Saulės namas. Perteklinės energijos namas

Aš galvoju paprasčiau. Pradžioje norėjau statyti 230-250 kv. namą su dviviečiu garažu. Liko - 137 kv. su stogine. Manau, kad sutaupiau apie 100 00 Lt, jei ne daugiau.

O skirtumas nuo 20 iki 15 kWh man papildomai kainuos apie 20 000 - 25 000 Lt. Na, blogiausiu atveju - 30 000 Lt.

Tai reiškia, kad galutiniam variante bus apie 70 000 Lt pliusas.
Papildyta:

Pritariu ir pasikartosiu: pasyvus energijos išsaugojimas (pasyvus, A+ ir A++ namas) daug priimtinesnis variantas nei bandymas savarankiškai apsirūpinti namui būtina energija (Zero namas).

Manau, kad ne veltui ir ES eina pasyvaus namo pramintu taku (energijos beveik nevartojantis arba A++ namas). Be to, Europoje, kaip ir pasaulyje, daug daugiau pasyvių namų pavyzdžių, o ne Zero namų. Santykis manau būtų 1:1000. Todėl manau visiems aišku, kuri sistema turi ateitį.

Jei netikėčiau kad galima rasti ekonominį pagrindą, tikrai netęsčiau. Nu neturiu tokio pavyzdžio Lietuvoj, kaltas aišku dėl to, bet toliau lieku prie nuomonės kad tema verta diskusijos ir verta gryninti idėjas.
Tikrai nemanau kad malkos niekinis kuras. Tik tokios frazės kaip "atsinaujinantis", "CO2 emisija" mano kišenės visai nejaudina. Aš nesu vienas iš tų maniakų. Aš kitokio tipo maniakas Nafta irgi atsinaujinanti, tik biški lėčiau.

Jei jau tęsiam - toliau galim konkrečiau. Pamaniau kad madwifi skaičiuoklė borehole tipo saugyklai kiek kukloka, padariau savo. Skaičiavimai su paaiškinimais čia.
Paaiškinimai prašosi redagavimo, bet numigti irgi norisi

Modeliavimo išvadai:
Turint 30m2 idealių (maždaug atitinka ~100m2 savadarbių) horizontalių saulės kolektorių, tiesiogiai šildytis galima iki sausio vidurio, jei 110m2 namo šildymo poreikis apie 50 kWh/m2A. Po sausio vidurio tiesiogiai galima šilumą naudoti vertikaliuose kolektoriuose-radiatoriuose, tiekiamo oro pirminiam pašildymui. Po pusantro mėnesio pasninkas baigiasi kovą, kai pakanka saulės šilumos realiu laiku.
Jei sumažinam namo šildymo poreikį iki 40 kWh/m2A, pasninkas sutrumpėja iki pusės mėnesio. Taigi per galvą kelnių nesimaunant šiek tiek pasyvintis verta.
Ne panacėja, bet atsižvelgiant į įrengimo sąnaudas, pabandyti verta. Daugiau ar mažiau, bet naudos tikrai bus. O jei energijos kainos stipriai kils, atsipirkimas taip pat įmanomas net ir pačiu blogiausiu atveju.
Taip pat iš skaičiavimų matosi, kad toks šildymosi būdas būtų daug efektyvesnis, jei taip šildytųsi kvartalas. Pvz. Jei vienam namui norint apsirūpinti šiluma reikia 30m2 idealių kolektorių ploto, tai 4 greta esantiems pakaktų po 15m2 kiekvienam, nes bet kokiu atveju naudingai panaudojama tik apie 1/5 sukauptos energijos. Jei greta gyvenantis kaimynas naudojasi geoterminiu siurbiu - п**** н****й бл******ь.
Toliau labai vertinga būtų gauti profesionalių geologų įvertinimą.

Labai teisingas teiginys. Galbūt verta net pagalvoti apie 30 kWh vienam kv. m. Tuomet manau, kad gali ir pavykti.

Cibuli, kiek kWh kiekvieną mėnesį jums reiks šildymui ir kiek DHW?
Galėtume jums paskaičiuoti 80-100% ar 50% šiluminės energijos poreikį tenkinantį gerai izoliuotos vandens "bačkos" dydį ir išanalizuoti situaciją. Jūsų stogas tinkamas saulės kolektoriams. Paskui galėtumėte sukritikuoti šį pasiūlymą kaip ekonomiškai nepagrįstą kai jau būtų visi apytiksliai skaičiai.

Pagal PHPP skaičiavimus šildymui reikės 15,31 kWh energijos. Bendras pirminės energijos poreikis - 95 kWh: šildymas, karštas vanduo, vedinimas, elektra. Jei be vedinimo, tuomet 86 kWh (šildymas, karštas vanduo, elektra).

Namo plotas pagal PHPP - 137,5 kv. metrai. Vien šildymui reikės: 2105 kWh, o bendras pirminės energijos poreikis: 13 063 kWh (jei 95 kWh) arba 11 825 kWh (jei 86 kWh). Tikiuosi gerai suskaičiavau.

o kodėl ne nuo valdovu rumu pradėjai, dabar galėtum girtis kad virš 360milijonu sutaupei

Teisingai pamiršau: mano valdovų rūmai.

Pirminė energija nieko nepasako, tai yra politinis dydis. Skaičiavimams ji nereikalinga. Jeigu turėtumėte tokią bačką/kolektorius ir perskaičiuotumėte pirminės energijos poreikį, jis butų stipriai sumažėjęs.

Domintų ne tik bendra namui reikalinga šiluminė energija, bet koks yra kiekvieno mėnesio balansas, ypač lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario.

Nuo kovo pabaigos iki lapkričio net su vidurio Europos klimatui pritaikyta sezonine šilumos talpa/kolektoriais nebūtų problemų padengti 95% šiluminių namo poreikių.

Tokį kovą kaip šiais metais ir karšto vandens ruošimui skirtas saulės kolektorių kiekis šildo namą pakankamai. Čia gal Vilius parašys atsiliepimus ar jam reikėjo jungti elektrinį šildymą per paskutines 10 dienų, ar vien saule šildėsi?

Supratau. Kai skaičiuosime galutinį namo variantą, jei pavyks pritaikyti kas mėnesinį metodą, pateiksiu skaičius. Bet jei ne, tai negalėsiu padėti.

Gal galite pasiteirauti kada turėtų prasidėti jūsų namo šildymo sezonas (vidutiniškai, statistiškai) ir kada turėtų baigtis? Arba prie kokios temperatūros jau reikia pradėti/pabaigti šildyti? To turėtų užtekti.

Dabar neklausiu. Kai reikės skaičiuoti, tada paklausiu. Jis tikrai užsiėmęs, nenoriu žmogui trukdyti. Luktelėkite gerą mėnesiuką.

Imkim 40kWh/m2a poreikį ir 30m2 idealių kolektorių plotą kaip pradinį tašką. Vienu variantu mažinam poreikį iki 30, kitu didinam kolektorių plotą iki 35. Šiek tiek geresnis rezultatas rodomas padidinus kolektorių plotą. Vakuuminiais kolektoriais 5m2 padidinti bendrą kolektorių plotą kainuos apie 3000-4000 Lt. Ar už tokią kainą pavyktų energijos poreikį sumažinti nuo 40 iki 30 kWh/m2A.