliato sveikinti..tai reikia tik isivaizduoti, kaip pats jubiliatas ir jo tevai reagavo
mano mama tik veliau suzinojo
buvau gal kokiu 7m, brolis dar jaunesnis,pakviete mus vienas kaimynu berniukas i gimtadieni, bet mama uzdraude mums ten eiti(net neatsimenu kodel)..
atejo pas mus ta diena keli kaimynu vaikai, visi pasipuose su gvazdikais rankose, dovanomis(buvom susitare kad pas mus renkames, o as kazkaip uzmirsau po to visiems pranesti, kad mes su broliu turim namie likt), ir baisiai nustebe kad mes nepasiruose..
ir as taip uzsimaniau kartu su jais eiti, torto tai labiausiai norejau..tai mes su broliu paemem is palepes sena meskina, uzrisom jam kaspina, ir darzo geliu paskynem, patys pasipuosem ir isejom jubiliato sveikinti..tai reikia tik isivaizduoti, kaip pats jubiliatas ir jo tevai reagavo
mano mama tik veliau suzinojo
Turbūt mano ir seskės anytų dovanoms nelabai prilygsi savo "išradingumu".
Žodžiu - seskės gimtadienis. Atvažiuoja jos uošvis ir atneša jai "Stiliaus" (iš "Lietuvos rytoa") žurnalus, perrištus su kaspinėliu tarybinių laiku. Ir dar įkišta tarybinė atvirutė "pozdravliaem". Ten parašyta - sveikinu su gimtadieniu. Seskė galvojo, kad čia bajeris. Ir klausia - o tai kur dovana. Tai uošvis sako - čia ir yra dovana nuo tavo anytos.
Ai, dar atvežė jiems vištą (jie vištas augina). Tai anyta jai ir sako, oi mūsų vištos taip krenta. Sesuo paklausė - o šita kaip? Anyta - nu jo šita irgi krito (padvėsė, suprask), bet mes valgom ir nieko Rezultatas - šuo pasimėgaudamas valgė vištos buljoną.
Kai pagalvoji - nu marti, tai gal dzin ką dovanoti. Bet buvo mano švogerio jubiliejus. Tėvai išvakarėse pranešė, kad tėvui su širdim blogai, tai neatvažiuos. Gaila aišku... Po poros savaitgalių jie važiavo pas jo tėvus, tai gerbiamieji tėveliai savo sūnaus net nesiteikė pasveikinti normaliai.
Mano anyta ne tokia "originali", bet savo dovanom irgi pasižymi. Kalėdom visada pritempia visokio š.. ir dar pasakojasi - oi, čia saldainiai iš Amerikos, teta Vlada atvežė. Tie saldainiai tai caro Ivano laikų, sakau, geriau jau lietuviškus pirkti, tai bent žinosim nuo ko apsinuodijom. Man pvz. Kalėdom padovanojo virtuvinį rankšluostuką, kuris buvo atlenktas rankom (labai nemokšiškai). Aiškiai kažkokį medžiagos gabalą apkarpė.. Po to įdėjo kremą deginimuisi ir aiškina, kad čia pienelis kūnui. Sakau, tai gal aš moku skiatyti. Tai ta vėl teisinasi - aš paprašiau ten tos Vlados, tai jinai sakė , kad čia pienelis kūnui. Mano anyta turi visokių draugelkų, kurių dukros gyvena užsienyje arba tos draugelkos kokioj Amerikoj vaikus prižiūri. Tai dukros priveža mamoms kokių nors dalykėlių, mamkoms nereikia, tai mano anyta prasieina ir kaip kokia šiukšlių mašina viską susirenka ir taip dovanas mus visiems gatavos
Tiesa, prisimianiau. Pvz. aš tikrai žinau, kad kitom kalėdom gausiu dovaną tam maišlyje, kuriame jai dovanojau praeitą kartą... Nu dar būna, kad per Kalėdas gaunam maišelius su gėlytėm Geriausias bejeris - kai pamačiau maišelį, kurį jinai paėmė iš mano namų ir kur yra tos atvirutės prie maišelio, ten mano mama buvo užrašius anūkei.
Kadangi apie mano anytą galima knygą parašyti, tai manau pastarasis bajeris geriausiai iliustruos jos "taupumą ir originalumą". Žodžiu - grįžtam su vyru iš darbo, o pakeliui nusipirkom kerptą viščiuką, kuris įpakuotas į foliją. Ištarukiu aš tą viščiuką, o folgą, savaime suprtama metu į šiukšliką. Pmatė mano anyta - tu nemesk, aš snieguolių prikarpysiu.
Sakau, gerai, pasiimkit visą šiukšlių maišą, neškitės namo, gal dar ką nors rasit gero. Tai ji mus su vyru nepraktiškais apvadino. Va teip va..
Ai, mano tėvukas irgi čia pavarė. Indai, aišku nepamaišys, bet kai jų neturi kur dėti... Per vieną gimdienį padovanojo servizą, per kitą - servizą. Sakau, dabar galim pyktis su vyru, kai tiek dafiga lėkščių turim
Dabar vėl sako - nu tokią sunkią dovaną nupirkau - nežinau čia tau vienai ar jums abiems bus. Tai aš jam - servizų daugiau ačiū nereikia, nes ir taip nebeturim kur kišti... Tai tipo dabar jau ne servizas..
Žodžiu - seskės gimtadienis. Atvažiuoja jos uošvis ir atneša jai "Stiliaus" (iš "Lietuvos rytoa") žurnalus, perrištus su kaspinėliu tarybinių laiku. Ir dar įkišta tarybinė atvirutė "pozdravliaem". Ten parašyta - sveikinu su gimtadieniu. Seskė galvojo, kad čia bajeris. Ir klausia - o tai kur dovana. Tai uošvis sako - čia ir yra dovana nuo tavo anytos.
Ai, dar atvežė jiems vištą (jie vištas augina). Tai anyta jai ir sako, oi mūsų vištos taip krenta. Sesuo paklausė - o šita kaip? Anyta - nu jo šita irgi krito (padvėsė, suprask), bet mes valgom ir nieko
Rezultatas - šuo pasimėgaudamas valgė vištos buljoną. Kai pagalvoji - nu marti, tai gal dzin ką dovanoti. Bet buvo mano švogerio jubiliejus. Tėvai išvakarėse pranešė, kad tėvui su širdim blogai, tai neatvažiuos. Gaila aišku... Po poros savaitgalių jie važiavo pas jo tėvus, tai gerbiamieji tėveliai savo sūnaus net nesiteikė pasveikinti normaliai.
Mano anyta ne tokia "originali", bet savo dovanom irgi pasižymi. Kalėdom visada pritempia visokio š.. ir dar pasakojasi - oi, čia saldainiai iš Amerikos, teta Vlada atvežė. Tie saldainiai tai caro Ivano laikų, sakau, geriau jau lietuviškus pirkti, tai bent žinosim nuo ko apsinuodijom. Man pvz. Kalėdom padovanojo virtuvinį rankšluostuką, kuris buvo atlenktas rankom (labai nemokšiškai). Aiškiai kažkokį medžiagos gabalą apkarpė.. Po to įdėjo kremą deginimuisi ir aiškina, kad čia pienelis kūnui. Sakau, tai gal aš moku skiatyti. Tai ta vėl teisinasi - aš paprašiau ten tos Vlados, tai jinai sakė , kad čia pienelis kūnui. Mano anyta turi visokių draugelkų, kurių dukros gyvena užsienyje arba tos draugelkos kokioj Amerikoj vaikus prižiūri. Tai dukros priveža mamoms kokių nors dalykėlių, mamkoms nereikia, tai mano anyta prasieina ir kaip kokia šiukšlių mašina viską susirenka ir taip dovanas mus visiems gatavos
Tiesa, prisimianiau. Pvz. aš tikrai žinau, kad kitom kalėdom gausiu dovaną tam maišlyje, kuriame jai dovanojau praeitą kartą... Nu dar būna, kad per Kalėdas gaunam maišelius su gėlytėm
Geriausias bejeris - kai pamačiau maišelį, kurį jinai paėmė iš mano namų ir kur yra tos atvirutės prie maišelio, ten mano mama buvo užrašius anūkei. Kadangi apie mano anytą galima knygą parašyti, tai manau pastarasis bajeris geriausiai iliustruos jos "taupumą ir originalumą". Žodžiu - grįžtam su vyru iš darbo, o pakeliui nusipirkom kerptą viščiuką, kuris įpakuotas į foliją. Ištarukiu aš tą viščiuką, o folgą, savaime suprtama metu į šiukšliką. Pmatė mano anyta - tu nemesk, aš snieguolių prikarpysiu.
Sakau, gerai, pasiimkit visą šiukšlių maišą, neškitės namo, gal dar ką nors rasit gero. Tai ji mus su vyru nepraktiškais apvadino. Va teip va..Ai, mano tėvukas irgi čia pavarė. Indai, aišku nepamaišys, bet kai jų neturi kur dėti... Per vieną gimdienį padovanojo servizą, per kitą - servizą. Sakau, dabar galim pyktis su vyru, kai tiek dafiga lėkščių turim
Dabar vėl sako - nu tokią sunkią dovaną nupirkau - nežinau čia tau vienai ar jums abiems bus. Tai aš jam - servizų daugiau ačiū nereikia, nes ir taip nebeturim kur kišti... Tai tipo dabar jau ne servizas..
QUOTE(smarki @ 2005 12 22, 08:31)
Tai tipo dabar jau ne servizas..
būtinai pranešk kai tik gausi dovaną
Kadangi jau bijo mano reakcijos, tai vakar neišturėjo, prasitarė - bus stovai gėlių vazonams, bet labai sunkūs. Stovai man tinka, sakiau, gali tempti 
QUOTE(smarki @ 2005 12 23, 08:36)
Kadangi jau bijo mano reakcijos, tai vakar neišturėjo, prasitarė - bus stovai gėlių vazonams, bet labai sunkūs. Stovai man tinka, sakiau, gali tempti
Paskaičius Jūsų pasisakymus, supratau, kad mano gyvenime iki pilnos laimės trūksta ... anytos nes tik jos sugeba praskaidriti šventines depresijas....
nes tik jos sugeba praskaidriti šventines depresijas....
QUOTE(Jasnenka @ 2005 12 23, 08:51)
Paskaičius Jūsų pasisakymus, supratau, kad mano gyvenime iki pilnos laimės trūksta ... anytos nes tik jos sugeba praskaidriti šventines depresijas....
nes tik jos sugeba praskaidriti šventines depresijas.... man tai kartais tos laimes sklindancios is anytos buna ir per daug..
tik gaila kad negalima anytos pasirinkt, vyra pasirinkt galima o anytos ne..
As ir esu tu "geru" dovanu gavus 
Mano mociute visomis progomis sugeba padovanoti, kokia vazele, paveiksleli, puodeli
Bet kol kas dovana nr1 yra mano vyro. nu net geda sakyt Vibratorius Nu man tokia "ne i tema dovana"
Aisku vis pakalbedavom visokios S temom, tai as dar seniau noredama buti "isradinga", vis sakydavau nu gal ir noreciau pabandyti ir bla bla bla. Tai manasis ispilde ta mano "svajone" O dar kai kaina netycia pamaciau Nu tai ir guli DAIKTAS saugiai dezutej. Gal kada pravers 
Bet uz tai dabar pasimokiau- visada pasvarstau pries nusakant savo "svajones"
Mano mociute visomis progomis sugeba padovanoti, kokia vazele, paveiksleli, puodeli Bet kol kas dovana nr1 yra mano vyro. nu net geda sakyt
Vibratorius Nu man tokia "ne i tema dovana" Aisku vis pakalbedavom visokios S temom, tai as dar seniau noredama buti "isradinga", vis sakydavau nu gal ir noreciau pabandyti ir bla bla bla. Tai manasis ispilde ta mano "svajone"
O dar kai kaina netycia pamaciau Nu tai ir guli DAIKTAS saugiai dezutej. Gal kada pravers Bet uz tai dabar pasimokiau- visada pasvarstau pries nusakant savo "svajones"
