Saulės namas. Perteklinės energijos namas

#37
QUOTE(Milao @ 2013 03 17, 18:25)
Akumuliacinė šalia namo - ar tikrai įsitikinęs, kad nestatymo zonoje draudžiama tik antžeminė statyba? Be to, kai akumuliacinė po namu, didelė akumuliacinės nuostolių dalis eina į namą tiesiogiai. Dar geriau, jei akumuliacinė vidury namo, bet mano atveju tai nepriimtina dėl vietos stokos.


Akumuliacinė ne statiny. Žemės kolektorių geoterminiam juk galima pakasti.

Dėl akumuliacinės po namu išskiriamos šilumos į patalpų vidų siūlau nesidžiaugti. Vasaros metu šiam šilumos pertekliui pašalinti neužteks pasyvių vėsinimo priemonių. Net ir aktyvių išlaikymas gali kainuoti brangiau, nei šildymas žiemos metu kainuotų be saulės pagalbos.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2013 03 17, 18:39)
o kur as sakiau kad tie greziniai yra 40m gylio? jie gerokai gilesni, tik maciau ju pjuviu info, kur antras sluoksnis nuo kazkur 4m iki 40m yra priemolis be tarpiniu vandeningu sluoksniu. nebent sveo ne ne viska ten rodo.


Nevisuomet gręžėjai varginasi visus sluoksnius surašyti, kurie vėliau būna įtraukiami į duomenų bazes. Apie tuos vandeningus sluoksnius išgirdau iš to žmogaus kuris asmeniškai pats gręžė. Kai gavau gręžinio pasą, tų vandeningų sluoksnių nesimatė.
QUOTE
tai tas molis 2m gylyje gatavai slapias buvo? ar nuo pavirsinio vandens purvyna pasidarei?


Ne, nors paviršiuje ir buvo drėgmės, bet visas molis buvo permirkęs jau gerokai ankščiau, nei pradėjau kasti. Kai darė grunto tyrimus pamatams, vandenį rado 2.2m gylyje. Mes kasėmės tik iki 2 m gylio. Vandens ten neprisirinko nė lašelio, bet pats molis buvo šlapias, konkrečiai, krantai visai nesilaikė, vis užvirtinėjo. Bet praeitų metų vasara tokia ir buvo, nebuvo savaitės, kad lietus nelytų.

Atsakyti
#38
Apie akumuliatorius namams
http://www.abok.ru/f...p;version=print

saules namas
http://www.ppu21.ru/article/129.html

Atsakyti
#39
QUOTE(kaban @ 2013 03 18, 09:43)
Apie akumuliatorius namams
http://www.abok.ru/f...p;version=print

saules namas
http://www.ppu21.ru/article/129.html


Tikrai geras pavyzdys. Įdomiausia, kad kovo pabaigoje temperatūra bačkoje jau yra pakeliama iki +65C, o aukščiausia temperatūra +90C...
Architektūriškai žiūrint paprasta troba.

Kuo toliau, tuo labiau peršasi mintis, kad baseiną geriau iškeisti į tokią pastatytą bačką. Taip galima naudoti šaltesnį vandenį šildymui ir šiltesnį voniai. Šiluminiai nuostoliai tik į naudą namui žiemą. Vasarą reikėtų požeminio kontūro ir šaldomų grindų ar panašiai.
Įdomu ar taip tiksliai paskaičiavo energijos poreikį šildymuisi, kad bačka tiksliai iškraunama iki galo, ar papildomai elektra pasišildo sausį.
Bačka sakyčiau labai kompaktiška, bet užkrovimo temperatūra įspudinga.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 18 kovo 2013 - 12:49
#40
QUOTE(BangaS @ 2013 03 18, 12:47)
Įdomu ar taip tiksliai paskaičiavo energijos poreikį šildymuisi, kad bačka tiksliai iškraunama iki galo, ar papildomai elektra pasišildo sausį.
Bačka sakyčiau labai kompaktiška, bet užkrovimo temperatūra įspudinga.


Sistema paskaičiuota stipriai perteklinė, pavasarį kai pradėjo pritekėjimai kelti akumuliacinės temperatūrą, joje dar buvo viršutiniame sluoksnyje truputį mažiau 64C laipsnių o apatiniame mažiausiai 44C laipsniai. Tai reiškia kad dar buvo labai daug rezervo net tai situacijai, kai dar nebuvo pajungta vėdinamo oro rekuperacija, kai dar buvo šlapios statybinės konstrukcijos. Tikrai paimtas per daug galingas rezervas, reikės žmogeliui išleidinėti šilumą į kanalizaciją pastoviai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 18 kovo 2013 - 13:40
#41
QUOTE(mintas @ 2013 03 18, 13:39)
Sistema paskaičiuota stipriai perteklinė, pavasarį kai pradėjo pritekėjimai kelti akumuliacinės temperatūrą, joje dar buvo viršutiniame sluoksnyje truputį mažiau 64C laipsnių o apatiniame mažiausiai 44C laipsniai. Tai reiškia kad dar buvo labai daug rezervo net tai situacijai, kai dar nebuvo pajungta vėdinamo oro rekuperacija, kai dar buvo šlapios statybinės konstrukcijos. Tikrai paimtas per daug galingas rezervas, reikės žmogeliui išleidinėti šilumą į kanalizaciją pastoviai.


Sausio pabaigoje matosi, kad bačkos apačios temperatūra nukrito iki +30C. Tai jau yra netoli apatinės šilumnešio temperatūros ribos. +44C viršuje buvo naudojami karštam vandeniui ir tai, sakyčiau, yra visiškai apatinė temperatūros riba, kada toks vanduo dar gali būti naudojamas įvertinant šilumokaičio ir perdavimo nuostolius.
Ten dar prikrauta daug PV. Neaišku kaip jų energija buvo naudota šildymui.

Tokioje bačkoje telpa apie 3000 kWh šilumos energijos virš +25C. Neturint žymesnių nuostolių į gruntą visai galimas variantas, kad to užtenka iki kovo mėn. ir šildymui, ir DHW.
Įdomu kiek pas juos saulės lyginant su Lietuva.

Kuo toliau, tuo patraukliau atrodo idėja naudoti bačką, o ne baseiną ar tuo labiau grunto akumuliatorių.

Yra daug skelbimų, kur parduoda 25 m3 bačkas po 3000Lt. Nors jos tiktų tik sistemai be slėgio, reikalauja spec. perdažymo ir yra gana trumpos bet vis tiek svarstytinas variantas.
Taip pat mačiau šiek tiek brangesnių 4000-8000Lt emaliuotų cisternų, kuriose buvo laikomos dujos. Jos būtų geras variantas, įsitikinus, kad emalis neskilinėja prie +90C nuo šiluminio metalo plėtimosi.
Kartais pasitaiko ir didesnių cisternų pardavime.
Iš esmės reikėtų apie 6 m2 namo tokiai bačkai. Vietoje priblokuoto garažo, galima įrengti pagilintą juostinį pamatą iki -2m ir priblokuoti tokią bačką su dvigubu apšiltinimo sluoksniu, kurio viduryje galėtų cirkuliuoti apšiltinto namo tūrio oras. Šią oro cirkuliaciją vasarą galima būtų uždaryti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 18 kovo 2013 - 14:44
#42
primeciau sau paprastuoju budu skaciavima su 12x30m greziniu i molio sluoksni - na kaip ir sueina balansas, tik reik per sauleta laikotarpi kokius 10MWh ikraut. va cia pasarinau skaiciuokle
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 18 kovo 2013 - 15:42
#43
QUOTE(madwifi @ 2013 03 18, 15:20)
primeciau sau paprastuoju budu skaciavima su 12x30m greziniu i molio sluoksni - na kaip ir sueina balansas, tik reik per sauleta laikotarpi kokius 10MWh ikraut. va cia pasarinau skaiciuokle


Norint įkrauti 10MWh reikėtų apie 30-40m2 aukštos kokybės kolektorių.

B6 langelis galėtų būti ir 0,0015-0,002. Tokį skaičių sutikau įgyvendintų projektų analizėje. Niekas nepatikrins kiek ten to vandens būna, bet sunku patikėti, kad taip giliai nebūtų jokio vandens.
Kiek žinau kartais pasitaiko, kad suleidžia 25-30 žiedų į šulinį ir vistiek sausa, bet čia daugiau išimtinis atvejis.

Kuo giliau, tuo šlapesnis ir laidesnis gruntas. Čia didžiausias viso modelio neapibrėžtumas.

Gal neverta 10m viršutinio sluoksnio naudoti kaip izoliatoriaus, o geriau sutaupyti 10m * 12 gręžinių * 65Lt/m = 20 m3 XPS300 ir įsirengti paviršinį izoliuojantį sluoksnį (XPS sijoną), kuris išeitų apie 5 m pločio aplink namą ir 10 cm storio. Dalis šilumos nuostolių šildytų namą.

Bačkoje ir, iš dalies, baseine dar būtų galima tikėtis ir DHW, o žemėje tik žemos temperatūros šiluma tinkama tik grindiniam šildymui.

Už kurį variantą jūs agituotumėte kaip labiausiai ekonomiškai pagrįstą, jeigu reikėtų pasirinkti tarp bačkos, baseino ir žemės (borehole)?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 18 kovo 2013 - 16:59
#44
QUOTE(madwifi @ 2013 03 17, 22:53)
Kask pruda,

Primeskim, kiek tame prūde būtų nemokamos energijos ŠS "vanduo-vanduo"! Nebereiktų nei baseinų požeminių, nei žemės akumuliacijos. Ne pigus, bet variantas "į temą" - kokie 3-4 šuliniai, kuriuose suraitytas glikolinis kontūras, arba iš vieno šulinio vanduo tiesiogiai tiekiamas į ŠS šilumokaitį, o atšaldytas gražinamas į kitą šulinį.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 03 17, 23:48)
Beveik nieko nekainuotų jeigu lyginama su standartinio geoterminio gręžinio įrengimu...

Kurioje vietoje skirtumas? Net jei Milao sako tiesą apie 40Lt/m vs 55Lt/m skirtumas toli gražu neneša į "beveik nekainuotų".
Atsakyti
#45
QUOTE(BangaS @ 2013 03 18, 16:46)
Norint įkrauti 10MWh reikėtų apie 30-40m2 aukštos kokybės kolektorių.

B6 langelis galėtų būti ir 0,0015-0,002. Tokį skaičių sutikau įgyvendintų projektų analizėje. Niekas nepatikrins kiek ten to vandens būna, bet sunku patikėti, kad taip giliai nebūtų jokio vandens.
Kiek žinau kartais pasitaiko, kad suleidžia 25-30 žiedų į šulinį ir vistiek sausa, bet čia daugiau išimtinis atvejis.

Kuo giliau, tuo šlapesnis ir laidesnis gruntas. Čia didžiausias viso modelio neapibrėžtumas.

Gal neverta 10m viršutinio sluoksnio naudoti kaip izoliatoriaus, o geriau sutaupyti 10m * 12 gręžinių * 65Lt/m = 20 m3 XPS300 ir įsirengti paviršinį izoliuojantį sluoksnį (XPS sijoną), kuris išeitų apie 5 m pločio aplink namą ir 10 cm storio. Dalis šilumos nuostolių šildytų namą.

Bačkoje ir, iš dalies, baseine dar būtų galima tikėtis ir DHW, o žemėje tik žemos temperatūros šiluma tinkama tik grindiniam šildymui.

Už kurį variantą jūs agituotumėte kaip labiausiai ekonomiškai pagrįstą, jeigu reikėtų pasirinkti tarp bačkos, baseino ir žemės (borehole)?

maniskiame modelyje ne virsutiniai 10m skaiciuojami kaip izoliatorius, o virsutinis molio sluoksnio trecdalis, t.y kazkur nuo 6m iki 18-20m sluoksnis. Ir kaip 30m storio molio sluoksnyje gali atsirast vanduo, jei nera jokio laidaus tarpsluoksnio? jei taip butu tai mano ir visi aplinkiniai prudai i 40m glylyje esanti vandeninga sluoksni susisunktu smile.gif del molio laidumo neaisku - paemiau viduriuka.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 18 kovo 2013 - 17:30
#46
QUOTE(BangaS @ 2013 03 17, 23:48)
5 metrų gylio 60 cm

5m tai ne anksčiau minėti 8 4u.gif Abejoju, kad bobkatu 8m išgręš, ekskavatoriumi - taip, jei koks 13-15t, bet kad labai pigu bus - nesitikėkite. Patikslinkite kur klausėte, įdomu.
Kažkada poliaus gręžimas buvo nuo 100 iki 200Lt/vnt, čia kai grąžtas su rotatorium ant savaigės mašinos, tikrai net ne 5m.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 03 18, 00:14)
Lauksime kol kas nors pastatys žemės namą Lietuvoje ir paviešins rezultatus apie šilumos kaupimą žemėje. Per daug nežinomųjų ir per mažai sėkmės istorijų kol kas aplinkui.

Greičiau sulauksime rezultatų iš pasyvaus namo, su dar mažesnėmis energijos sąnaudomis nei mano, ir tai bus garantuotas vinis į požeminio akumuliavimo karstą. Kad ir Minto ar DEU projektai - nebeužkalnų 4u.gif
Jūsų šie grandioziniai planai turi ekonominį pagrindą tik didelių energijos poreikių pastatuose, visuomeniniuose ar daugiaaukščiuose. Privačiam iki 250m2 namui pats įrengimas bus per brangus, nebent "iš idėjos".
Atsakyti
#47
QUOTE(Vilienė @ 2013 03 18, 17:35)
5m tai ne anksčiau minėti 8 4u.gif Abejoju, kad bobkatu 8m išgręš, ekskavatoriumi - taip, jei koks 13-15t, bet kad labai pigu bus - nesitikėkite. Patikslinkite kur klausėte, įdomu.



Klausiau Kaune 868324738, firmos pavadinimo net nežinau. Atvažiavimas iki Vilniaus 500Lt sakė.
Atsakyti
#48
QUOTE(BangaS @ 2013 03 19, 10:45)
Klausiau Kaune 868324738, firmos pavadinimo net nežinau. Atvažiavimas iki Vilniaus 500Lt sakė.

Neturiu noro skambinėt ir klausinėti, net neaktualu, tuo labiau - nepasitikėti jumis. Ką jums jie žadėjo už 1m'? Priklausomai nuo technikos, 500 iki VNO gali būti ir labai pigu, ir labai brangu...
Atsakyti