Saulės namas. Perteklinės energijos namas

Cibuliui vejant aktyvaus namo sistemas iš pasyvaus namo temos tenka sukurti naują temą, kurioje būtų nagrinėjama:
Energijos generavimas privačiuose namuose.
Energijos kaupimas, perdavimas, paskirstymas.
Netradicinių aktyvių namo sistemų naudojimas.
Platesnės vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energijos "išgavimo", transformavimo ir panaudojimo diskusijos.
Viskas, kas susiję su saulės namų architektūros principais, inžinerija, tinkamumu mūsų klimatui.
Patirtis iš praktiškai naudojamų sistemų.

Milao ruošiasi pastatyti pirmajį rimtą saulės namą Lietuvoje. Tikimės, kad pasidalins patirtimi ir suras daugiau šios idėjos propaguotojų, kaip prieš keletą metų nutiko su Pasyviu namu.


Pradžiai norėjau panagrinėti kaip būtų galima atstatytį "geoterminių" gręžinių temperatūrą iki pirmojo sezono temperatūros lygio panaudojant perteklinę saulės kolektorių energiją vasarą ir gal net pakelti ją keletu laipsnių aukščiau pradinės.

Nenorintiems statytis gerai apšiltinto 150 m3 "baseino" namo rūsyje, bet norintiems išnaudoti perteklinę saulės energiją vasarą su saulės kolektoriais kilo mintis pajunti geoterminio šildymo požeminį vamzdyną ir šildyti žemę.
Pakoregavus kolektorių taip, kad negilūs 6-15 m grežiniai išsidėstytų aplink namą perimetru, galima būtų sušildyti po namu esančią žemę keliais laipsniais ir taip sumažinti šilumos nuostolius per grindis ir/arba pakelti šilumos siurblio COP žiemą.
Saulės kolektorių generuojama energija turėtų būtį daug didesnė nei namo šilumos poreikis ir namas turėtų būti energiškai efektyvus. Pavasarį kai žemės kolektoriuje glikolis labiau atšalą, jau būtų galima šildytis vien tik saulės kolektoriais, o didelis jų plotas patenkintų reikšmingesnę šilumos poreikio dalį ir visais kitais metų laikais ir nesukeltų problemų vasarą dėl perteklinės šilumos, kuri būtų nuvedama į žemę.
Tai būtų vienas iš žemės namo principų panaudojimo būdų.
Kaip jums skamba ši idėja?

Kolega, nieko aš neveju. Aš tik abejoju kai kuriais Milao ir jūsų išsakytais teiginiais.

Mano esminiai teiginiai:
1. Esminis punktas - būtina pasiekti pasyvų, A+ ar A++ namo lygį.
2. Kuomet bus įgyvendinta pirma sąlyga, nereikės namo rūsyje 120 kūbų baseino.
3. Pasyviam, A+ arba A++ klasės namui būtina panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulę, vėją, biokurą ir t.t.
4. Kadangi pasyvus, A+ arba A++ klasės namas brangsta, tai reikia ieškoti kuo pigesnių atsinaujinančių sistemų.
5. Žodžiu, pasyvaus, A+ ir A++ namo simbiozė su nebrangia atsinaujinančia energija, pvz., saulės kolektoriai, yra protinga investicija. Priešingu atveju, aš manau, kad tai tik pinigų švaistymas.

Kagi, galima ir čia, jei niekam netinka kitur.
Ka jūs siūlote, tai ne naujiena. Ir sprendimai tokiems namams yra pateikti beril lt puslapyje. Be problemu galima padaryti energetiskai nepriklausoma namuka papildzius beril puslapyje pateiktas technologijas saules, vėjo energetika. ipac, kai jos tereikia 1-2 kW galingumo. ir nereikia baseinu, nes "jis" yra po kiekvieno iš mūsų kojomis. ir investicijos juokingos.
Jei kam idomu, tai esamom technologijom nesunku padaryti siltnamius, kad jie derliu duotu 12 menesiu per metus. Cia kalba eina apie Lietuvos klimata.

jei kam idomu - mane rasite. konsultacijos mokamos.
o bendrom temom galima pastu pasirasineti.

Galvojau, koncultacijos kainos jau ikalkuliuotos i Jusu parduodamu produktu kainas

ne ta tema, abejoju ar cia bent viena blondine rasi

Beril, jeigu esate nusimanantis šioje srityje tai prisistatykite. Kokias egzotiškesnes sistemas esate įgyvendinęs? Ar pasiteisino?
Kaip vertinate žemės šildymą po namu su saulės kolektoriais? Šiltu oru žemės neprišildysi. Ar atliekate skaičiavimus? O gal esate dar tik paskutiniųjų kursų studentas renkantis savo e-shop'ui klientūrą?
Be protingų minčių nieks nepatikės jumis ir klientūros nesurinksit. Neužtenka "numest" vienos žinutės forume.

Pasiūlykit kaip pigiausia pastatyti perteklinės energijos namą.

Teisingi teiginiai, bet taip pat teisingi ir visiškai jiems priešingi. Jei PN moto - kuo mažiau švaistyti energiją, tai saulės namo moto - kuo daugiau jos gauti nemokamai, kad nereiktų ypatingai šiltų, storų ir brangių sienų. Jei PN progresyvioji idėja - pečiui ir kaminui skirtas investicijas nukreipti į atitvarų šiltinimą ir sandarinimą, tai saulės namo progresyvioji idėja - dalį atitvarų šiltinimui skirtų investicijų nukreiptį į akumuliacinę talpą ir saulės kolektorius. Jau PN temų pradžioje EVOY buvo minėjęs, kad PN tik tarpinė stotelė kelyje link zero. Aš ją praleidžiu.
Saulės namo projektavimo prioritetai kitokie nei pasyvaus:
1. Esminis punktas - sukaupti kuo didesnį kiekį šilumos per vasarą ir kuo daugiau jos išlaikyti iki šildymo sezono.
2. Kuomet bus įgyvendinta pirma sąlyga, nereikės metro storio sienų.
3. Priimtina tik komfortabili, sklypo ribose išgaunama sezono bėgyje atsinaujinanti energija. Biokuras židinyje dėl vaizdelio ir komforto, bet ne kaip energijos šaltinis. Nei jo miesto sklype prisiauginsi, nei komfortabilų šildymą turėsi.
4. Kadangi naudojama nemokama atsinaujinanti energija, jos sukaupus daug namo statyba pinga.
5. Žodžiu jei šilumos sukaupiama daug, ant akumuliacinės talpos statomas C (rytoj B, poryt A ir t.t.) klasės namas per daug nepersistengiant. Jei visgi sukaupiamos šilumos kiekiai nedideli, tuomet imam PHPP ir darom taip, kaip Cibulis daro - simbiozę.

Priminimui keletas ankstesnių Cibulio pasisakymų PN temose:
Skaičiavimai vien tik Cibulio, nekvescionuoju ar jie teisingi, ar ne. Išvada peršasi tokia - norint pasiekti 14,9 kWh/m2 ir taip 10 kWh/m2 sumažinti sąnaudas šildymui - tam racionalu išleisti 25 000 Lt, o pasiekti nulines sąnaudas išleidus 30 000 Lt - jau avantiūra? Kur čia logika? Jei kabinėtis prie pačių skaičiavimų, tai pats tikiuosi kad net ir tų 30K neprireiks. Sienas dar paploninus ir atpiginus (lyginant su 26,5 kWh/m2) susitaupys dar labiau. Siekiamybė - namas, kurį ne tik šildyti, bet ir pastatyti pigiau nei PN.
Šiandien vienintelė energetinio efektyvumo klasė, kuri tikrai aktuali visiems - C. Saulės namas pagal energijos sąnaudas turėtų turėti maždaug A++++++ (A6+) klasę. O pagal dabar apibrėžtus standartus galbūt net A neatitiks, nes sienos galimai bus per plonos. Tai koks man dabar skirtumas ar popieriuke bus parašyta C, ar A++, jei namo sąnaudos šildymui bus A6+ lygio, bet tokia klasė standartizuotojams dar nesisapnuoja. Atsiras nauji standartai. Tikiuosi jie bus pakankamai protingi ir juose sienų ir langų varžos bus tik rekomendacinio pobūdžio, o esmė bus šildymo sąnaudose.

Jei ne šiltnamiai, tai įdomu, tik kad tame puslapy neradau nieko, kur būtų užsimenama apie apie +20C palaikymą name žiemą be pečiaus, šilumos siurblių ir kitų sąskaitas generuojančių įrenginių. Arba tos idėjos per daug gerai paslėptos, arba jos nepakankamai progresyvios saulės namui.
Jei tikrai turit ką nors naudingo pasakyt kaip pigiau įsirengti akumuliacinę talpą ir ko nesu aprašęs www.saules-namas.lt - priimtinos ir mokamos konsultacijos. Netrukus ten aprašysiu ir dar vieną talpos variantą panaudojant EPDM. Dar ne iki galo viskas aišku, bet preliminariai atrodo visai patraukliai.

Pagaliau susišnekėjome, nes pasirodo, kad į tą patį dalyką žiūrime iš skirtingų kampų. Kaip viska paprasta.

Aš manau, kad, siekiant saulės, energetiškai nepriklausomo, Zero namo, pirmiausiai reikia pasiekti pasyvų, A+ arba A++ namas. Jūs manote, kad šį laiptelį galima praleisti ir su C klasės namu įmanoma pasigaminti daug pigios energijos.

Greičiausiai, kad abu požiūriai teisingi, t.y. turi teisę gyvuoti. Tik man labiau patinka pasyvus šilumos išsaugojimo būdas (A++ klasės namas) nei aktyvus šilumos gaminimas (Zero namas).

Paskaitinėjau jūsų blogą ir pabandysiu trumpai reziumuoti. Mano kvailas reziumė gal padės jums optimizuoti namo idėją, statybas.

Bent jau pradžioje, jūs žadate šildytis vien saulės pagalba. Tam rūsyje bus 50-100 kūbų baseinas (tiesą pasakius ne visai supratau iš ko jūs jį darysite: vienu atveju iš vietoje rastų grunto, o kitu - iš betono?), namo sienas apkabinsite saulės kolektoriais-radiatoriais, ant stogo įrengsite saulės kolektorius, o po žeme dar bus žemės šilumokaitis. Visi kolektoriai turės užkrauti bačką energija, dar papildomai šildymui bus naudojami ir kolektoriai-radiatoriai? Ar maždaug toks esminis veikimo principas?

Jei taip, tai turiu kelis klausimus:
1. Per kiek laiko planuojate užkrauti baseiną šilumą? Jei tai įvyks liepą ar rugpjūtį, kur dėsite šilumos perteklių? Nukreipsite į žemės šilumokaitį?
2. Tarkim, kad rugsėjo 1 dieną baseinas užkrautas pilnai (kokią turėtų būti pilnai užkrauto skysčio temperatūra)? Kiek laiko nenaudojant energijos šildymui, pavyks išlaikyti šilumą baseine kol vanduo atvės?
3. Tarkim, kad šildymo sezonas prasideda spalio 1 d. Kiek laiko baseine esančios šilumos pakaks namo šildymui? Ar tikrai galvojate, kad lapkričio-gruodžio mėnesiais pavyks bent šį tą sukrapštyti iš saulės?
4. Jei namo baseinas bus užkrautas dar liepos pradžioje, nebijote namo perkaitimo? Ar nereiks papildomos energijos namo vedinimui?

Vėsinti namą turint atokesnį žemės šilumokaitį yra tikrai ne problema. Paleidi šaltą vandenį į grindis ir žiūri, kad temperatūra nenukristų žemiau rasos taško.

Šilumos perteklių (jeigu tik toks būtų) galima nukreipti į žemės, esančios aplink baseiną šildymui. Ten tikrai galima nukreipti neribotą kiekį kW.

Šaltu metų laiku veiks tik vakuuminiai kolektoriai, kurie jau darosi įkandamos kainos.

Jeigu 7 metrų gylyje žemės temperatūra nebepriklauso nuo metų laiko, vadinasi norint pusmečiui sušildyti tam tikrą tūrį žemių šiltnimo sluoksnis sudarytų apie 7 metrus. Žemės šiluminis laidumas neskaitant gruntinių vandenų yra apie 2-2,5 W/mK. Jeigu nebūtų penktadienio vakaras galima būtų paskaičiuoti kažką įdomesnio.

Maždaug toks. Šiek tiek patikslinimo - kolektoriai-radiatoriai tik ant pietrytinės ir pietvakarinės sienos. Ant šiaurinių sienų neplanuoju, nes jie duotų naudą tik kaip radiatoriai. Per mažas naudingumas, kad investuoti pinigus. Ant pietinių sienų - kitas reikalas. Išnaudojimas dvigubas. Kai šviečia saulė - dirba kolektoriaus rėžimu ir krauna akumuliacinę arba duoda šilumą tiesiogiai į grindis. Kai nešviečia ir šalta - dirba radiatoriaus rėžimu per juos pumpuojant skystį iš požemio. PN temoje buvo primesti paskaičiavimai, kiek tokie radiatoriai gali duoti naudos. Gal ir nedaug, bet jei tai pigiai realizuojama papildoma kolektoriaus funkcija, tai kodėl gi ja nepasinaudoti?
Aprašiau 2 iš galimų realizavimo variantų. Vienas - gelžbetoninis baseinas, kitas - vietoje iškasto grunto luitas. Kadangi vandens šiluminė talpa maždaug 2x didesnė nei luito, šiuo metu mano paieškų kryptis - kaip maksimaliai atpiginti vandens talpos įrengimą.
Per kiek laiko pakrauti - manau į tai atsakys tik patirtis. Planas toks - pradžiai padengti stogą savadarbiais pigiais kolektoriais, numatant vietą papildomiems vakuuminiams vamzdžiams ir sienas plokščiais savadarbiais, numatant vietą papildomiems plokštiems vakuuminiams. Jei tiek užteks - puiku, projektas baigtas. Jei ne - projektas bus tęsiamas pildant vakuuminiais. Energiją žinoma galima nukreipti į požemį. Įkaitinus požemį nauda kaip minimum tokia, kad mažės akumuliacinės talpos nuostoliai. Bet patiems savadarbiams toks dalykas kaip perteklius net neegzistuoja. Paprastomis priemonėmis padarytas kolektorius niekaip nepasieks pavojingos 100C temperatūros.
Pora citatų iš blogo:
...Į tokią plytą galima sukaupti apie 3,7 MWh, iš kurių po 30 dienų liks apie 2,7 MWh (25kWh/m3), o po 60 dienų - 2 MWh (18kWh/m3)...
...baseine telpa 93m3 vandens, o jame apie 6 MWh energijos. Dar apie 1,3 MWh gali sukaupti pats baseino betonas, taigi sumoje baseino talpa bus 7,3 MWh. 30 dienų po to, kai nustoja šviesti saulė, talpoje bus likę 5,3MWh (48 kWh/m3) šilumos energijos, o po 60 dienų - 3,7 MWh (34 kWh/m3)...
Lapkričio ir gruodžio mėnesiai saulės pritekėjimų atžvilgiu yra praktiškai beviltiški. Sausį kažkiek galima tikėtis pritekėjimų, vasarį jau visai neblogų, o kovo mėnesį galbūt net pradėti akumuliacinės talpos krovimą.
Su perkaitimu kovoti yra priemonių. Viena jų - ŽŠ. Padarius keletą atskirų segmentų, vieną jų galima naudoti vėsinimui, o į kitus krauti perteklinę saulės energiją. Kitas variantas - intensyvus naktinis vėdinimas.
Kas dėl PN vs SN yra 2 kraštutinumai: metriniais sluoksniais apšiltintas namas, kurio šildymui pakanka vidinių pritekėjimų, ir ant daugiašimtatonės bačkos pastatytas namas su R1 varžos sienomis. Abu variantai ekonomine prasme vienodos nesąmonės. Ekonomiškai pagrįstas variantas kažkur per vidurį.