Tu negimdei - CP..

Prašom, jei tik naudos yra iš mano posto, tai džiaugiuosi.
Buvo seniau tie akušeriniai skriestuvai vadinamieji, kuriais matuodavo. Kažkada ir rentgenu bandė matuot. Bet paskui buvo įrodyta, kad tie matavimai jokios naudos neduoda - ima ir gimdo sėkmingai moterys su siauru dubeniu arba nepagimdo su plačiu. Užtat dabar ir priimta galvutės ir dubens disproporcijos sąvoka, o ne per siauro dubens.
Tiesa, seniau pasitaikydavo nemažai mpoterų, kurių dubuo būdavo deformuotas dėl rachito vaikystėje, tuberkuliozės ar pan., ko dabar beveik nepasitaiko.

Labai apgailestauju del jusu patirties, zinau, kad svarbiausia sveikas vaikelis, bet tai nera vienintelis dalykas kuris svarbus - jusu savijauta po gimdymo (tiek fizine, tiek psichine) taip pat svarbu.

Bet as nesutinku su jusu gydytoju "isvadomis". Yra teke skaityti begale gimdymo istoriju, kuriose moterys diagnozuotos Kaip siauru klubu pagimde naturaliai ir dar didelius leliukus. Dazniausiai "siauri klubai" diagnozuojami, kai gydytojai nesugeba kitaip paaiskinti kodel nepavyko pagimdyti naturaliai. Tikra "siauru klubu" diagnoze gali buti moterims persirgusioms rachitu arba patyrusioms dubens trauma.

Siaurus klubus yra labai sunku prognozuoti ir diagnozuoti, nes klubai nera sukauleje - kiekviena ju dalis yra sujungta kremzlemis, kurios suminksteja ir pasidaro tamprios nestumo metu del issiskiriancio hormono relaksino. Taip pat vaiko kaukuoles kaulai nera suauge ir slankioja, kad galetu prisitaikyti prie gimdymo taku dydzio. Tai KAIP galima tuos du faktorius tiksliai ismatuoti? Kaip ismatuoti kiek dubens kremzles suminkstes arba kiek vaiko galvyte prisitaikys?

Is saltiniu kuriuos yra teke skaityti tokia situacija kaip jusu galejo pasitaikyti del keliu priezasciu - jeigu nebuvo virkstele apsivijus taip, kad neleistu vaikui uzgimti, galimas daiktas kad vaikelis tiesiog nebuvo tinkamoje padetyje - tarkim galejo buti ne pakausiu i prieki, o veidu arba kakta, taip pat itakos turi ir gimdyves padetis (YPAC jeigu itariami siauri klubai), tokiu atveju gimdymas tradicineje pozoje nerekomenduotinas nes pavyzdziui pritupus klubai ir gimdymo takai gali atsiverti iki 30% placiau. Mano patirtis ta patvirtino - stangos truko labai ilgai ir labai letai, o vos pakeitem poza i pusiau pritupima mazoji uzgime kazkur per 5-10minuciu.

Tai tokios mano 5kapeikos, tikiuosi skaitancioms mamoms informacija bus naudinga.

Prisegu keleta nuorodu: nuoroda 1, nuoroda 2

Labai ačiū už informaciją, tikrai pravers, jeigu planuosiu sekantį vaiką

Nesuprantu dėl ko gali graužti sąžinė ? Juk isnesioji maža stebukleli ir jis išvysta pasauly vienokiu ar kitokiu būdu, vėliau rūpiniesi ir augini..... Jei dėl to, kad nepatyret gimdymo kančių tai cp ir nepyragai tas pasiruošimas operacijai, baimė, duris į stuburą, nejautrą pusę kūno, bet viską girdi ir tas beprotiškas laukimas kada pasakys, kad štai kokia grazuole(is) ir matai kaip apžiūrinėja vaiką, o pajudėti negali ir vėl lauki kol pasakys, kad viskas gerai-asaros iš laimės ir jaudulio tikrai nebuvo kažkokios kitokios nei pagimdzius natūraliai.... Tad neieskokite problemų ten kur jų nėra, dziaugites sveikais vaikais ir savo sveikata....

Tikrai, nors ir cp, vaiku gimimas man buvo dziaugsmas, tiesiog nenupasakojamas stebuklas... Tik be skausmo, nors nemaloniu pojuciu netruko, tas bac i stubura buvo trbt baisiausias dalykas gyvenime patirtas, nezinau del ko, bet tragiskai bijojau, jaudinausiu, net atrode, kad akyse aptemo .

Man dare planini CP, turejau laiko susitaikyti ir vis tiek negerai jauciuosi. Iki paskutinio menesio tikejausi gal leis gimdyti paciai, bet leido tik pasirinkti ar traukia vakumu, ar daro CP.Pasirinkau tai, kas maziau kenkia kudikiui

na ir as pasidalinsiu patirtimi Kadangi visa nestuma norejau CP tai ji priverstinai ir gavau Zodziu, kartais norai pildosi, bet siuo atveju gal geriau sis noras butu ir neissipildes. Kad negimdziau pati sazine visai negrauzia, bet baisiausia buvo pooperacine savijauta. Padarius operacija man vaiku neparode, paaiskino, kad jie laiko neturi ir isnese i skyriu. Visa likusia operacijos dali verkiau, nes buvau isitikinus, kad man meluoja ir su vaikais kazkas negerai, nes kitaip butu parode. Zodziu, net negaliu paaiskinti, bet tas jausmas, kai vyras tau atnesa vaiku nuotraukas, o tu i jas ziuri ir negali susivokt, kad vyras juos jau mate, o tu ne, kad telefone esantys vaikai tai tavo. Kadangi taip jau ivyko, man motiniski instinktai pabudo tik po savaites. Iki to laiko i juos ziurejau kaip i svetimus. Kaip bebutu autore temos tikrai suprantu, nes pogimdyvines depresijos rizika tikrai didesne nei gimdant naturaliai, o siuo atveju manau autorei taip ir buvo: ieskojimas kazkieno kaltes, viskas piesiama juodomis spalvomis ir tt.

Turėjau du planinius CP, vaikučius mačiau iškart jokia depresija nepuola o vat su dviem vaikais - sunkiai susitvarkau nėra laiko net apie kažkokias depresijas galvoti

Pogimdyvine depresija nera "ispindejimas", tai buna del dideliu hormonu svyravimu ir nesvarbu kiek vaiku turi

Sveikos,

Ach, vėlokai atradau tokią temą..

Aš labai pergyvenau dėl CP.
Nėštumas buvo be komplikacijų.
Iš anksto žinojau, kad vaiks bus didelis - giminės bruožas toks.
Kiek su mama kalbėjau - visus mus pagimdė pati, nė neplyšo.
Tai buvau tokia tikra, kad gimdysiu pati. Ir tikėjau, kad net neplyšiu!!!

O gavosi taip, kad pirmoji iš giminės moterų apturėjau CP.
Pas mane tiesiog kaklelis visiškai neatsidarė.
Iš ryto skatino, kitą rytą vaiko tonus pamatavus pasirodė, kad jie pakritę. Ir tada staigiai - CP.
Mano nuomone, manęs tokioj būklėj nereikėjo naktį palikt ramiai miegot. Buvo keli sąrėmiai. O šiaip vaikščiojau, juokiaus, naktį kaip užmušta pramiegojau..
Pamenu dar verkiau gydytojai - ar tikrai, tikrai nėra kitos išeities?
O dabar kai juostą suku atgal, suprantu, kad išvis galėjau likti be vaiko..

Žiauriai bijojau to dūrio į stuburą, nes turėjau liūdną pvz. Labai bijojau CP dėl galimų komplikacijų vaikui..

Operacijos metu girdėjau "o, jis net į dubenį neįsistatęs".
Po to vyrui dar pasakė, kad virkštelė dukart aplink kaklą buvo apsivijus.

Jau praėjus nemažai laiko suvokiu, kad man labai pasisekė, kad darė CP.
Visgi vyras teisus, kad vaikas galėjo būti gerai padusintas geriausiu atveju, jei pati gimdyčiau.
O kitas dalykas - pasisekė, kad sąrėmių stiprių nebuvo, kad neatsidarė tas kaklelis..
Būčiau kankinusis, stenėjus, o vaikas net į dubenį neįsistatęs.. Taigi, galų gale būtų CP..

Beja, ir vaikutis nemažas - 4270/58

O šiaip tai didesnį kompleksą jaučiau dėl to, kad maitint nesisekė, nei dėl CP..
Ištisa depresija buvo po gimdymo.. Nei pagimdyt nesugebėjau, nei maitint..

O dabar kai žiūriu atgal, suprantu, kad man laaabai pasisekė, kad turiu gyvą, sveiką vaikutį.

Labiausiai, ko gaila buvo dėl CP, kad tik prie veido parodė vaiką ir išnešė..
Oi pamenu, kaip stenėdama iš visų jėdų verčiaus ant šono, nes pasakė, kad tik tada atneš, kai pati sugebėsiu ant šono pasisukt.. Tai sukausi stenėdama, kad tik greičiau savo pupsį pamatyt


Va man gal ir galima būtų papriekaištaut, kad negimdžiau.
Nes nei sąrėmių kažkokių lb stiprių nebuvo, nei kankinaus ten kelias paras..

Bet va tom, kurios sąrėmiavo, bandė stumt ir tada CP.. Tai kaip skuduru per veidą..
Nesuprantu, kaip galima vaidint, kad aš va, pagimdžiau, jei anas gimdymas nuo tavo skiriasi tik tuom, kad tu išstūmei, o anai ištraukė
Tada galima būtų ir sakyt, kad negimdė tos, kurios praktiškai be sąrėmių ėmė ir pagimdė per porą val. Ir po to juokėsi - kad gimdyčiau ir gimdyčiau..
Arba tom, kurios gimdymo metu sugeba sms maigyt..

Aš kai šneku apie save, vartoju žodį "gimdžiau", o ne "mane operavo"
Man net galvon nešautų, kad kas gali prikaišiojamai girtis natūraliu gimdymu. Nes CP kaip bebūtų yra komplikuotas gimdymas ir ne visada nuo moters noro priklauso - bus CP ar ne.

Norėjau rinktis CP pirmuoju nėštumu - gydytojai atkalbėjo, antrą kartą pagalvojau - pirmą kartą pagimdžiau ir antrą ištversiu, trečią kartą labai tikiuos CP - operuotas stuburas, o ir šiaip patogiau. Niekada net nebuvo minties, kad moteris pagimdžiusi per CP, kažkokia ne tokia mama - nesąmonė. To, ar esi mama, neapsprendžia gimdymo būdas - kitaip gal apskritai reikėtų diferencijuoti. Motina didvyrė - gimdė be epidūro, 24 val., suplyšo nuo-iki, 1 laipsnio motina - gimdė be epidūro, nesuplyšo, 2 laipsnio motina - gimdė su epidūru, kirpo....Jau geriau CP, nei koplikuoto gimdymo metu traumuotas vaikas.

visiškai sutinku. Aš turėjau du planinius CP, bet dėl to nesijaučiau ir nesijaučiu blogai. Jei neteko kęsti gimdymo skausmų ir plyšimų, nereiškia, kad mama yra blogesnė. Abu savo turtelius gyvai pamačiau tik po 4 val. bet buvau ir esu pati laimingiausia mama, kad turiu sveikus vaikučius.
Papildyta: