Saulės namas. Perteklinės energijos namas

Yra viena mintis dėl to, kad toks požiūris neteisingas. Nėra prasmės užkraudinėti didžiulės masės, kai tas užkrovimas nelabai ir pasijaučia. Jei į šildymo sezono pabaigą, dėl labai nepalankių sąlygų didžioji akumuliacinė talpa išsikrovė per daug, kad ją galima panaudoti šildymui, tai bet koks mėginimas pataisyti padėtį su nežymiais sausio-kovo pritekėjimais nueis perniek, nes bus keliama per žema naudoti kaip šildymui akumuliacinės temperatūra iki vis dar per žemos. Ar ne geriau turėti mažesnę buferinę 0.5m3-1m3 talpą kuri būtų užkraudinėjama pirmiausiai. Tuomet net pagrindinei akumuliacinei esant per daug iškrautai būtų galima panaudoti momentinius saulės pritekėjimus ženkliai efektyviau.




pakankamai taikliai pasakyta.
Papildyta:


Idėja gera, bet kai ją bandot prastumti, būtina iškart paminėti niuansus, į kuriuos būtina atsižvelgti, kitu atveju iš tokio žemės kolektoriaus nebus absoliučiai jokios naudos.

Pirmas niuansas. Toks žemės kolektorius neturi siekti gruntinių vandenų. Gruntiniai vandenys yra labai geri šilumos laidininkai, momentaliai nutekinantys visą sukaupiamą šilumą ir paskleidžiantys ją kelių kilometrų spinduliu aplinkui. Tokiu atveju kolektoriaus temperatūrą pakelti net puse laipsnio bus neįmanoma misija.

Antras niuansas. Tokį kolektorių reikėtų apsaugoti nuo paviršinio vandens, nes po lietaus besiskverbiantis gilyn vanduo, pratekės pro kolektorių ir žemyn į gruntinius vandenis nusineš visą sukauptą šilumą ir vėl visas šilumos sukaupimas nueis "šuniui ant uodegos".

Užėjau į Beril puslapį ir aptikau tokį reklaminį karšto vandens boilerio ir saulės kolektorių palygimą:



Nu blin. Kažką pamenu ir anksčiau, bet kai dabar perskaičiau, tai iškart pagalvojau, kad tai juk apgavystė. Čia lyginama saulės kolektoriaus darbas kai jis šildo vandenį su boilerio elektros sąnaudomis tik palaikyti vandens temperatūrai. Nepateikiamas nė sunaudoto vandens kiekis, nei temperatūros iki kokios jis pašildomos. Nu nežinau, su tokiais biznieriais kurie nustatę gražias akutes pateikę tokius "moksliškai pagrįstus" skaičiavimus bando visus apgauti aš tikrai nenoriu turėti jokių reikalų.

Mano 2 žmonių šeima per mėnesį sunaudoja 3m3 karšto vandens. 3m3 yra 3000l vandens arba grubei 3000 Kg.


3000l vandens pašildyti nuo 5C laipsnių iki 55C laipsnių, kai skirtumas 50C laipsnių reikia 3000 kg * 4200 (vandeniui) * 50(laipsniu) / 3600 000 = 175 kwh

175 kwh dauginam iš naktinės elektros kainos 0,41Lt ir gaunam 71.75 Lt per mėnesį.

Aš už tokią pinigų sumą pasišildyčiau suvartojamą karšto vandens kiekį su bet kokiu elektriniu boileriu, jei šildymui užtektų tik naktinės elektros. Toliau kalba eina apie boilerio šilumos nuostolius, kur jau boileris gali išsiskirti nuo konkurentų apšiltinimo sluoksniu, bet boileriai apšiltinti tik 45mm poliuretano sluoksniu, kas tikrai nerodo nieko išskirtinio.

Apskųsti tokius pardavėjus už melagingą reklamą reikėtų.

Nieko keisto, kad būtent tokie pardavėjai sugeba pardavinėti ir niekuo neišsiskiriančius elektrinius šildytuvus, pavadindami juos joniniais ir už tai imdami keleriopai didesnę kainą, nei vertas eilinis elektrinis šildytuvas.

Aisku geriau tureti papildoma mazesne talpa. Bet yra vienas bet. Papildoma 100 kartu mazesne talpa kainuos gal kokius 4 kartus maziau nei pagrindine didzioji. Kitaip sakant kilovatvalande joje kainuos 20-30 kartu brangiau. Aisku tokios talpos "apyvarta" butu geresne, bet vis tiek brangu. Sprendimai galimi 2: arba papildoma talpa atideti antram pletros etapui, tik isitikinus kad jos tikrai reikia, arba sugalvoti kaip pagrindineje talpoje pigiomis priemonemis atriboti segmenta, kuris butu naudojamas kaip trumpalaikis buferis.
Nu blin, studentas ryskiai paskutinio kurso dar nepasieke, jei jo tekstuose figuruoja tokie perliukai kaip "50 W per valandą" arba "boileris per parą sunaudoja 1,14 kW/h". Beril, ar nedomina mokamos konsultacijos energetikos tema? Supazindinciau kas yra energija, galia, kokiais vienetais matuojama.
O siaip su normaliai sureguliuota automatika saules kolektoriui COP 100 ne problema. Jei naudojamas DC variklis, kurio apsukos tolygiai reguliuojamos priklausomai nuo saules intensyvumo. Ir ta automatika paciam susirinkti pakaks poros desimciu litu detalems.

Teisingi pastebėjimai, vanduo gali padėti įprastiniam geoterminiam kolektoriui, bet šiuo atveju reikia turėti žemės virš gruntinio vandens lygio.
Kai tik nutirps įšalas, ieškosime kokiame gylyje gruntiniai vandenys pas mus. Pavasarį tai geriausiai matysis.

Lietaus drenavimas taip pat numatytas. Virš 5 m gręžinių aplink namą bus 10 cm XPS.

Nors kol kas nesiruošiu po namu įrenginėti karšto baseino (po sandėliuku norėčiau po Milao sėkmės istorijos), bet ir žemės tūrio šildyme matyčiau tokius teigiamus niuansus:
Ankstyvą rudenį šilumos pakaktų iš 20 m2 kolbų su 5m3 akumuliacine viduje namo.
Vėlyvą rudenį ir gruodį šiluma siurbliui būtų imama iš atokiau esančio horizontalaus kolektoriaus, kuris būtų šiltesnis (> +8C) dar nuo vasaros. Žemė po namu būtų maksimaliai sušildyta (tarkim +15C) rugsėjo mėn. ir iki sausio stipriai mažintų nuostolius per grindis.
Sausį šiluma pradedma "siurbti" namo perimetre iš negilių gręžinių nors po didele namo dalimi temperatūra dar gerokai viršytų +7C. Sausį, vasarį išnaudojama šiluma iš po namo žemės (šiluma vadinama viskas virš +7C) ir gaunant šilumos siurblio COP geresnį už 100 m gręžinių.
Kovą jau pilnai pakaktų saulės pritekėjimų per langus ir didelio saulės kolektorių ploto šilumos su jau minėto dydžio akumuliacine talpa.

Taip pakaktų vos 400-500Lt 130m2 namo (apšildyto kaip pas Vilių) šildymui per metus (COP=4) ir 150Lt (75% dengiant saulės kolektoriais) karšto vandens ruošimui per metus su siurblio COP=2 ruošiant karštą vandenį.
Išeina vidutiniškai 50Lt/mėn skaičiuojant visą sezoną.

Grynai dėl šilumos akumuliavimo žemėje būtų sutaupoma gal tik 15-20% šilumos energijos (gerinamas siurblio COP ir mažinami nuostoliai per grindis), bet ir tokios sistemos įrengimas nieko brangiau nekainuotų lyginant su vertikalaus kolektoriaus įrengimo kaina (6000-7000Lt).
Saulės kolektoriai sutaupytų 75 proc. nuo karšto vandens ruošimo (2000kWh/metus) ir ~40% šildymo išlaidų. Cirkuliacinis siurbliukas per metus prisuktų apie 150-200kWh, kuriuos ateityje galėtų patiekti PV.

Tokia sistemą realiai galima sutalpinti į ~24000 Lt didumą darant pačiam:
Geoterminis siurblys "Energysave" 6kW 6500Lt;
Storasienė cisterna 5m3, šiltinimas ir aprišimas 4000Lt;
Grunto šilumokaičiai 4000Lt;
Kolbos 200 vnt. * 35Lt; 7000Lt;
Šilumokaitis ant stogo: 50mm varinis vamzdis su kolbų laikikliais ir apšiltinimu 1500Lt;
Vamzdeliai, cuirkuliacinis siurblys, valdymas 1000Lt;


Atsipirkimas lyginant su elektriniu šildymu optimistiškai vertinant tilptų į 11 metų: 3000Lt elektrinis šildymas + 2500Lt už elektrą * 11 metų = 24000 sistema + 600Lt už elektrą * 11 metų).

Po dešimtmečio kai patobulės ir atpiks PV, visą šildymui reikalingą elektrą 1200kWh galima būtų padengti iš saulės ir taip artėti prie Zero Energy namo.

Verta būtų pasiskaičiuoti atsipirkimą lyginant su tuo pačiu energy safe ir 100 m gręžiniu be jokių kolektorių ir akumuliacinių.

pamirsai XPS-a suklota aplink nama paskaiciuot. jauciu nemazai bus.

Pačio geoterminio šildymo įrengimas A+ name kai kam atrodo neatsiperkantis ir prasilenkiantis su logika. Asmeniškai manau, kad už 10000-12000Lt tikrai verta įsirengti mažos galios geoterminį su gilesniu horizontaliuoju kolektoriumi.

Sutinku, kad geoterminis + dideli saulės kolektoriai nebus per 20 metų atsiperkanti investicija lyginant su vien tik geoterminiu šildymu.

Tačiau žvelgiant per Zero Energy namo prizmę, kai pasigaminti elektrą kainuoja daug brangiau ir jos kaina gali sudaryti 1-5Lt/kWh toks brangus elektros energijos sąnaudų mažinimas atrodo logiškas.

Kol kas pati Zero Energy namo idėja nėra atsiperkanti per 20 metų ir gali būti niekada neatsiperkanti skaičiuojant papildomas investicijas ir sutaupymą iš sąskaitų už šildymą ir elektrą. Idėja gyvuoja be šiandieninio ekonominio pagrįstumo kaip ir elektromobiliai. Pasiekti nepriklausomybę nuo energetikos monopolininkų brangiai kainuoja.

Suskaičiuoti visų energiją taupančių būdų atsiperkamumą tikrai sudėtinga. Niekas nežino kokiu greičiu brangs energijos šaltiniai. Priimama skaičiuoti kokį tai procentą brangimo, bet tai tik iš piršto laužtos spėlionės. Brangimui įtakos gali turėti daugybę veiksnių.

Vat dabar benzino kainos didesnę dalį sudaro mokesčiai. Kaip manot, kodėl Europos sąjungoje suskubo taip sugriežtinti namo statybos reikalavimus energijos saugojimo kryptimi? Negi manot, kad nieko nebus daroma su jau seniau pastatytais pastatais? Nebus mokesčių pagalba branginamas kuras, anglys, nafta, dujos, tam kad ir prastesnių energetiškai namų savininkai būtų priversti susirūpinti namo apšiltinimu. Taip, kol didžioji gyventojų dalis gyvena labai energiškai neefektyviuose namuose, tokio kuro mokesčių didinimas būtų neapgalvotas žingsnis, bet tai kodėl tuomet taip raginami gyventojai renovuoti savo būstus? Tokiais tempais, kokiais prastuminėjami renovacijos procesai sako vieną, energija tikrai brangs ir labai panašu, kad prie to brangimo, kai jau energiškai neefektyviuose namuose gyvenančių žmonių bus mažuma, gali prisidėti ir mokestinė sistema.

Iš kitos pusės atkreipkit dėmesį į elektros kainą Vokietijoje ar Danijoje. Ten didelę kainos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių naudojimo rėmimas.

Taip, kad energija tikrai brangs ir aš asmeniškai prognozuoju keleriopai didesnį brangimo procentą, nei jį priimta laikyti iki šiol.

Iš kitos pusės, kol finansiškai to neapsimoka, nemanau, kad būtina iškarto įkišti pinigus į Geoterminį ir saulės kolektorius (nors jei yra laisvų pinigų, tai irgi geras pasirinkimas), bet manau, kad neišvengiamai reikėtų numatyti galimybę turėti abi šias sistemas ir jau dabar ruoštis jų įrengimui, kad kai ateis momentas, kai jau abiejų sistemų turėjimas bus ekonomiškai pagrįstas, kaip greitai atsiperkantis, kad antro šildymo prietaiso įsigijimas, kurių apjungimas gali generuoti sinergiją, nebūtų labai skausmingas sienų gręžiojimu, namo išsandarinimu, apšiltinimo sluoksnio pažeidimu ir panašiai.

Labai teisingai. Todėl mano požiūris toks, kad pirma labiau apsimoka siekti pasyvaus, A+ ar A++ namo standarto, o po to jau galvoti, kaip kuo daugiau šilumos pasigaminti pigiau iš atsinaujinančių šaltinių.

Bet aš akcentuoju, kad tokių sistemų naudojimą, jau reikia numatyti namo statybos pradžioje, kad namas būtų statomas taip, tarsi jis jau dabar bus šildomas geoterminiu ir saulės kolektoriais, arba vien saulės kolektoriais, jei bus įmanoma pasiekti 100% saulės namą, nes geoterminio COP vis tik žemesnis už saulės kolektorių.

Kai jau bus pastatytas energiškai efektyvus namas atitinkantis A-A++ energinę klasę ir tik po to bus pradėta mastyti apie energijos šaltinius, tai jau bus per vėlu, nes tikėtina, kad po šildymo sistemos įdiegimo, dėl namo apšiltinimo ir sandarinimo sluoksnių pažeidimų namo energinė klasė gali pažemėti. Rekomenduoju įrengti galimybe iškarto geoterminiam ir saulės kolektoriams. Jei ketinama apsiriboti tik viena šildymo sistema, aš statyčiau už saulės kolektorių sistemą, kaip labiau perspektyvę, dėl mažesnių energijos sąnaudų ir vėliau mažiau skausmingo energijos išteklių brangimo.

Milao labai teisingai daro, kad į namo apšiltinimo ir šildymo sistemą žiūri kompleksiškai. Teisingiau abi sistemas įrenginėjant ir žiūrint atsiperkamumą derinti iš karto. Niuansas tas, kad jo sistemų nebus galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai, nes viskas ką jis darys yra pakankamai inovatyvu, ir sunku pageidaujamu tikslumu prognozuoti šildymo sistemos veikimą.

Aš apsidraudimui vis tik numatyčiau vietą ir geoterminiam šilumos šaltiniui už 2000-3000 Lt, kiek jis ir turėtų būti vertas energiškai efektyviam namui. Beje, jau šiai dienai mažo galingumo kinietiškų geoterminių šilumos siurblių kaina kaip tik tose ribose ir yra. Nemanau, kad ir brendai sugebės išlaikyti didesnes kainas ilgesnį laiką.

Turi mintyje, kad iš karto padaryti įvadus į namą, kad vėliau netektų kirsti apšiltinimo sluoksnio. Jei taip, tai labai pritariu. 100 proc. už.

Būtent, nesvarbu ar dabar ketini juos naudoti, ar iš pradžių tik šildytis elektra, bet įvadus pasidaryti reikėtų, tik vienas niuansas, net ir iš pradžių šildantis elektra, šilumos perdavimas turi būti organizuotas vandens pagrindu, arba įrengiamas orinis šildymas. Elektrinių "infraraudonojo" šildymo plokščių įsigijimas už ~10000Lt, absoliučiai nederantis, prie tolimesnio šildymo sistemos plėtimo, pirkinys.

Jei nori išnaudoti infroraudonojo šildymo privalumus, įsirenginėk šildomas grindis vandeniu. Energiškai efektyviam namui tokia sistema, dėl mažo šildymo galingumo poreikio, kainuos pigiau nei šių dienų standartiniam namui.