A - Mėnesis;
B - Saulėtų valandų dalis (%) tenkanti vienam mėnesiui;
C - Vakuuminių kolektorių šiluminių nuostolių padidėjimo koeficientas lyginant su vasara;
D - Vakuuminių kolektorių pagaminamos šilumos dalis kiekvienam mėnesiui;
E - Vakuuminių kolektorių našumas kWh/m2A;
F - Vakuuminių kolektorių našumas kiekvieną mėnesį, kWh/m2;
G - Plokščiųjų kolektorių šiluminių nuostolių padidėjimo koeficientas lyginant su vasara;
H - Plokščiųjų kolektorių pagaminamos šilumos dalis kiekvienam mėnesiui;
I - Plokščiųjų kolektorių (nelabai kokybiškų) našumas kWh/m2A;
J - Plokščiųjų kolektorių našumas kiekvieną mėnesį, kWh/m2;
Skaičiuojamas kolektorių plotas 30m2;
Patikslinus tam tikrus čia patektus dydžius kaip netikslius, galima pakoreguoti rezultatą.
Lapkritį-vasarį iš vakuuminių gautume (7+5+6+11)*30 m2 = 870kWh, kurie padengtų DHW poreikį (150kWh/mėn) keturiems mėnesiams ir dar liktų +270kWh šildymui.
Lapkritį-vasarį iš plokščiųjų gautume (3+2+3+5)*30 m2 = 325kWh, kurie padengtų 65% DHW poreikio ir šildymui neliktų nieko.
Cibulio namas.
Iš šildymo sezono atmetus spalį, kovą, balandį (padengia saulė) tai sumažintų šildymo poreikį apie 20% nuo 137m2*16kWh/m2A = 2192 kWh iki 1753 kWh;
Dar 270kWh padengtų vakuuminių saulės kolektorių pagaminama šiluma per lapkritį-vasarį; Liktų 1480 kWh sukaupti bačkoje;
Jeigu dt pasirenkame 50C (lapkričio pradžioje bačka +80C) tai bačkos dydis būtų: 1480 * 3600000 / (50*4200*1000) = 25,3 m3;
Iš viso per sezoną 30m2 vakuuminių kolektorių pagamintų ~10000 kWh šiluminės energijos, kurios užtektų viskam ir dar būtų per daug, bet atsižvelgus į tai, kad šildomas vanduo būtų apie +70C todėl būtų normalų 1/4 nubraukti padidėjusiems kolektorių šiluminiams nuostoliams ir jau būtų arčiau tiesos. Šią vietą sunku paskaičiuoti, todėl reikėtų pradėti nuo 20 m2 ir vėliau kažkiek pasididinti pagal poreikį.
Pamiršau paminėti, kad čia geriausiu atveju 25,3 m3. Realiai reikėtų ir smulkesnius niuansus įvertinti kas gali pridėti 5-20%.